Bibliotekininko etika ir vertybės

Apie bibliotekininko profesinę etiką kryptingai kalbama ir rašoma jau nuo praėjusio amžiaus pradžios. 1903 m. amerikietė Mary Plummer viename iš JAV bibliotekininkų suvažiavimų išdėstė problemas, kylančias, bendraujant su bibliotekos vartotojais, ir suformulavo pirmąsias bibliotekininko profesijos nuostatas. Tada į jas nebuvo atkreipta tinkamo dėmesio, ir tik 1938 m. Amerikos bibliotekų asociacijos susirinkime buvo patvirtintas pirmasis bibliotekininko etikos kodeksas, o XX a. antrojoje pusėje ėmus sparčiai didėti informacijos srautui, informacinėms ir komunikacinėms technologijoms užimant vis svarbesnę vietą, įvairios šalys viena po kitos ėmė kurti savus bibliotekininko etikos kodeksus. Ypač aktualu tai tapo buvusioms Rytų bloko šalims, kurios po Sovietų Sąjungos žlugimo turėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų ir radikaliai keisti tiek bibliotekų darbuotojų, tiek jų vartotojų požiūrį į daugelį aktualių klausimų1.
Šio seminarinio pranešimo tikslas – aptarti bibliotekinio aptarnavimo etiką ir vertybes.
• Atskleisti bibliotekininko etinės pareigos turinį.
• Išskirti esminius bibliotekininko etikos kodekso principus.
• Pateikti pagrindinius bibliotekininkų profesinės etikos trukdžius.
Šis pranešimas paremtas bibliotekininko profesinės etikos ir moralės klausimus gvildenusios Vitos Mozūraitės mokomuoju leidiniu, profesinio bibliotekininkų žurnalo „Tarp knygų“ straipsniais ir BIM teoretiko M. Gorman‘o koncepcijomis.
Profesinė etika apibrėžiama kaip dorovinio elgesio ir pareigų normų sistema, sutartinai priimta vienos profesijos atstovų. Etikos problemoms profesinės veiklos srityje spręsti skiriama daug dėmesio. Žmogus, kurio veikla ar darbas vienaip ar kitaip susiję su valdžios institucijomis, įstaigomis, visuomene, turi laikytis tam tikrų moralės normų. Žinoma, specialistams svarbu įgyti tvirtų profesinių žinių, sukaupti būtinų profesinės veiklos įgūdžių, bet neišsiugdęs gilaus profesinės sąžinės, pareigos ir atsakomybės jausmo, specialistas, nors ir gerai dalykiškai pasirengęs, nebus geras darbuotojas2.
Itin dideli reikalavimai keliami socialinių profesijų atstovų profesinei dorovei, kadangi jų veiklos objektas – žmogus, kuris yra didžiausia vertybė ir aukščiausias tikslas. Jo išlikimas ir gerovė yra visų socialinių profesijų pagrindas. Socialinių profesijų atstovų veikla susijusi su nuostata „kaip padėti” ir grindžiama klientų teisių principais: klientams paslaugos teikiamos pagal tam tikras taisykles3.
Bibliotekininkystė – socialinė profesija, jos atstovai tiesiogiai...

Daugiau informacijos...