T7.1. Fizinių asmenų teisnumas – Civilinės teisės subjekto sąvoka yra glaudžiai susijusi su civilinio teisnumo ir civilinio veiksnumo sąvokomis.CK 8 str.civilinį teisnumą apibrėžia kaip galėjimą turėti civilines teises pareigas.Civilinio teisnumo,kaip ir bet kurios kitos teisinės sąvokos,pobūdį ir turinį nulemia konkrečios visuomeninės ekonominės formacijos gamybiniai santykiai.Valstybė fiziniams ir juridiniams asmenims suteikia galimybę turėti civilines teises ir pareigas,atsižvelgdama į atitinkamo laikotarpio materialines gyvenimo sąlygas.
Teisnumas nėra įgimta žmogaus savybė.Tai tam tikra socialinė ekonominė savybė,kurią asmeniui,kaip teisės subjektui,savo įstatymais suteikia ir pripažįsta valstybė.Teisnumas – tai antstatinis reiškinys,teisiškai išreiškiantis individo visuomeninę padėtį,paskiausiai sąlygotą egzistuojančių toje visuomenėje formacijoje santykių ir bazės.Todėl teisės ir pareigos ,kurias vienu ar kitu ekonominės formacijos vystymosi laikotarpiu gali turėti teisės subjektai,yra nevienodos.Pvz.vergvaldinėje ekonominėje formacijoje vergai nebuvo teisės subjektai,todėl jie neturėjo teisnumo.
Civilinis teisnumas – tai galėjimas turėti ne tik civilines teises,bet ir civilines pareigas.Teisė be pareigos neegzistuoja.Todėl teisių ir pareigų tarpusavio ryšys yra neatskiriamas civilinio teisnumo bruožas.Galimybė turėti civilines teises visada adekvati galimybė įgyti ir civilines pareigas.
Civilinis teisnumas glaudžiai susijęs su subjektine teise.Subjektinė teisė – tai valstybės saugomo leistino asmens(teisės subjekto) elgesio rūšis ir apimantis,taip pat galimybė reikalauti tokio elgesio iš įpareigoto asmens.Subjektinė teisė- tai konkreti teisė,priklausanti konkrečiam teisinio santykio subjektui.
T7.2. Fizinio asmens teisnumo pradžia ir pasibaigimas. CK 9 str.numato piliečių civilinio teisnumo atsiradimo ir jo išnykimo momentus.Jame nurodyta.kad piliečio teisnumas atsiranda jo gimimo momentu ir išnyksta jam mirus.
Tačiau daugeliu atvejų įstatymas gina ir pradėto,bet dar negimusio vaiko interesus.Pvz. CK 499 str.nurodo,kad nekentėjusiojo mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi nedarbingi asmenys,kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą,taip pat mirusiojo vaikas,gimęs po mirties.Šios normos rodo,kad galiojantys civiliniai įstatymai gina pradėtų,bet dar negimusių vaikų teises ir interesus.Tačiau mūsų civiliniai įstatymai negimusių vaikų nelaiko teisės subjektais.
Civilinis piliečių teisnumas pasibaigia jiems mirus.Tai reiškia,kad teisnumas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus,sveikatos ir mirties priežasties.
T7.3 Fizinių asmenų teisnumo lygybė. Civilinio teisnumo būdingas...
Šį darbą sudaro 7872 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!