Cheminės padėties įvertinimo metodika

Įvairių cheminių medžiagų ir preparatų gausi gamyba, prekyba ir naudojimas yra svarbus ekonomikos ir šiuolaikinio gyvenimo būdo veiksnys. Apytiksliai 104 tūkst. Atskirų medžiagų ar medžiagų grupių įtraukta į Europos Sąjungos medžiagų registrus, iš kurių apie 30 tūkst., turi komercinę svarbą rinkoje. Tenkindami vartotojų poreikius, chemikalai kartu gali sukelti ir pavojų. Iki 1994 metų cheminių medžiagų kenksmingumas buvo nustatomas pagal GOST 12.1.007 – 76 SSBT. Praėjusio amžiaus 7- ame dešimtmetyje įvykusios didelės avarijos, turėjusios skaudžių pasekmių, Europos pramonėje išryškėjęs itin neigiamas kai kurių cheminių medžiagų ( DDT, asbesto ir kt.) poveikis aplinkai ir sveikatai atkreipė dėmesį į tinkamo cheminių medžiagų tvarkymo ir kontrolės poreikį.
Pavojinga medžiaga – tai medžiaga, kuri dėl savo cheminių, fizinių ar toksinių (nuodingų) savybių pati arba jungdamasi su kitomis kelia pavojų žmogaus sveikatai, gyvybei ar aplinkai.
Darbo tikslas: išanalizuoti, koks yra vertinimas įvykus cheminei situacijai.
2. Pateikti konkrečią informaciją apie cheminės situacijos vertinimą , išsiliejus SVNM.
Darbo metodai: literatūros apžvalga.
Gręsiant žmonių pažeidimas NM, įvykus avarijai chemiškai pavojingame objekte, reikalauja greito susidariusios cheminės padėties išsiaiškinimo ir įvertinimo, kad atsižvelgiant į tai galima būtų organizuoti būtinus neatidėliotinus gelbėjimo ir avarijos likvidavimo darbus.
Kiekviename chemiškai pavojingame objekte turi būti iš anksto prognozuojama cheminė padėtis įvykus avarijai. Taip pat vadinamas išankstinis prognozavimas. Įvykus avarijai prognozė turi būti tikslinama, atsižvelgiant į avarijos aplinkybes bei esamas metereoligines sąlygas. Praktiškai tai atliekama remiantis ta pačia metodika, kaip ir išankstinis prognozavimas. Tik pradiniai duomenys imami jau konkretūs ( faktinis išsiliejusios nuodingos medžiagos kiekis, tikslus išsiliejimo pobūdis, vėjo greitis ir kryptis, oro temperatūra).
Į cheminės padėties įvykus avarijai įvertinamą įeina šie uždaviniai:
• Užteršimo zonos apskaičiavimas,
• Užteršto oro debesies priartėjimo prie objekto laiko nustatymas,
• Užteršto oro debesies formavimosi laiko nustatymas,
• Užteršimo zonos pažymėjimas žemėlapiuose ir schemose.
Šie uždaviniai išsprendžiami naudojant formules ir metodiką parengtą Sankt Peterburgo Arktikos instituto.
Tikslesnės užteršimo zonų ribas galime nustatyti tik atliekant cheminę žvalgybą, šios ribos nebus pastovios. Tai priklauso nuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!