Zarasų miesto ir jo apylinkių įvertinimas ekologiniu aspektu

Zarasų rajonas įsikūręs pačiame Lietuvos pakraštyje, jos šiaurės rytų dalyje. Šiaurinė rajono dalis ribojasi su Latvijos Respublika, rytinė-su Baltarusijos. Artimiausi pietų ir vakarų kaimynai-ignaliniečiai, uteniškiai ir rokiškėnai.
Zarasų rajonas išsidėstęs Baltijos kalvyno Aukštaičių aukštumose. Greta kalvų, jame yra gilių daubų, vadinamų rinomis. Daugumą rinų sudaro siauri, ilgi ir gana gilūs slėniai, kurių formą kartoja kai kurie rajono ežerai. Ypač daug piliakalnių yra Zarasų krašte.
Zarasų krašto miškai, daugiausia pušynai. Jie užima per 30% rajono teritorijos, kuriuose vyrauja pušys, sudarančios per 65% viso miškų masyvo. Teritorinio miškų išsidėstymo požiūriu, beveik visą Zarasų rajono teritoriją galima apibūdinti kaip mažų ir vidutinių miškų optimalaus pasiskirstymo zoną. Tik į pietus nuo Zarasų išsiskiria trys stambesni Gražutės, Salako ir Tumiškės miškų masyvai. Geoekologiniu požiūriu toks išsidėstymas yra labai palankus. Praktiškai visame rajone išlieka miškingo kraštovaizdžio įspūdis, nes beveik nėra tokios vietos, kur atstumas tarp gretimų miškų viršytų 2-3 km. Ypač išsiskiria poilsiautojų pamėgta Gražutės giria. Ji nuberta ežerais ir ežerėliais, kurie tarp kalvų ir kalnelių sujungti upeliais. Peri jūriniai ereliai, žuvininkai, gervės, tetervinai, žalvariniai ir kiti reti paukščiai. Miškuose prieglobstį randa briedžiai, elniai, vilkai. Išlikusiuose natūralių pievų lopinėliuose, pelkėse, miškuose ir ežeruose auga retieji mūsų krašto augalai. Sartų regioninio parko miškuose aptinkamos plačialapės klumpaitės ir labai reti šakotieji varpeniai, kai kuriuose Zarasų krašto ežeruose auga ypač reti mažieji ir didieji plukeniai, galbūt kuriame nors ežere tebeauga vandens riešutai-agarai. (Laisvoji nciklopedija, prieiga internete: ).
Zarasų rajonas esti Lietuvos rytų zonoje. Ši zona apima Baltijos aukštumas ir pietryčių smėlio lygumą. Zonos klimatas daugiau kontinentinis: šaltesnės žiemos, karštesnės vasaros. Kritulių iškrinta 600 – 700 mm, t.y. kiek daugiau, nei Vidurio žemumos zonoje.
Vyrauja kalvotas – daubotas reljefas, kuriame vietomis įsiterpusios lygumos. Dauguma dirvožemių kalvotame reljefe susidarė ant moreninių priemolių, lygumose – lygumose ant fliuvioglacialinių smėlių bei žvyro. Aukštumų rajonuose vyrauja velėniniai jauriniai priemolio ir priesmėlio dirvožemiai, o lygumose – velėniniai jauriniai smėliai....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!