C. Schmitto politinė teologija

Šį tekstą pasirinkau recenzuoti dėl kelių priežasčių: dvi, ambivalentiškos mokslų sritys apjungiamos, tačiau praktiniame lygyje, galima atrasti ir jungiančių bruožų. Kaip teologija kartais redukuojama iki nesusipratimo, atmetant net nežinant kas tai iš tiesų yra, taip ir politologijos redukcija gyvenime dažnai girdima: politika tik išrinktųjų dalykas, mums nėra ko ten lysti. Pastebėtina, įdomus Lietuvos santykis su politika, parlamentu gali būti tiesiogiai susijęs ir su prisitaikėliškumu: dažnai vartojamo žodžio valdžia šaknis yra veiksmažodis valdyti. Angliškas žodis goverment etimologija yra daiktavardžio formos. Nukreipta, o ne judanti. Iki studijuojant Carlo Schimtto politinę filosofiją, teko skaityti A. Vaišvilos teisės filosofija, kurioje gana nuodugniai tiriama teisės, o taip pat, kažkuria prasme ir politikos kilmė. Vaišvila išskiria tris teisės atsiradimo lygmenis, ontologinis-metafizinis religinis lygmuo, „10 Dievo įsakymų“ „Dievo valia“ ir t.t., išrinktųjų karalių valdžia ir liaudies valdžia.
Straipsnis Politinė teologija pirmajame sakinyje teigia „visos svarbiausios valstybės teorijos yra teologinės.“1 Istorizmas yra neišvengiama duotybė tiek teologijai ir politikai Religija iki dabartinių laikų vis dar buvo įtakos sfera politikoje. XIX a. katalikybė pradeda formuoti dualistinį santykį su pasauliu: arba -arba, geras arba blogas ir t.t.
Vėliau, Schimttas mini apie abstrakčius teorinius bandymus remtis teologija ir metafizika kuriant vienintelę ir aukščiausiąją valdžią kitų autorių kūriniuose, kaip kažkokius bandymus pasislėpti už misticizmo, teologijos skraistėmis.
Minimas Kelsenas ir jo nuopelnas, jog jis pastebėjo panašumų tarp jurisprudencijos ir teologijos. Būdamas teistinės valstybės šalininkas, pradedama tapatinti valstybe su teisėtvarka ir jo tapatinimo pamatas yra metafizika, tapatinanti gamtos dėsningumą su normatyviniu įstatymiškumu.
Naujieji laikai kritikuoja transcendenciją (metafiziką. teologiją) - transcendentišką gamtai Dievą, arba transcendentišką valstybei monarchą, kaip suvereną. O, anot Schmito, vėlesnės valstybės teorijos, teisės, ar sociologijos tendencijos tą transcendenciją imanentizuoja. Jeigu seniau valdžia buvo kildinama iš Dievo ar Monarcho, tai vėliau iš dieviškos tautos valios, t.y. “žmonių”. Taigi čia turime tokią bendrą ir teologinę sąvoką kaip “žmonės”, žmonių valia, tautos valia ir pan. Kaip sako...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!