Blaivybės sąjūdis Lietuvoje

XIX amžiaus vidurio pokyčiai Lietuvos visuomenės gyvenime dažnai vadinami atgimimu. Lietuvių atgimimo pradinio etapo kūrėjai daugiausia buvo kilę iš neturtingų Vakarų Lietuvos, – Žemaitijos bajorų ir pasiturinčių valstiečių, kurie ir sudarė šio proceso branduolį. Svarbiausiu atgimimo herojumi tapo asmenybė, o jos esminis gyvenimo orientyras buvo savo tautinių šaknų paieška, bandymas civilizuoti “paprastus kaimo gyventojus, kad jie suprastų savo vertę ir tai, jog yra lietuvių tautos dalis. Nors atgimimo procese nesusiformavo ėjimo į liaudį” programa, tačiau Žemaitijoje iškilusio vyskupo Motiejaus Valančiaus dėka su Katalikų Bažnyčia susijusi inteligencija atliko nepaprastai svarbų šviečiamąjį vaidmenį.
Buvo veiklus vyskupas. Garsėjo ne tik tuo, kad gynė Katalikų Bažnyčios teises, platino visuotinę blaivybę, bet taip pat steigė parapijose ir skatino žmones mokytis skaityti lietuviškai, leido lietuviškus laikraščius, įsteigė mokytojų seminariją. Jis pats daug rašė ir savo kunigus ragino rašyti knygas, jas platinti. Vyskupas rėmė jaunus kunigus, kurie prisidėjo prie lietuviškų knygų rašymo ir leidybos.Taip pat vyskupas propogavo krikščioniškąsias ir humanistines vertybes, stiprinančias žmogaus moralę, blaivybę, viltį ir patriotizmą. Daugiau skyrė dėmesio organizaciniams reikalams.
1862 metais raporte popiežiui Valančius gyrė lietuvius tikinčiuosius, račydamas, kad jų papročiai dori, savo pamaldumu, vaišingumu, žmogiškumu liaudis jokiai tautai pirmenybės neužleidžianti, stengiasi šviestis.Vyskupo Valančiaus veiklos naudingumą patvirtino jaunimo veržimasis į mokslus, taip pat blaivybės judėjimas, kuris susilaukė didelio žmonių pritarimo ir gerokai nustebino net caro rūmus.
Blaivybės sąjūdis buvo vienas įspūdingiausių Valančiaus laimėjimų. Jis ir jo bendražygiai išugdė tokią kultūrinę tradiciją ir tokią literatūrą, kuri pakankamai įrodė girtavimo žalą. 1858 metų rudenį įsikūrė pirmosios žemaitiškos blaivybės brolijos. 1860 metais laiške generalgubernatoriui Nazimovui Valančius rašė, kad iš 820 754 Kauno gubernijos katalikų blaivybės įžadus buvo davę 692000 asmenų. Masinis valstiečių dalyvavimas blaivybės akcijoje caro valdžiai parodė, kad jie esą didelė ir drausminga jėga, kurios nuotaikų reikia paisyti. Ši akcija taip pat parodė, kad Bažnyčios autoritetas tarp valstiečių yra labai didelis ir nuolat stiprėja.
Tamsiausiu ir tragiškiausiu Lietuvai metu,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!