Čeliabinsko sritis ir „Majak” gamykla

Čeliabinsko sritis ir „Majak” gamykla

TURINYS

• Tikslas ir uždaviniai;
• Čeliabinsko sritis, miesto istorija ir pramonė;
• Branduolinis paveldas – „Majak” gamykla;
• Įkūrimas ir tikslai;
• Kyshtymo katastrofa;
• Radioaktyvumo poveikis ir ilgalaikės pasekmės;
• Majako dabartinė veikla;
• Ekologinė būklė šiandien;
• Karačiajaus ežeras
• Išvados;
• Klausimai;
• Literatūros sąrašas.

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

TIKSLAS

• Pristatyti apie Čeliabinsko sritį ir miestą, bei aptarti Majako branduolinės gamyklos poveikį aplinkai ir visuomenei.

UŽDAVINIAI

• Išsiaiškinti Majako gamyklos įkūrimo tikslą;
• Sužinoti apie Kyshtymo katastrofą;
• Apibūdinti ekologinę būklę regione.

ČELIABISNKO SRITIS, MIESTO ISTORIJA IR PRAMONĖ

• Čeliabinskas, srities sostinė, buvo įkurtas XVIII a. kaip tvirtovė, tačiau XX a. miestas išsivystė į svarbų pramoninį centrą, ypač Antrojo pasaulinio karo metu, kai daug pramonės buvo perkelta į rytus nuo fronto linijos. Miestas tapo žinomas dėl sunkiosios pramonės, mašinų gamybos, metalurgijos ir branduolinių tyrimų.

BRANDUOLINIS PAVELDAS - „MAJAK” GAMYKLA

• Netoliese esanti „Majak” branduolinė įmonė, įkurta netoli Oziorsko miesto, yra viena iš slaptųjų branduolinių bazių, kuriose buvo gaminamas plutonis. Deja, ši teritorija taip pat tapo viena iš labiausiai užterštų vietų dėl branduolinių avarijų, ypač 1957 metų Kyshtymo avarijos, kuri buvo viena didžiausių branduolinių katastrofų iki Černobylio.

ĮKŪRIMAS IR TIKSLAI

• „Majak” branduolinis kompleksas buvo įkurtas 1945–1948 m., kai Sovietų Sąjunga skubiai plėtojo savo branduolinių ginklų programą, siekdama konkuruoti su JAV, kuri jau buvo sukūrusi atominę bombą. „Majak” buvo skirtas plutonio gamybai, kuris naudojamas branduolinėms bomboms.
• Įmonė buvo pastatyta slaptai, ir visas miestas – Oziorskas – buvo laikomas "uždaru miestu". Tai reiškė, kad jo egzistavimas nebuvo žinomas plačiajai visuomenei, ir jame buvo ribojamas patekimas. Dauguma „Majak” darbuotojų buvo mokslininkai ir technikai, kurie dirbo prie branduolinių technologijų kūrimo.

KYSHTYMO KATASTROFA

• 1957 m. rugsėjo 29 d. „Majak” įmonėje įvyko viena didžiausių branduolinių avarijų pasaulyje, žinoma kaip Kyshtymo katastrofa. Ši avarija pagal poveikį aplinkai ir žmonėms yra trečia pagal dydį po Černobylio ir Fukušimos katastrofų.
• Katastrofa įvyko, kai buvo pažeista viena iš didelių radioaktyviųjų atliekų talpyklų, ir prasidėjo sprogimas, kurio metu į orą išsiskyrė didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų. Apie 20 000 kvadratinių kilometrų plote buvo paskleistas radioaktyvus debesis, kuris paveikė tūkstančius žmonių ir sukėlė didžiulę ekologinę katastrofą. Sritis aplink „Majak” buvo ilgai užteršta, o dešimtys tūkstančių gyventojų buvo perkelti iš užterštų teritorijų. Nepaisant to, Sovietų valdžia šią avariją ilgai slėpė nuo tarptautinės bendruomenės, o informacija apie ją tapo žinoma tik po daugelio metų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!