Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme

I. Teorinis klausimas: Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme (ribos, formos, apeliacinės instancijos teismo teisės) I. Įvadas Apeliacijos aktualumas ir reikalingumas.      Tai, kad yra priimtas teismo sprendimas, dažniausiai dar nereiškia bylinėjimosi pabaigos. Kad ir koks būtų teismo sprendimas, viena šalis visada lieka nepatenkinta. Tinkamo proceso, šalies teisės būti išklausytos ir kiti civilinio proceso principai reikalauja nepatenkintai šaliai suteikti teisę skųsti priimtą teismo sprendimą ir šitaip sudaryti jai dar vieną galimybę įrodyti savo tiesą. Kita vertus galimybė skųsti teismo sprendimą egzistuoja ne vien dėl to. Teismas, spręsdamas bylas, dažnai klysta.  Ir byloje dalyvaujantys asmenys, ir pats bylą nagrinėjantis teismas nėra apsaugoti nuo neteisingo sprendimo ar nuosprendžio priėmimo. Neteisėtą ar nepagrįstą teismo sprendimą (nuosprendį) gali nulemti įvairios objektyvios ir subjektyvios priežastys: neteisingai nurodytos faktinės aplinkybės, melagingi liudytojų parodymai, suklastoti rašytiniai įrodymai, prieštaringi teisės aktai, nevieninga teismų praktika, taip pat ir nedidelė teisėjo patirtis ar net nesąžiningumas. Daugelį teismo klaidų taip pat lemia netobula teisės sistema, nuolatinis įstatymų kaitaliojimas, nesusiklėsčiusi vienoda teismų praktika. Pagaliau teismo sprendimas gali būti neteisėtas dėl esminių proceso pažeidimų, teismui ignoravus paprasčiausias proceso taisykles – proceso principus: neišklausius abiejų šalių, nepranešus šaliai apie teismo posėdį, išsprendus neįtrauktų į bylą asmenų teisių ar pareigų klausimą ir t. t. Todėl teismas gali klysti faktinėmis bylos aplinkybėmis taikydamas materialiosios teisės normas arba proceso teisės normas. Taigi, pripažinus egzistuojant klaidingo sprendimo (nuosprendžio) tikimybę, proceso dalyviams, nesutinkantiems su teismo priimtu sprendimu (nuosprendžiu), privalo būti sudarytos galimybės apskųsti jį apeliacine tvarka. Darbo tikslas. Šiame darbe tikslas yra atskleisti, kas tai yra apeliacinis procesas, atskleisti jo esmę, reikšmę, apeliacinio skundo padavimo tvarką, apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarką, bylos nagrinėjimo formas, bylos nagrinėjimo ribas, apeliacinio teismo teisėjų teises ir kt.. Darbo uždaviniai. • glaustai išanalizuoti Lietuvos teisės aktus civilinio proceso teisės klausimais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą apeliacinės instancijos teismo klausimais; • pateikti apeliacinio proceso sampratos esmę, išskirti būdingus požymius. • išanalizuoti apeliacinio teismo ir teisėjų darbą, apeliacijos objektą, subjektą, apeliacijos ribojimus, apeliacinio apskundimo terminą, apeliacinio skundo padavimo tvarką ir turinį, apeliacinio skundo priėmimo tvarką ir kt.. • išanalizuoti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, bylos nagrinėjimo formas, ribas, apeliacinės instancijos teismo teises ir kt.. Darbo struktūra. Pateiktą darbą sudaro turinys, įvadas, dėstomoji dalis, kuri dar skaidoma į potėmes. Kiekviena turinio dalis atskirai aptariama, atskleidžiama nagrinėjamo klausimo esmė, suformuluojamas analizuojamos problemos apibendrinimas. Visas darbas baigiamas išvadomis ir pateikiamas literatūros sąrašas. Pateiktas darbas yra daugiau aprašomojo pobūdžio. Esminiams teiginiams ir argumentacijai pagrįsti buvo remtasi Lietuvos civilinio proceso teisės specialistų bei kitų šalių autorių nuomone: V. Nekrošiaus, V. Mikelėno, E. Laužiko, ir kt.. II. Dėstomoji dalis 1. Apeliacijos esmė ir reikšmė Neatsitiktinai apeliacijos teisės svarba yra akcentuojama tarptautiniame lygmenyje: Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. R(95)5 „Dėl apeliacinių sistemų ir procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir funkcionavimo tobulinimo“ nurodoma, kad iš principo šalims turi būti sudaryta galimybė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Valdžių padalijimo principas (Konstitucijos 5 str.) bei teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas (Konstitucijos 109 str.) draudžia ir kitoms valstybinės valdžios grandims,  ir visiems fiziniams bei juridiniams asmenims revizuoti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Ar pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, gali nustatyti tik apeliacinės instancijos teismas pagal proceso įstatymų nustatyta tvarka paduotą apeliacinį skundą. Dėl šių priežasčių daugelyje valstybių, taip pat ir Lietuvoje, egzistuoja instancinė teismų sistema, skirta žemesnių grandžių teismų priimtų sprendimų kontrolei. Mūsų šalyje bylas apeliacine tvarka dėl apylinkių teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir įsakymų nagrinėja apygardų teismai. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas yra vienintelis teismas, apeliacine tvarka nagrinėjantis bylas dėl apygardų teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir įsakymų.             Pirmosios instancijos teismo sprendimas (nuosprendis) gali būti klaidingas dėl netinkamai nustatytų faktinių bylos aplinkybių (sprendimo, nuosprendžio nepagrįstumas) bei netinkamai atlikto teisinio šių aplinkybių įvertinimo (sprendimo, nuosprendžio neteisėtumas). Sprendimo ar nuosprendžio neteisėtumą taip pat gali lemti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai. Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas gali klysti ir faktinių aplinkybių konstatavimo bei vertinimo, ir teisės normų pritaikymo srityje, būtina sudaryti galimybę proceso dalyviams inicijuoti šių pirmosios instancijos teismo galimai padarytų pažeidimų kontrolę. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas gali tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir faktiniu, ir teisiniu požiūriu, skirtingai nuo kasacinio teismo, kuris patikrina apskųstus sprendimus, nuosprendžius ar nutartis tik teisės taikymo aspektu.             Taigi apeliacija Lietuvos teisės tradicijų požiūriu gali būti suvokiama kaip suinteresuoto asmens kreipimasis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu peržiūrėti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą (nuosprendį) ir jį panaikinti ar pakeisti dėl teismo padarytų faktinių ir teisinių klaidų.             Teorijoje nėra vieningo požiūrio į apeliacinio proceso ribas: nesutariama, ar apeliacinis procesas turėtų reikšti bylos nagrinėjimą iš naujo (de novo), ar turėtų būti suvokiamas kaip priimto sprendimo arba nuosprendžio patikrinimas (revisio prioris instantiae). Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso ir tai, ar apeliacija sukelia taip vadinamąjį devoliucinį efektą – bylos nagrinėjimo perkėlimą į antrosios instancijos teismą. Didesnių diskusijų nekyla dėl kitų apeliacijos sukeliamų teisinių padarinių. Padavus apeliacinį skundą, yra sustabdomas teismo sprendimo ar nuosprendžio įsiteisėjimas – tai vadinama suspensyviniu apeliacijos efektu. Kartu su sprendimo (nuosprendžio) įsiteisėjimo sustabdymu yra sustabdomas ir jo vykdymas.           Po Nepriklausomybės atkūrimo mūsų šalyje apeliacinio proceso srityje atlikta daug reformų. Civiliniame procese nuo visiškos apeliacijos sistemos palaipsniui pereita prie dalinės apeliacijos modelio, įtvirtinto 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Civilinio proceso kodekse, t.y. ribojama ius novorum pateikimo galimybė apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.), apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo nustatytose ribose (CPK320str.). Apeliacija – tai pirmos instancijos teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Apeliacinio nagrinėjimo objektas gali būti neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo tiek galutinis, tiek ir dalinis sprendimas, bei neįsiteisėjusi nutartis. Taip pat gali būti skundžiamas tiek visas sprendimas (nutartis), tiek ir jo dalis. Apeliacinį skundą turi teisę paduoti visi dalyvaujantys byloje asmenys. Apeliacija yra įprastas teismų sprendimų kontrolės būdas, todėl galimybė pasinaudoti apeliacijos teise yra visais atvejais, išskyrus CPK numatytus apribojimus. Pagal CPK 303 str. apeliacija negalima smulkiuose turtiniuose ginčuose, kai ginčijama suma yra mažesnė kaip du šimtai penkiasdešimt litų, tačiau šis apribojimas netaikomas ginčams, kylantiems bylose dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išlaikymo priteisimo, žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu ar susirgimais profesine liga, atlyginimo. Taip pat apeliacinio apskundimo objektu negali būti nutartys, kurių apskundimo galimybė nenumatyta CPK, teismo sprendimas už akių, jeigu skundą paduoda asmuo, dėl kurio toks sprendimas yra priimtas, bei preliminarus teismo sprendimas (CPK 428 str. 8 d.). 2. Apeliacinio skundo padavimas (objektas, subjektas, terminas ir tvarka) 2.1 Apeliacijos objektas Pagal CPK 301 str. 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti apeliacijos objektas. Apeliacinio apskundimo objektas gali būti visas sprendimas ar tik jo dalis, susijusi su apelianto teisėmis ir pareigomis. Apeliacinis procesas gali prasidėti tik šalies, kuriai priimtas nepalankus teismo sprendimas iniciatyva, padavus atitinkamą skundą. Taigi apskųsti teismo sprendimus yra šalių teisė, o ne pareiga. Todėl šalys šią teisę gali ir nesinaudoti. 2.2 Apeliacijos subjektas Pagal CPK paduoti apeliacinį skundą turi teisę visi dalyvaujantys byloje asmenys (šalys, tretieji asmenys, at­stovai), įstatyme numatyta galimybė apskųsti kiekvieną pirmosios instancijos teismo sprendimą, išskyrus išimtis, nurodytas CPK 303 straipsnyje (kai ginčijama suma yra mažesnė kaip 250 Lt). „To­kia situacija visiškai atitinka Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. (95)5 pirmojo straipsnio nuostatą, kad iš prin­cipo kiekvienam pirmosios instancijos teismo sprendimui turėtų bū­ti taikoma antrosios instancijos teismo kontrolė (atkreiptinas dėme­sys, jog tai tik rekomendacinis aktas).“1 2.3 Apeliacinio apskundimo terminas Siekiant užtikrinti proceso operatyvumą, apsaugoti bylą laimėjusios šalies interesus ir užtikrinti šalių santykių apibrėžtumą, įstatyme nustatytas terminas, per kurį nepatenkinta teismo sprendimu šalis ar kitas byloje dalyvaujantis asmuo gali įgyvendinti apeliacijos teisę. Apeliacinis skundas – tai byloje dalyvaujančio asmens kreipimasis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu patikrinti priimto ir dar neįsiteisėjusio pirmos instancijos teismo sprendimo (jo dalies) teisėtumą ir pagrįstumą, nurodant motyvuotus tokio prašymo pagrindus.2 Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu apelianto gyvenamoji ar buveinės vieta yra užsienio valstybėje, apeliacinis skundas gali būti paduotas per keturiasdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 str. 1 d.). Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleisto apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 str. 3 d.). Apeliacinis skundas paduodamas per tą teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas (CPK 310 str.). Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (CPK 335 str.). Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str.). 2.4 Apeliacinio skundo turinys Pagal CPK 306 str. apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta: 1) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą; 2) ginčijama suma, kai ginčas yra turtinis; 3) bylos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo pagrindas), ir naujų įrodymų pateikimo motyvai (CPK 314 straipsnis); Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme; 4) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas); 5) apelianto prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jeigu jis to pageidauja; 6) pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas. Jeigu kartu su apeliaciniu skundu pateikiami nauji įrodymai, turi būti nurodyti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Taip pat kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Prie apeliacinio skundo priedai pateikiami su tiek nuorašų, kiek yra šalių ir trečiųjų asmenų. Pagal CPK 312 str. apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Už šiuos reikalavimus paduodant apeliacinį skundą sumokamas žyminis mokestis kaip už reikalavimą pirmosios instancijos teisme. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, draudžiama jį keisti (papildyti) (CPK 323 str.). 2.5 Apeliacinio skundo priėmimo tvarka ir atsisakymas priimto apeliacinį skundą Gavęs apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas patikrina, ar jis atitinka CPK 306, 311 str. reikalavimus, ar paduotas nepraleidus termino. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 str.). Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną, jeigu ne - laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Pagal CPK 315 str. apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: 1) skundas paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti, ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas; 2) skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Teismo atsisakymas priimti apeliacinį skundą nekliudo nepažeidžiant jo padavimo termino vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti. Teisėjas, atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, priima motyvuotą nutartį. Dėl šios nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas. Priėmęs apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas per septynias dienas nuo termino nustatytam sprendimui apskųsti pasibaigimo turi nusiųsti: 1) dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus; 2) apeliacinės instancijos teismui bylą su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais (CPK 317 str.). Šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos apeliacinės instancijos teismui privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose išdėsto savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą – tai byloje dalyvaujančio asmens procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma motyvuota jo nuomonė dėl paduoto apeliacinio skundo. Atsiliepimą į apeliacinį skundą priėmus, jo nuorašai išsiunčiami apeliantui ir prie apeliacinio skundo prisidėjusiam asmeniui, o jeigu atsiliepimas gautas praleidus terminą - grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 318 str.). Gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas per tris dienas nuo jo gavimo: 1) sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka pats panaikina skundžiamą nutartį, išsiųsdamas priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą byloje dalyvaujantiems asmenims; 2) nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl CPK 293 straipsnyje nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str.).   3. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme Bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo nagrinėja apygardų teismai, bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apygardos teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas (CPK 301 str.). Apeliacine tvarka bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija (CPK 304 str.). Gautą bylą su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismo pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo teismuose tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato teismo posėdžio datą. Pranešėjui perduodama byla su apeliaciniu skundu (CPK 319 str.). Pranešėjas atlieka veiksmus, reikalingus pasirengti bylos nagrinėjimui. 3.1 Bylos nagrinėjimo ribos Nuo 1999 m. sausio I d., įsigaliojus naujajam apeliaciniam procesui Lietuvoje, grąžinta klasikinė civili­nio proceso nuostata: apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 332 str.). Įstatymas numatė dvi šio principo išimtis. Pirma, apeliacinės instan­cijos teismas privalėjo visada patikrinti, ar nebuvo padaryta esminių procesinių pirmosios instancijos proceso pažeidimų. Ši išimtis nu­lemta ypatingo viešojo intereso, kad nagrinėjant bylą būtų laikoma­si pagrindinių procesinių reikalavimų, ir yra numatyta daugelyje Eu­ropos valstybių. Antroji išimtis yra diskutuotina. Įstatyme numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą dėl materialiosios teisės normų pažeidimo, kuriuo ape­liaciniame skunde nesiremiama, jeigu pažeidimas prieštarauja vie-šąjam interesui. Kritikuotina mums atrodo pati buvusi šios išimties redakcija. Juk praktiškai kiekvienas materialiosios teisės normų pa­žeidimas gali būti traktuojamas kaip pažeidžiantis viešąjį interesą. „Juk valstybė yra suinteresuota tinkamu jos taikomos teisės laiky­mu. Tačiau taip aiškinant šią normą vėlgi yra paneigiama apelianto valia ir jo teisė nustatyti apeliacinio nagrinėjimo ribas. Atsiran­da pavojus, kad apeliacinės instancijos teismas vėl imsis nagrinėti bylą visa apimtimi ir tai užtęs apeliacinio skundo nagrinėjimą. Džiu­gina bent jau tai, jog tai buvo teismo teisė, o ne pareiga. Atsižvel­giant į paminėtas aplinkybes reikėtų sutikti su civilinio proceso teorijoje išsakoma nuomone, kad ne visų, o tik esminiu valstybės ir visuomenės gyvenimui materialiosios tesės normų pažeidimas gali būti traktuojamas kaip prieštaraujantis viešąjam interesui. Apskritai šią išimtį būtų galima suformuluoti kiek kitaip, labiau atsižvelgiant į apelianto valią. Pavyzdžiui, tokiais atvejais įtvirtin­ti teismo teisę išaiškinti apeliantui galint būti tokio pobūdžio nor­mų pažeidimui. Naujojo CPK 320 straipsnyje minėtos išimties ne­lieka (išskyrus, kai kalbama apie jau aptartas nedispozityvias bylas) ir apsistojama ties teismo pareiga patikrinti, ar nėra absoliučių spren­dimo negaliojimo pagrindų. Kita vertus, tokia įstatymų leidėjo nuo­stata nereiškia, kad teismas negali atkreipti šalies dėmesio j tani tikras aplinkybes. Svarbu suvokti, kad teismo išaiškinimo pareiga lieka ir apeliaciniame procese.“3 Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde ar atskirąjame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. 3.2 Bylos nagrinėjimo formos Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka arba žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 str. teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka gali išspręsti apeliacinį skundą, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, privalėjo atsisakyti jį priimti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas apeliacinį procesą nutraukia ir priima nutartį grąžinti sumokėtą žyminį mokestį; 2) konstatuoja, kad yra absoliutūs pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Taip pat apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka apelianto prašymu, jeigu tam atsiliepimuose į apeliacinį skundą neprieštarauja kiti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 322 str.). Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu (CPK 336 str.). Taigi pirma, byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, jeigu šito apeliaciniame skunde prašė apeliantas, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys savo atsiliepimuose neprieštaravo rašytiniam procesui. Jeigu bent vienas byloje dalyvaujantis asmuo savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jis nesutinka su apelianto prašymu nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, byla turi būti nagrinėjama žodžiu. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo forma priklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios. Antra, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, jeigu yra nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė apeliacinį skundą, t. y. privalėjo atsisakyti jį priimti vienu iš CPK 315 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų pagrindų ( CPK 321 str. 1 d. 1 p. ). Kadangi tokiais atvejais apeliacinis procesas nutraukiamas, nėra prasmės skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Tačiau nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka yra teismo teisė, o ne pareiga. Trečia, teismas turi teisę nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, jeigu nustato, kad yra CPK 329 str. nurodytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ( CPK 321str. 1d. 2 p.). 3.3 Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka eiga Nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis, kuris susideda iš pranešimo apie bylą, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, teisėjų nuomonių išreiškimo, balsavimo ir nutarties priėmimo, vyksta jiems nedalyvaujant. Apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį, priimtus rašytinio proceso tvarka, informuojami dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 325 str. 4 d.). Žodinio bylos nagrinėjimo atveju dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama pranešimais. Jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą (CPK 319 str. 3 d.). Apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios XVI skyriuje nurodytoms taisyklėms. Žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismo posėdis susideda iš keturių dalių: įžanginės, bylos nagrinėjimo iš esmės, baigiamųjų kalbų ir teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo. Jo tvarką nustato CPK 324 str. Teismo posėdis pradedamas posėdžio pirmininkui paskelbus apie jo pradžią. Paskelbiama kolegijos sudėtis, posėdžio pirmininkas praneša, kokia byla, pagal kieno apeliacinį skundą ir dėl kurio teismo sprendimo ar nutarties nagrinėjama, patikrina, kurie asmenys yra atvykę, nustato atvykusiųjų tapatybę, taip pat patikrina atstovų įgaliojimus. Teismas paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi pareiškimų ar prašymų. Pateiktus pareiškimus ir prašymus teismas išsprendžia nutartimi. Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas kolegijos pranešėjo pranešimu apie bylą, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą. Po pranešimo apie bylą teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbų dėl skundo argumentus. Pirmas kalba apeliantas. Teismas įspėja dalyvaujančius byloje asmenis, jeigu kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų turinio. Kai teismas pripažįsta, kad yra būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai, taip pat gali būti tiriami įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti, o apeliacinės instancijos teismas juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Ištyrus įrodymus, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę išdėstyti savo nuomonę baigiamosiose kalbose. Jeigu įrodymų tirti nereikėjo, baigiamosios kalbos vyksta po dalyvaujančių byloje asmenų kalbų. Po dalyvaujančių byloje asmenų kalbų ir baigiamųjų kalbų teismas išeina priimti sprendimo ar nutarties (CPK 325 str.). Kai pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla išsprendžiama kitaip, priimamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, o kitais atvejais – apeliacinės instancijos teismo nutartis (CPK 326 str. 2 d. ). Sprendimų priėmimo kambaryje surašomos tik įžanginė ir rezoliucinė sprendimo ( nutarties) dalys. Grįžęs į teismo pasėdžio salę, kolegijos pirmininkas arba teisėjas paskelbia įžanginę ir rezoliucinę sprendimo ( nutarties) dalis ir žodžiu išdėsto jų motyvus bei praneša, kada bus surašytas visas sprendimas, t. y. aprašomoji ir motyvuojamoji dalys. Visas teismo sprendimas (nutartis) turi būti surašomas ir visų teisėjų pasirašomas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos ( CPK 326 str. 6 d.). Išnagrinėjęs bylą, apeliacinės instancijos teismas per tris dienas nuo sprendimo (nutarties) surašymo dienos grąžina bylą pirmosios instancijos teismui (CPK 325 str.). Priėmęs sprendimą ar nutartį teismas grįžta į teismo posėdžių salę ir kolegijos pirmininkas arba kitas teisėjas paskelbia sprendimą ar nutartį. Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, tačiau blogesnio sprendimo priėmimu nelaikomas skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas, ginant viešą interesą (CPK 313 str.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat turi teisę savo nutartimi atidėti sprendimo (nutarties) priėmimą ne ilgesniam kaip keturiolika dienų terminui (CPK 325 str. 5 d.). Tokia teisė teismas gali pasinaudoti tik išimtiniais atvejais, kai byla yra labai sudėtinga. Šia teise teismas gali pasinaudoti nagrinėdamas bylą tiek rašytinio tiek žodinio proceso tvarka. Atidėję sprendimo (nutarties) priėmimą, teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Priimtą sprendimą gali paskelbti tiek vienas teisėjas, tiek visa kolegija. Pagal CPK 332 str. apeliacinės instancijos teismas taip pat turi teisę CPK 299 str. nustatyta tvarka ir atvejais priimti atskirąsias nutartis. Nustatęs pirmosios instancijos teismo padarytus teisės normų pažeidimus, kurie nėra pagrindas naikinti sprendimą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų taip pat gali priimti atskirtąją nutartį. Tokios nutarties nuorašai turėtų būti siunčiami pirmosios instancijos teismui ir Teismų tarybai. CPK nenustato termino, per kurį apeliacinės instancijos teismas turi išnagrinėti bylą. Tai logiškas sprendimas: bylos išnagrinėjimo laikas priklauso tiek nuo pačių ginčo šalių, tiek nuo teismo darbo krūvio, todėl įstatyme objektyviai neįmanoma nustatyti bylos išnagrinėjimo terminų. 3.4 Apeliacinės instancijos teismo teisės „Be visiems žinomų ape­liacinės instancijos teismo teisių pakeisti pirmosios instancijos teis­mo sprendimą ar palikti jį nepakeistą, priimti naują sprendimą by­loje, daugiausiai ginčų kyla dėl galimybės grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.“4 Nuomonių šiuo klausimu yra skirtingų ir labai kategoriškų. Dažnai net siūloma apskritai at­sisakyti šios apeliacinės instancijos teisės, įpareigoti ją visada pri­imti sprendimą byloje. Deja, situacija nėra tokia paprasta, kaip ga­li pasirodyti iš pirmojo žvilgsnio. Ir nemažą įtaką turi jau minėta „teisėjų tinginių“ požiūrio į pirmosios instancijos svarbą ir proce­so koncentruotumą problema (daugeliu atvejų bylos grąžinimas pir­mosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo reiškia proceso pail­gėjimą). Pagaliau ne visus pirmosios instancijos proceso trūkumus gali pašalinti apeliacinės instancijos teismas (pvz., nepašalinami esminiai proceso pažeidimai). Dėl šių priežasčių paprastai mėgi­nama rasti kompromisinį variantą, kuris daugmaž optimaliai spręstų visas įvardytas problemas. Pagal CPK 326 str. apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę: 1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; Apeliacinės instancijos teismas sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta nutartimi, kai nustato, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat sprendimas paliekamas nepakeistas, kai nustatomi neesminiai, formalūs pažeidimai, kurie neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui. 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą; Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.), tačiau jeigu nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė fakto ar teisės klaidų, sprendimas naikinamas. Sprendimas naikinamas, kai apeliacinės instancijos teismas padaro priešingą išvadą negu buvo padaręs pirmosios instancijos teismas. 3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; Materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino. Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti keičiamas, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino kai kurias bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas nutartimi. 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai; neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str.). 5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) nutartimi, o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomi bylos nutraukimo ar pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai, išskyrus CPK 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. Pagal CPK 329 str. procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Tačiau nustačius bet vieną iš CPK 239 str. 2 dalyje nurodytų pagrindų, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti naikinamas. 3.4.1 Absoliutūs sprendimų negaliojimų pagrindai Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai: 1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo; 2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų; 3) pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą; 4) sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų); 5) byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka; 6) buvo pažeistos rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklės; 7) pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Taip pat absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir CPK 329 str. 3 dalyje nurodyti atvejai, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų buvimo ex officio netikrina. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais jie laikomi tik tuomet, kai jais remiasi apeliantas: 1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą; 2) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. „CPK pateiktas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis.“5 3.4.2 Bylos perdavimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui Pagal CPK 327 str. byla gali būti perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik trims atvejais. Pirma, tokią teisę apeliacinės instancijos teismas turi, kai nustatomi CPK 329 str. antrojoje ir trečiojoje dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Šiuo atveju grąžinti bylą pakartotiniam nagrinėjimui reikia dėl to, jog tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo, todėl jį reikia pakartoti, kad šalys neprarastų galimybės pasinaudoti viena teismo instancija. Antra, apeliacinės instancijos teismas turi tokią teisę, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tokia padėtis galima, kai pirmosios instancijos teismas nepareikalavo iš šalių sukonkretinti savo reikalavimų ir atsikirtimų, pateikti įrodymų, todėl iš bylos medžiagos neįmanoma aiškiai nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja šalis. Tačiau jeigu visus klausimus, kurie nebuvo išsiaiškinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, galima operatyviai išsiaiškinti ją nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė ne dėl visų byloje pareikštų reikalavimų, byla grąžinama ir pakartotinai nagrinėjama tik ta jos dalis, kuri susijusi su neišspręstais reikalavimais, o kitą bylos dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bendrąja tvarka. „Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo panaikinus sprendimą yra ribojama. Tai paaiškinama tiek prigimtimi, tiek proceso koncentruotumu ir siekia užtikrinti, kad byla keliautų iš instancijos į instanciją ir negrįžtų atgal. LAT, aiškindamas analogiškas 1964m. CPK normas, yra nurodęs, kad byla gali būti perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš nauji tik išimtiniais atvejais.“6 Taigi apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra absoliuti, nes ją riboja CPK. 3.5 Apeliacinės instancijos teismo sprendimai Pagal CPK 331 str. apeliacinės instancijos teismo sprendimą (nutartį) sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys. Įžanginėje sprendimo (nutarties) dalyje nurodoma: sprendimo (nutarties) priėmimo laikas ir vieta; sprendimą (nutartį) priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis; asmenys, dalyvavę nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (žodinio proceso atveju); apeliantas; skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis); šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir ginčo dalykas. Aprašomojoje sprendimo (nutarties) dalyje turi būti: trumpas bylos aplinkybių išdėstymas; skundžiamo sprendimo (nutarties) esmė; apeliacinio skundo pagrindai, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, turintys reikšmės skundžiamo sprendimo (nutarties) teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas apie prisidėjimą prie apeliacinio skundo. Motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Rezoliucinėje sprendimo (nutarties) dalyje turi būti nurodytas apeliacinės instancijos teismo sprendimas. III. Išvados 1. Apeliacija – tai pirmos instancijos teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. 2. Apeliacinio nagrinėjimo objektas gali būti neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo tiek galutinis, tiek ir dalinis sprendimas, bei neįsiteisėjusi nutartis. Taip pat gali būti skundžiamas tiek visas sprendimas (nutartis), tiek ir jo dalis. 3. Apeliacinį skundą turi teisę paduoti visi dalyvaujantys byloje asmenys. 4. Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu apelianto gyvenamoji ar buveinės vieta yra užsienio valstybėje, apeliacinis skundas gali būti paduotas per keturiasdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 str. 1 d.). 5. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (CPK 335 str.). 6. Bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo nagrinėja apygardų teismai, bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apygardos teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas (CPK 301 str.). Apeliacine tvarka bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija (CPK 304 str.). 7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde ar atskirąjame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka arba žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis, kuris susideda iš pranešimo apie bylą, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, teisėjų nuomonių išreiškimo, balsavimo ir nutarties priėmimo, vyksta jiems nedalyvaujant. Apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį, priimtus rašytinio proceso tvarka, informuojami dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 325 str. 4 d.). Žodinio bylos nagrinėjimo atveju dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama pranešimais. Jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą (CPK 319 str. 3 d.). Apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios XVI skyriuje nurodytoms taisyklėms. 8. Pagal CPK 326 str. apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę: pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) nutartimi, o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomi bylos nutraukimo ar pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai, išskyrus CPK 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. 9. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai: byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo; pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų; pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą; sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų); byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka; buvo pažeistos rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklės; pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 10. Apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra absoliuti, nes ją riboja CPK. IV. Uždavinys LR Prezidento dekretu apylinkės teismo teisėjui F. Žarai taikant drausminę atsakomybę buvo perpus sumažinta pareiginė alga. F. Žara su ieškiniu dėl šio dekreto panaikinimo kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą. Teismas ieškinį priimti atsisakė ir nurodė LR Prezidento veiksmus skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nesutikdamas su tokia nutartimi ir manydamas, kad ji neatitinka ABTĮ 16 str 2 dalies, kuri numato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti LR Prezidento veiklos, F. Žara padavė atskirtąjį skundą. Kaip šį skundą reikėtų išspręsti? Atsakymą pagrįsti. Mūsų nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas aktualus klausimas dėl tinkamo teismo proceso bei teismingumo. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)7 5 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, nurodančiame, kad nustatant kiekvieno asmens teises ir pareigas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!