Čekių apmokėjimas

1 priedas. Kelionės čekis; Banko čekis; Dovanų čekis. Įvadas Visoje visuomenėje yra mokėjimo instrumentai, kurie padeda greičiau ir patogiau atsiskaityti už įvairias prekes, paslaugas ar jų pagalba atsiskaityti užsienio šalyje. Vienas iš mokėjimo instrumentų yra čekiai. Čekis, kaip vertybinis popierius, - tai čekio davėjo surašytas tam tikros formos pavedimas bankui be išlygų išmokėti jame įrašytą pinigų sumą čekio turėtojui. Kadangi mūsų visuomenėje vis labiau plečiasi naujos technologijos, tai ir vis daugiau žmonių susiduria su mokėjimais, mokesčiais. Kad paspartintų mokėjimo eigą ir ją padarytų paprastenę yra naudojamos įvairios mokėjimo formos. Todėl šio pranešimo tikslas – nustatyti kas yra čekis. Taip pat tikslui palengvinti yra išskiriami uždaviniai: 1. Apibūdinti čekio sąvoką; 2. Nustatyti čekio sudarymą ir jo formas; 3. Išskirti galimas čekio rūšis ir jas apibūdinti; 4. Paaiškinti kaip čekis yra pateikiamas ir apmokėjamas. Darbo tyrimo metodai – literatūros pagalba, taip pat ir internetu išanalizuoti čekio struktūrą, jo rūšis ir pateikimą. Pranešimui paruošti buvo pasinaudota Startienės G. vadovėliu (2002), Buckiūnienės O. mokomąja knyga (2002), taip pat Lietuvos Respublikos čekių įstatymu ir Lietuvoje įsikūrusiu Hanso banko elektroninio interneto informacija. 1. ČEKIS Remiantis dr. G. Startienės „Tarptautinės prekybos finansavimas. Rizika, mokėjimai, kreditavimas“ čekis (angl. chque, amerik. check) yra besąlygiškas kliento įsakymas bankui apmokėti jį pateikusiam asmeniui nurodytą sumą iš banke esančio čekio davėjo sąskaitos. Paprastai čekiai išduodami, kai bankas gali kredituoti čekį išduotantį klientą. Čekis apmokamas jį pateikus. Pagal Ženevos konvenciją (Buckiūnienė O. „Įmonių finansai“ mokomoji knyga) čekio pateikimo mokėti terminas šalies viduje nustatytas 8 dienos, o esant tarptautiniams atsiskaitymams – nuo 20 iki 70 dienų, tai priklauso nuo atstumo tarp šalių. Čekis, kai mokama kitoje šalyje, negu jis yra išduotas, turi būti pateiktas apmokėti per 20 dienų, jei jo išrašymo ir mokėjimo vieta yra toje pačioje pasaulio dalyje, ir per 70 dienų – jei yra skirtingose pasaulio dalyse. Tačiau čekiai gali būti išduoti bet kurioje Europos valstybėje ir pagal juos turi būti mokama bet kurioje Viduržemio pajūrio valstybėje, arba atvirkščiai, laikomi išduoti ir pagal juos turi būti mokama toje pat pasaulio dalyje. 1.1. Čekio sudarymas ir forma Remiantis LR čekių įstatymu, priimtas 1999 m. kovo mėn. 16 dieną čekyje turi būti: 1) žodis “čekis” dokumento tekste ta kalba, kuria čekis išrašytas; 2) besąlyginis įsakymas sumokėti nustatytą sumą; 3) turinčio sumokėti asmens (mokėtojo) pavadinimas; 4) mokėjimo vieta; 5) čekio išrašymo vieta ir data; 6) čekį išrašančio asmens (čekio davėjo (trasanto)) parašas. Indosamentas - tai vertybinio popieriaus perdavimas, kuriuo ankstesnis vertybinio popieriaus savininkas perduoda nuosavybę ir kartu visas šio dokumento turėjimo teises naujam savininkui. Dažnai tam pakanka tik indosanto - asmuo, darantis čekio antrojoje pusėje arba jo pratąsoje perduodamąjį įrašą. Indosantas atsako už čekio apmokėjimą. Taigi indosamentas atlieka: • Perdavimo funkciją, nes teisės iš vieno savininko pereina kitam savininkui; • Garantijos funkciją,nes indosantas, kaip čekio davėjas, atsako prieš teisėtą čekio savininką už čekio apmokėjimą; • Įrodymo funkciją, nes indosamentu čekio turėtojas įrodo, kad jis yra teisėtas čekio savininkas, jei tik indosamento grandinė neturi spragų. Čekis yra išrašomas: 1. Čekis gali būti išrašytas davėjo įsakymu. 2. Čekis gali būti išrašytas trečiąjam asmeniui. 3. Čekis negali būti išrašytas pačiam davėjui, išskyrus tą atvejį, kai vienas davėjo padalinys (filialas arba atstovybė) išrašo kitam to paties davėjo padaliniui. Čekius išrašo jų davėjai specialiuose bankuose, kurių knygeles gauna savo bankuose. Čekio blanko antroje pusėje neturi būti atspausdintas joks tekstas. Visuose čekiuose turi būti įrašyti čekio davėjo pavadinimas, adresas ir sąskaitos, iš kurios bus apmokami čekiai, numeris. Išrašydamas čekį, davėjas užpildo ir jo šaknelę, esančią knygelėje. Šaknelyje įrašoma kam ir kada išduotas čekis, jo suma bei pasirašo čekį gavęs asmuo. Jeigu čekyje žodžiais ir skaitmenimis įrašyta pinigų suma nesutampa, galioja žodžiais įrašyta suma. Kai čekyje pinigų suma įrašyta žodžiais arba skaitmenimis daugiau nei kartą ir šios sumos skiriasi, galioja mažiausia suma. Remiantis LR čekių įstatymu jeigu čekyje yra negalinčių pagal čekį įsipareigoti asmenų parašai, suklastoti parašai arba išgalvotų asmenų parašai, arba parašai, kurie kuriuo nors kitu pagrindu negali įpareigoti pasirašiusių asmenų arba asmenų, kurių vardu čekis pasirašytas, tai kitų čekyje pasirašiusių asmenų įsipareigojimams įtakos neturi. Čekio davėjas atsako už čekio apmokėjimą. Bet kuri čekyje įrašyta šios atsakomybės atsisakymo sąlyga negalioja. Visi apmokėti čekiai įmonėje turi būti patikrinti. Gavus banko ataskaitas, šis darbas atliekamas tokia tvarka: 1. Patikrinama, ar banke išmokėtos sumos atitinka čekyje išrašytas sumas; 2. Čekiai surūšiuojami pagal numerius; 3. Nustatomi čekiai, kurie surašyti, bet pagal juos dar nemokėta; 4. Nustatomos pagal tuos čekius nemokėjimo priežastys, negaliojantys pažymimi užrašu „sugadinta“ ir paliekami saugoti: 5. Čekių numeriai patikrinami pagal banko ataskaitoje pažymėtus numerius. 2. ČEKIŲ RŪŠYS Pagal tai, kas išrašo čekį, išskiriami: • privatūs čekiai – kai trasantas yra privatus (fizinis ar juridinia) asmuo; • banko čekiai – kai trasantas yra bankas. Banko čekis vadinamas banko trata. 1 lentelė Privačių ir banko čekių palyginimas Palyginimo požymiai Čekis Privatus Banko Čekio davėjas (trasantas) Privatus asmuo, įmonė (importuotojas) Bankas, importuotojo pavedimu Valiuta ir mokantis bankas (trasatas) (Alternatyvos) Čekis – vidaus valiuta, apmokamas importuotojo banko iš importuotojo sąskaitos Čekis – užsienio valiuta, apmokamas iš importuotojo valiutinės sąskaitos importuotojo banke Čekis – užsienio valiuta, apmokamas iš importuotojo vidaus valiutos sąskaitos importuotojo banke. Čekis – vidaus valiuta, kurį apmoka šalies bankas (centrinė būstinė, filialas, bankas korespondentas) Čekis – vidaus valiuta, apmokamas užsienio banke koreponde Čekis – užsienio valiuta, apmokamas užsienio banke korespondente, kuris yra mokėjimo gavėjo arba trečiojoje šalyje Čekio išsiuntimas (Alternatyvos) Išsiunčia importuotojas eksportuotojui arba (retai) eksportuotojo bankui Čekį išrašantis bankas siunčia banko čekį importuotojo pavedimu eksportuotojui Čekį paima importuotojas ir siunčia jį eksportuotojui Čekį išrašantis bankas arba importuotojas siunčia čekį eksportuotojo bankui (išimtis) Čekio sumos nurašymas nuo importuotojo sąskaitos Pateikus čekį importuotojo bankui Išrašantis banko čekį Šaltinis: Startienė G. Tarptautinės prekybos finansavimas. Rizika, mokėjimai, kreditavimas. – Kaunas, 2002. – p. 112. Pagal tai, kaip čekyje nurodytas mokėjimo gavėjas, čekiai skirstomi į šias rūšis: • Čekis-orderis – išrašomas konkrečiam asmeniui su įsakmia pastaba „įsakymu“ („to the order“) arba be jos. Toks čekis perduodamas indosamento būdu. • Vardinis čekis – nurodomas konkretus asmuo su pastaba „ne įsakymu“. Toks čekis perduodamas perįgaliojimo įrašu. • Pateikėjo čekis – nurodoma, jog čekis apmokamas jo pateikėjui. Jei čekyje nenurodytas mokėjimo gavėjas, tai čekis bus pateikėjui. Toks čekis perduodamas paprastai, neįformintas įrašais ir pan. Tarptautinėje prekyboje dažniausiai naudojami orderiniai čekiai, o šalies viduje paplitę ir pateiktiniai čekiai. 2.1. Skiriamieji ir atsiskaitomieji čekiai Remiantis Buckiūnienės O. Įmonių finansai šiuo metu yra naudojami tokie čekiai: 1. Paprastasis skiriamasis čekis; 2. Specialusis skiriamasis čekis; 3. Atsiskaitomasis čekis. Pagal čekį apmokama jį pateikus. Jeigu čekis pateikiamas mokėti prieš tą dieną, kuri nurodyta kaip išdavimo diena, tai pagal jį yra mokama pateikimo dieną. Lietuvos bankai priima čekius, kurių išrašymo terminas ne vėlesnis kaip 8 dienos. Į nurodytą laiką įskaičiuojama čekio išdavimo diena. Čekių požymiai 1. Čekio davėjas arba jo turėtojas gali jį pažymėti skiriamaisiais požymiais, nuo kurių priklauso čekio apmokėjimo tvarka. 2. Čekis, pažymėtas dviem lygiagrečiomis įstrižomis linijomis pirmojoje čekio pusėje, tampa paprastuoju skiriamuoju arba specialiuoju skiriamuoju čekiu. 3. Jeigu tarp nurodytų lygiagrečių linijų nėra jokio įrašo arba įrašytas žodis “bankas” arba kitokie atitinkami žodžiai, čekis laikomas paprastuoju skiriamuoju čekiu. Kai tarp lygiagrečių linijų įrašytas banko įstaigos pavadinimas, čekis laikomas specialiuoju skiriamuoju čekiu. 4. Paprastasis skiriamasis čekis tampa specialiuoju skiriamuoju, tarp lygiagrečių linijų įrašius banko įstaigos pavadinimą. Specialusis skiriamasis čekis negali būti paprastuoju skiriamuoju čekiu. 5. Skiriamųjų požymių arba banko įstaigos pavadinimo išbraukimas laikomas negaliojančiu. Paprastojo skiriamojo ir specialiojo skiriamojo čekių apmokėjimas 1. Paprastojo skiriamojo čekio sumą mokėtojas gali sumokėti tik bankui arba mokėtojo klientui. 2. Specialiojo skiriamojo čekio sumą mokėtojas gali sumokėti tik čekyje nurodytam bankui, o jei šis pats yra mokėtojas, tai tik savo klientui. Tačiau čekyje nurodytas bankas gali čekį inkasuoti kitame banke. 3. Paprastąjį skiriamąjį ar specialųjį skiriamąjį čekį bankas gali priimti tik iš savo kliento arba iš kito banko. Jis negali jo inkasuoti kieno nors kito naudai, išskyrus šioje dalyje nurodytuosius. 4. Specialiojo skiriamojo čekio, kuriame yra keli skiriamieji įrašai, sumą mokėtojas gali sumokėti tik tada, kai yra ne daugiau kaip du skiriamieji įrašai ir vienas iš jų nurodo inkasuoti čekį kliringo namuose. 5. Mokėtojas arba bankas, kuris nesilaiko nustatytos tvarkos, už padarytą žalą atsako ne didesne kaip čekyje nurodyta suma. Atsiskaitomieji čekiai 1. Čekio davėjas, taip pat jo turėtojas gali uždrausti čekio sumą išmokėti grynais pinigais, įrašydamas pirmojoje čekio pusėje įstrižai žodį “atsiskaitomasis” arba kitą atitinkamą žodį. 2. Čekio suma įrašoma į čekio pateikėjo sąskaitą. Toks atsiskaitymas laikomas čekio apmokėjimu. 3. Žodžio “atsiskaitomasis” išbraukimas laikomas negaliojančiu. 4. Mokėtojas, kuris nesilaiko nustatytos tvarkos, už žalą atsako ne didesne kaip čekyje nurodyta suma. 2.2. Kelionės ir banko čekiai Dabartiniu metu dažnai naudojami kelioniniai čekiai. Šio atsiskaitymo pradžia atsirado dar XVIII amžiuje Jungtinėse Valstijose, o XIX amžiaus pabaigoje jie jau buvo nuolat išleidžiami. 1890 metais American Express kompanijos Prezidentas Džeimsas C. Fargo lankėsi Europoje ir čia jis susidūrė su čekių išgryninimo problema, kurių europiečiai paprasčiausiai nepripažino. Tuomet American Express kompanijos darbuotojas Marcelus F. Beris rado sprendimą. Vėliau jis parašė: “Yra vienas dalykas, kurį kiekvienas žmogus daro savitai – tai jo parašas. Todėl oficiali pinigų vežimosi į keistas šalis įrodymo priemonė ir turėtų būti savininko parašas, kuris turi reikšti, jog čekis gali būti išgryninamas tik tuo atveju, jei prie liudininkų yra pridedamas toks pat antras parašas“. 1891 metų liepos 7 dieną Beriui buvo suteiktos autorinės teisės už taip jo vadinamą „Kelionės Čekio“ įdėją ir Džeimso Fargo sūnus Viljamas gavo pirmą tokį čekį. 1891 metais American Express pardavė kelionių čekių už 9,120.00$. šis skaičius kasmet augo, o 2000 metais siekė 24,6 bilijonus$. Kelioninių čekių leidėjai išplatina juos per pasaulio bankus ir kelionių agentūras, pardavinėjančias čekius klientams. Tuo metu leidėjas tvarko išsamią apskaitą apie čekių kiekį kiekvienoje juos parduodančioje institucijoje ir esant reikalui nuolat papildo jų kiekį, o bankai ir agentūros pateikia leidėjui informaciją apie kiekvieno čekio pirkėją. Klientui banke iškeitus čekį į pinigus, čekis siunčiamas leidėjui. Leidėjas sumoka pinigus bankui, kuriame čekis buvo deponuotas ir kartu fiksuoja apskaitoje, kad šitas kelioninis čekis jau apmokėtas. Jie tapo populiarūs dėl savo patogumo ir saugumo, kadangi juos išleidžiančios institucijos yra įsipareigojusios išmokėti nurodytą sumą kiekvienam čekio pateikėjui, arba grąžinti pinigus pirkėjui, jeigu čekis buvo pamestas ar pavogtas. Remiantis Buckiūnienės O. „Įmonių finansai“ Lietuvos bankuose labiausiai perkami kelioniniai čekiai už JAV dolerius ir Vokietijos markes. Kelionės čekiai – patogi ir saugi mokėjimo priemonė kelionėje (pateikta priede 1 paveiksle). Beveik visose pasaulio šalyse juos galima išgryninti bankuose arba jais atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Kelionės čekiai padės išvengti nuostolių ir nesklandumų, jei būsite apvogti ar juos pamesite. Kelionės čekių privalumai (http://www.hansa.lt/fiziniams): • galima apmokėti viešbučio arba restorano sąskaitą, atsiskaityti parduotuvėje. Mokėdami kelionės čekiais, grąža gaunama grynaisiais pinigais; • kelionės čekius galima iškeisti į grynuosius pinigus šalies, kurioje lankomasi, banke; • jais negalės pasinaudoti kitas asmuo, nes, atsiskaitant kelionės čekiais, reikia kliento parašo; • pamesti arba pavogti čekiai, informavus apie tai kelionės čekių kompensavimo tarnybą, nemokamai keičiami į naujus tą pačią dieną; • keičiant kelionės čekius, valiutos kursas paprastai būna palankesnis negu keičiant grynuosius pinigus; • kelionės čekių galiojimo laikas neribotas. Nepanaudotus čekius galima vėl iškeisti į pinigus arba pasilikti kitai išvykai. Banko čekis – tai rašytinis mokėjimo įpareigojimas, pagal kurį bankas įpareigoja banką korespondentą sumokėti atitinkamą sumą čekio gavėjui – privačiam arba juridiniam asmeniui kitoje valstybėje. Čekio pavyzdys pateikiamas prieduose 2 paveiksle. Pavyzdžiui Lietuvos banke dažniausiai galima įsigyti banko čekių JAV doleriais, eurais, svarais sterlingų bei Kanados doleriais. Banko čekiu galima: • išsiųsti pinigus užsienyje esančiam asmeniui ar įmonei; • sumokėti už prekes ar paslaugas užsienyje esantiems privatiems ir juridiniams asmenims; • sumokėti nežinodami pinigų gavėjo banko rekvizitų; • taip pat galima bet kuriuo metu atšaukti savo banko čekio galiojimą. Dažniausiai banko čekiais naudojamasi kai norimo įsigyti pirkinio kaina yra nedidelė – banko čekio įsigijimo kaina yra mažesnė negu tarptautinio pavedimo mokestis. Čekiai dažnai naudojami piniginėms dovanoms siųsti, apmokėti už leidinių prenumeratą, prekes, užsakomas pagal katalogus, seminarus ir kitas prekes bei paslaugas. Taip pat kai norima užsienyje arba Lietuvoje esančiam asmeniui padovanoti pinigų, galima įteikti vardinį banko čekį ir kai asmens ar įmonės, kuriai norima pervesti pinigus, banko rekvizitai nežinomi. Nerekomenduojama atsiskaityti banko čekiu, jei apmokėta turi būti nedelsiant. Be banko ir kelionių čekių taip pat yra naudojami dovanų čekiai (pateikta prieduose 3 paveiksle), kuriuos labai mėgsta dovanoti gimtadienio proga, akcijų metu. 3. ČEKIO PATEIKIMAS IR APMOKĖJIMAS Čekį apmokėti pateikia mokėjimo gavėjas. Todėl čekio davėjas, prieš perduodamas čekį, turi kitoje jo pusėje (ital. in dossa) pasirašyti, t.y. indosuoti. Čekio pateikimo apmokėti terminas nusakomas: 1. Čekis, išduotas ir mokėtinas toje pačioje valstybėje, turi būti pateiktas apmokėti per aštuonias dienas. 2. Čekis, mokėtinas kitoje valstybėje negu išduotas, turi būti pateikiamas per dvidešimt dienų, jei jo išrašymo ir mokėjimo vieta yra toje pačioje pasaulio dalyje, ir per septyniasdešimt dienų, jei išrašymo ir mokėjimo vietos yra skirtingose pasaulio dalyse. 3. Čekiai, išduoti bet kurioje Europos valstybėje ir mokėtini bet kurioje Viduržemio jūros valstybėje arba atvirkščiai, laikomi išduotais ir mokėtinais toje pat pasaulio dalyje. 4. Čekio išrašymo data - data, nuo kurios pradedami skaičiuoti nurodyti terminai. Remiantis LR čekio įstatymu kai čekis išrašytas vienoje vietovėje, o mokėtinas kitoje, kurios kalendorius skiriasi nuo čekio išrašymo vietos kalendoriaus, čekio išrašymo data atitinkamai nustatoma pagal mokėjimo vietovės kalendorių. Mokėtojas, kuris apmoka indosuotą čekį, privalo patikrinti indosamentų seką, bet ne indosantų parašų tikrumą. Apmokėjęs čekį, mokėtojas gali reikalauti, kad jam būtų atiduotas čekio turėtojo pakvituotas čekis. O čekio turėtojas negali atsisakyti priimti čekio sumos dalies įmokos. Čekis gali buti atšauktas, jei: 1. Čekio davėjas turi teisę atšaukti čekį tik pasibaigus jo pateikimo apmokėti laikui. 2. Jei čekis nėra atšauktas, mokėtojas gali jį apmokėti ir pasibaigus pateikimo laikui. Jei davėjas mirė išduotas čekis galioja, taip pat galioja ir jam tapus neveiksniu. Išvados 1. Čekis - mokėjimo dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo įsako bankui be sąlygų išmokėti įrašytą pinigų sumą nurodytam arba jį pateikusiam asmeniui. 2. Čekis yra galiojantis jei jame yra visi rekvizitai. Tai yra žodis “čekis” dokumento tekste ta kalba, kuria čekis išrašytas; besąlyginis įsakymas sumokėti nustatytą sumą; turinčio sumokėti asmens (mokėtojo) pavadinimas; mokėjimo vieta; čekio išrašymo vieta ir data; čekį išrašančio asmens (čekio davėjo (trasanto)) parašas. 3. Šiuo metu yra naudojami šie čekiai: paprastasis skiriamasis čekis; specialusis skiriamasis čekis; atsiskaitomasis čekis. Taip pat yra išskiriami čekiai pagal tai kas juos išrašo: privatūs ir banko čekiai. 4. Čekį apmokėti pateikia mokėjimo gavėjas. Prieš perduodamas čekį davėjas turi kitoje jo pusėje pasirašyti. Literatūros sąrašas 1. Banko čekiai [žiūrėta 2006 – 09 – 07]. Prieiga per Internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!