Bizantija, Bizantijos imperija – istoriografinis terminas, naudojamas apibūdinti graikiškai kalbančią viduramžių Romos imperiją, kuri telkėsi apie sostinę Konstantinopolį.
Bizantija neabejotinai buvo viena ryškiausių kultūrų viduramžių pasaulyje. Graikiškoji ir romėniškoji antikinė tradicija, savitai veikiama Rytų šalių įtakos, įkvėpė originalią ir įspūdingą kultūrą. Jos įvaizdis buvo Konstantinopolis, kultūros ir mokslo židinys. Jis buvo klestintis ir be galo turtingas miestas. Konstantinopoliu ir pačia Bizantija žavėjosi visas viduramžių pasaulis. Per vienuolika savo gyvavimo amžių Bizantija pasireiškė įvairiausiose srityse: architektūroje, dailėje, moksle, teisėje, švietime, ekonomikoje.
Bizantija taip pat daugelį amžių buvo krikščionybės tvirtovė Rytuose. Bizantiečių gyvenime labai svarbią vietą užėmė tikėjimas. Taip pat imperijos gyventojai pasižymi savitu gyvenimo būdu, tradicijomis.
Tikslas: išanalizuoti Bizantijos imperijos pasiekimus įvairiose srityse, gyvenimo būdą, pažiūras.
IV a. po Kristaus Romos imperija suskilo į Rytų ir Vakarų Romos imperiją. Bizantija susiformavo iš rytinės Romos imperijos dalies. Kai Vakarų Romos imperija 476 m. žlugo nuo barbarų antpuolių liko tik Bizantija, ir ji tapo antikinės kultūros paveldėtoja ir saugotoja. Visas jos kultūrinis gyvenimas buvo susijęs su antika.
1. Kalba
Iki VI a. vyravusią lotynų kalbą pamažu ėmė keisti graikų kalba. Ji galutinai įsitvirtino VII a. Graikų kalba tapo ir Bažnyčios, ir literatūros ir administracijos kalba. Ja buvo dėstoma universitete, patriarcho, vyskupų ir vienuolynų mokyklose, su jos pagalba buvo skleidžiama graikų kultūra. Graikų kalba tapo nacionaline valstybine kalba. Bizantijoje daug išsilavinusių žmonių mokėjo skaityti bei rašyti graikų ir lotynų kalbomis. Tai labai svarbu, nes visa to laiko išmintis, visos žinios buvo užrašytos būtent tomis kalbomis. Kitur Europoje ankstyvaisiais viduramžiais labai mažai žmonių mokėjo skaityti ir rašyti graikiškai.
2. Religija
Europoje ir Bizantijoje Krikščionių bažnyčia rutuliojosi izoliuotai. Formavosi skirtingos bažnytinės tradicijos. Romos popiežius ir Konstantinopolio patriarchas nuolatos varžėsi dėl įtakos krikščionių pasaulyje. Bizantijoje susiformavo krikščionybės atšaka, vadinama stačiatikybe. Šią religiją Bizantija skleidė pagoniškuose, ypač slavų kraštuose. Iš Bizantijos stačiatikybę perėmė serbai, bulgarai, rusai. Krikštą priėmusios tautos drauge su tikėjimu perėmė raštą, bažnyčių statymo,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!