Bibliotekininko profesinė etika

Profesinė bibliotekininko etika yra dar palyginti naujas dalykas Lietuvoje, nors JAV apie ją rašoma, diskutuojama jau beveik visą šimtmetį. Kalbos apie informacinę visuomenę, naujos paslaugos bibliotekose ir jų kompiuterizavimas, žiniasklaidos priemonių gausa, informacijos įvairovė paskatino ir Lietuvos bibliotekininkus prabilti apie profesinę etiką.
Profesinė etika stengiasi atsakyti į klausimą, kokia bibliotekininko veikla yra priimtina visuomenei. Informacinio bibliotekos fondo ribos išsiplėtė, paskendo virtualiose erdvėse. Sakoma, kas valdo informaciją, tas valdo viską. Prastai tvarkomas toks fondas, netinkamai suteiktos paslaugos, netikslūs atsakymai į užklausas, informacijos apie klientų poreikius skelbimas gali priversti visuomenę pasijusti nesaugia. Iškreipta informacija tampa beverte, gali atnešti žalos. Tad profesinė bibliotekininko etika, apibrėžianti pagrindines bibliotekininko, kaip visuomenę aptarnaujančio profesionalo, veiklos gaires, tampa tarsi apsaugos skydu, maksimaliai apsaugančiu abi puses: informacijos vartotojas žino, kad bibliotekininkas įsipareigoja jį tinkamai aptarnauti, o bibliotekininkas gali būti tikras, kad visuomenė juo pasitiki.
Bibliotekininko darbas kaip profesija egzistuoja nuo gilios senovės – III tūkstantmečio pr.Kr., kai turtingieji savo bibliotekų tvarkymui pasitelkdavo raštą ir tą darbą išmanančius žmones. Tad bibliotekininko profesija gali būti laikoma viena seniausių pasaulyje, kurios atsiradimas susijęs su visuomenės kultūriniais poreikiais. Bibliotekininkai laiko save profesionalais. Iš tikrųjų, pagal profesionalumo apibūdinimą bibliotekininkystė bent jau paskutinius penkiasdešimt metų turėtų būti laikoma savarankiška profesija, atitinkanti aukščiau išdėstytus sociologų apibūdinimus. Norint tapti profesionaliu bibliotekininku, galinčiu ne tik atlikti visas darbines funkcijas, bet ir administruoti biblioteką, suvokti jos vietą, kaitos ir raidos tendencijas visuomenėje, reikia įgyti specialų išsilavinimą. Bibliotekininko darbe dominuoja intelektualusis pradas, darantis įtaką ir kokybiškam darbinių funkcijų atlikimui. Tai altruistinio pobūdžio aptarnavimo sferos profesija, kurios atstovai nekuria materialinių vertybių, turinti savo veiklos etiką, savarankiškai nustatanti savo veiklos kryptis ir kokybę. Bibliotekininkystės prestižo didėjimui ir “profesionalėjimui” didelę įtaką daro besiformuojanti informacinė visuomenė.
Nepaisant to, dar nemažai žmonių laiko bibliotekininkystę “pusiauprofesija”, kaip ir kitas jaunas profesijas. Pirmiausia tai sietina su ne taip seniai atsiradusiu aukštuoju (akademiniu) bibliotekininkų išsilavinimu, taip pat ir su tuo,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!