Asmuo ir laisvė

2003
Įvadas
Kasdieniniame gyvenime laisvę suprantame įvairiai: kaip valios laisvę, sąžinės laisvę, kūrybos laisvę. Paprastai žmogus save laiko laisvu tada, kai jam niekas netrukdo daryti tai, ką jis nori, ir niekas neverčia daryti to, ko nenori. Žmogus laisvas, kai žino, ką privalo daryti, o tai nustato įstatymas, klasės ar valstybės vadai. Krikščioniškoji tradicija pasisako prieš laisvės nuvertinimą: žmogus savo laisvę laiduoja, kai pripažįsta kitų laisvę, kai politinė ir socialinė laisvė priklauso nuo dvasinės laisvės, kurios teisėja – sąžinė. Laisvės realumą įrodo kaltumo, atsakingumo, atgailos jausmai. Laisvė žmogui yra užduotis, kurią jis turi atlikti savo gyvenimu, kultūra, elgesiu. Laisvė negali likti be vertybių. Antraip – pervertinama, žmonės tampa laisvės fanatikais, kurie vėl griebiasi prievartos, arba atsiduoda savo malonumų tenkinimui. Daugelis filosofų laisvę nagrinėja kaip dorinę problemą.
Laisvės supratimas
Istorija liudija, kad žmogus ypatingai brangina savo laisvę ir be jokių išlygų pripažysta ją aukščiausia ir neabejotina vertybe. Laisvės turėtojas, nešiotojas ir subjektas yra pats individas, žmogus. Bet kartu jis yra 1) tautos (visuomenės) narys ir 2) tai, kad pačios tautos yra žmonijos dalis. Todėl individo laisvės dydis priklauso nuo 1) tautos (visuomenės) ir 2) žmonijos pasiekto laisvumo lygio. Vadinasi, kuo laisvesnė tauta žmonija, tuo ir tiek laisvesnis kiekvienas jų narys. Ir atvirkščiai. Šitoks laisvėjimas, t.y. didesnės laisvės pasiekimas vyksta tada, kai abipusiai, t.y. individo ir visuomenės tarpusavio reikalavimai (siekiai ir troškimai) yra teisingi. Todėl egzistuoja abipusių reikalavimų objektyvumo, pagrįstumo klausimas. Pati laisvė, visų pirma, yra reikalinga kaip būtina sąlyga kūribingam žmogaus ir visuomenės aktyvumui išugdyti, išvystyti tam, kad žmogus bei visuomenė (tauta) pajėgtų sutramdyti grasinančias ir jai pavojingas jėgas ir tuo pačiu sudarytų palankesnes sąlygas savo egzistencijai, savo teisėms realizuoti.
Žmogaus laisvė yra tiesiogiai susijusi su jo pasiektu kultūros lygiu, ir pirmiausia, jo gebėjimu save riboti. Be pakankamo aukšto žmogaus ir visuomenės kultūros lygio nėra įmanoma pagarba kito teisėtiems interesams, dorovės normoms ir veikiantiems šalies bei tarptautiniams...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!