Bronius Krivickas ,,Partizano mirtis“ analizė

Bronius Krivickas ,,Partizano mirtis“ analizė

Bronius Krivickas – XX amžiaus vidurio lietuvių poetas, ateitininkas, partizanas, literatūros kritikas, kurio kūryba yra priskiriama katastrofų literatūrai. Kūrė eilėraščius, sonetus, satyras, kuriose šaipėsi iš sovietinės tikrovės. Broniaus Krivicko kūrybai būdingas žmogaus sąmoningo pasirinkimo kelias, vidinės ramybės jausenos. Jo eilėraštyje ,,Partizanų mirtis“ yra atskleidžiami, aprašomi partizano jausmai, išgyvenimai prieš pat mirtį. Eilėraštis sudarytas iš aštuonių strofų. Eilėraščio lyrinis subjektas yra netiesioginis – jis pasakoja vaizdą iš tolo, pasakoja apie partizano vidines jausenas, apmąstymus. Pirmas posmas pradedamas erdvės ir laiko apibūdinimu: ,,Šoka girioj sniego sūkuriai“, tai galima teigti, kad eilėraščio laikas yra žiema, erdvė: atvira – giria. Lyrinis subjektas kalba trečiuoju asmeniu, nupasakoja situaciją – stebi mirtinai sužeisto partizaną. Poetas eilėraštyje vartoja epitetus, egles vadina melancholiškomis gražuolėmis. Antroje ir trečioje strofose yra aprašomos partizano vidinės mintys: mąsto apie „sukaustytą“ tėvynę, apleistas tautiečių sodybas, Sibiro tundrose mirštančius nekaltus lietuvius tremtinius. Partizanas tarsi kaltina save, bet ir tuo pačiu metu guodžia, kad dėl savo tėvynės jis stengėsi: ,,Tris žiemas nešiojau per sniegus / Savo šovinius ir savo kerštą. / O dabar štai silpsta jau ranka, / Geria pusnys mano kraują karštą.“ Ketvirtoje strofoje partizanas užbaigia savo mintis retoriniu sušukimu ir retoriniu nutylėjimu: ,,Ir, deja, kova nepabaigta! / Ir čia pat dar mūšio šūviai trinka...“ Partizanas nepasiduoda dėl Lietuvos. Nors lyrinis subjektas jį apibūdina sužeistą, kraujuotą, šis kovoja iki pat mirties, atskleidžia savo herojišką prigimtį. Šeštame ir septintame posme lyrinis subjektas apibūdina kario mirtį – jis miršta visiškai vienas: ,,Riksmą jo užrinka viesulai. / Šauksmo jo čia priešas joks negirdi.“ Partizanas būdamas mirties patale galvoja tik apie tėvynės išsaugojimą. Jo mirtis apibūdinama išdidi: ,,Ir per girią aidi išdidžiai / Jo mirties griausmingasai saliutas.“ Aštuntoje strofoje tarsi gamta sušildo mirusio partizano kūną: ,,ir snieguolėm greitai jį apkloja.“ Snieguolės, vartojamos kaip vilties simbolis; jos yra pirmosios gėlės augančios po žiemos, tarsi simbolizuoja naują, viltingą pradžią. Partizano mirtis eilėraštyje vaizduojami rami, bet išdidi, herojiška. Jis mirė pasiaukodamas savo šaliai. Apibendrindama galiu teigti, kad Broniaus Krivicko eilėraštyje ,Partizano mirtis“ yra aprašomas kario pasiaukojimas Lietuvai, aptariama lietuvių pasipriešinimo kova prieš SSRS santvarką.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!