Cheminių teršalų koncentracija ore

„Oras teršiamas tuomet, kai vienos ar keleto orą teršiančių medžiagų atvirame ore yra tiek arba tokį laiką, kad kenkia žmogui, gyvūnams, auga­lams ar nuosavybei, prisideda prie pakenkimo ar­ba pernelyg žaloja sveikatą ar nuosavybę" (Pa­saulio sveikatos organizacija, PSO).
Orą terpiančios medžiagos yra dujos, skysčiai ar kie­tosios medžiagos, kurios keičia natūralią atmosfe­ros sudėtį [2].
Pasaulyje žinoma apie 3000 įvairių oro teršalų. Lietuvoje darbo aplinkoje išsiskiria apie 1570 kenksmingų medžiagų. Didžiausios leistinos jų koncentracijos nustatomos remiantis higienos norma HN 23 – 1993.
• Sieros dioksidas (SO2) – sukelia plaučių, kvėpavimo takų ligas, paūmėjimus.
• Azoto oksidas (NO) – ypač blogai veikia nervų sistemą, mažina kraujospūdį.
• Anglies monoksidas (CO) – sutrikdo kraujo apytaką, galima taip apsinuodyti, kad net mirti, o ilgai kvėpuojant tokiu chemiškai užterštu oru, skauda galva, sutrinka širdies ritmas, gali sutrikti rega, netenkama sąmonės.
• Angliavandeniai (CmHn) – gali sukelti plaučių vėžį, neigiamai veikia kraujotaką, centrinę nervų sistemą, sukelia ašarojimą, dirgina gleivinę. [3]
Kadangi cheminė oro tarša veikia žmogaus sveikatą, pradedant bendrais negala­vimais, baigiant rimta liga ir mirtimi. [1], būtina nuolatos tirti teršalų koncentraciją aplinkoje bei juos valyti.
Cheminių teršalų koncentracijos ore
nustatymo metodai
Cheminių teršalų kiekio ore nustatymo metodai skirstomi į fizinius, cheminius bei fizinius cheminius.
Fiziniai analizės metodai
Taikomi tiriant medžiagos arba tirpalo fizines savybes. Dau­gelis šių metodų yra labai jautrūs, pasižy­mi nedidele tyrimo trukme.
Pagrindiniai fizinės analizes metodai: spektrinė ir radiometrinė analizė.
Spektrinė analizė - tai dujų, skysčių, kie­tųjų medžiagų kokybinės ir kiekybinės su­dėties nustatymas tiriant analizuojamojo objekto spektrus. Kokybinės medžiagos su­dėties nustatymas grindžiamas tuo, kad kiekviena medžiaga turi tik jai būdingų spektro linijų arba juostų išsidėstymą. Nu­statant kiekybinę sudėtį, matuojamos spek­tro linijų intensyvumas, kuris lyginamas su etaloninės linijos intensyvumu. Spektrams gauti ir tirti naudojami spektroskopai (spektras stebimas vizualiai), spektrometrai {registruojami fotoelektriniu arba termoe­lektriniu prietaisu), spektrofotometrai (lyginami etaloninis ir tiriamasis medžiagos spektrai).
Radiometrinė analizė pagrįsta tuo, kad apšvitinus medžiagą jonizuojančiąja spindu­liuote, ji tampa aktyvi. Apie kokybine me­džiagos sudėtį sprendžiama pagal joje esančių radioaktyviųjų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!