Bendruomenių judėjimo iniciatyva ir perspektyvos Lietuvoje

Įvadas (Įvadas turi kalbėti apie Jūsų darbo esmę, metodologines prielaidas) Šiandien kiekvienam žmogui, kuris dalyvauja politiniame gyvenime arba tiesiog skaito laikraščius, klauso radijo pranešimų, žiūri televizijos žinias, nuolat tenka girdėti žodžius “demokratija”, “bendruomeninis pilietiškumas” ir pan. Autoriai( kuriais remiasi šis darbas) dvidešimtąjį amžių vadina demokratiniu amžiumi (Liko neatsakyta, kas XX a. vadina demokratijos amžiumi, ir kodėl išvis minite XX a.). įvairių valstybių politinės partijos vadinasi ar tai tiesiog demokratų ar socialdemokratų, respublikonų demokratų ir pan. Taip pat ir daugelis valstybių vadina save demokratinėmis valstybėmis. Pavyzdžiui, mūsų Konstitucijos § 1 sako, kad Lietuva yra demokratinė respublika. Daugelis Europos šalių jau kelis dešimtmečius skiria vis daugiau dėmesio bendruomeniniam, kaimynystės socialinių tinklų gyvenamojoje vietoje kūrimui. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tokių bendruomenės centrų poreikis tik išaugo. Lietuvoje bendruomenių judėjimas, palygint su kitomis ES senbuvėmis, prasidėjo visai neseniai. Vis daugiau tokių šalių, kurių teisę balsuoti turintys piliečiai iš principo sugeba priversti valstybės politikus atsakyti už savo sprendimus; priimant tuos sprendimus, nagrinėjant įvairius klausimus, nepamiršti apie viešąją nuomonę, apie liaudies, t.y. piliečių valią. Šiame darbe bus analizuojama, kaip bendruomenių judėjimas įtakoja dialogą tarp politinio elito ir piliečių; koks jis yra dabar. Ar ištikrųjų aktyvi bendruomenė gali įveikti prarają tarp visuomenės ir valdžios? Taigi kokią įtaką pilietiškos bendruomenės turi šiandien mūsų valstybės egzistavimui ir jos kuriamos valstybės gerovei? Darbo objektas – bendruomenių judėjimas Lietuvoje. Darbo tikslas – apžvelgti bendruomenių situaciją Lietuvoje, susipažinti ir paanalizuoti jų veiklos procesą, atskleisti pagrindines visuomenės problemas. Minėtam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: • Aptarti bendruomenės sampratą; jos veiklą; • Aptarti bendruomenių judėjimo iniciatyvą įtakojančius veiksnius; • Aptarti bendruomenių judėjimo realijas politiniame gyvenime; • Panagrinėti bendruomenių teisinę padėtį; 1. Bendruomenės samprata (šitame skyriuje turite iškristalizuoti savo bendruomenės supratimą) 1.1 Kas yra bendruomenė Filosofijos žodyne bendruomenė apibrėžiama kaip bendro gyvenimo jausmo ir mąstymo bei veiklos vidinio atitikimo siejamų žmonių grupė arba pagrindinė ekonominė pirmykštės bendruomeninės santvarkos ląstelė, kuri buvo uždaras gamybinis reiškinys, pagrįstas visuomenine gamybos priemonių nuosavybe, kolektyviniu darbu, natūraliai pasidalintu tarp vyrų ir moterų, suaugusiųjų ir vaikų, ir bendru pagaminto produkto paskirstymu bei vartojimu (visiškai netinkama senas sovietinis žodynas. Prašau naudotis naujausiais Lietuvos mokslininkų darbais, Vakarų moksline literatūra, Universiteto biblioteka ir turtingomis duomenų bazėmis. Gerai, kad rašote pati, tačiau vis dėlto reikia galvoti, ką dedate į savo mokslinį darbą. Prie ko čia pirmykštė bendruomenė?) .1 Psichologijos žodyne bendruomenė yra apibūdinama kaip tarpusavio sąveika, sudėtingi įvairialypiai žmonių kontaktai, atsirandantys iš bendros veiklos poreikių. Ji apima keitimąsi informacija, bendros sąveikos strategijos parengimą, kito žmogaus suvokimą ir supratimą (jūsų darbas – ne iš psichologijos srities. Prašau naudotis rimta moksline literatūra, o ne žodynais).2 Dabartiniame Lietuvių kalbos žodyne pateikiamas toks bendruomenės apibrėžimas: bendruomenė – tai istoriškai susiformavusi grupė žmonių, sujungtų tarp savęs gamybiniais santykiais. (čia irgi visiškai netinkamas, nemoksliškas ir pasenęs apibrėžimas. Jį galite pateikti, tačiau koks jo vertinimas? Juk neanalizuojate bendruomenių susijusių tik gamybiniais santykiais)3 V.Baršauskienė, I.Leliūgienė (2001) bendruomenę apibrėžia kaip žmonių grupę, kuri turi bendras naudojimo vertybes, aptarnavimo įstaigas (seniūnija, sveikatos priežiūros įstaigos, mokyklos ir kt.) ir gyvena apibrėžtoje teritorijoje (kaimas, gyvenvietė, mikrorajonas). Taigi bendruomenė susiformuoja skatinama aiškaus, konkretaus intereso. Tačiau nebūtina šiuos interesus bei požiūrius į atitinkamas gyvenimo sritis iki galo suderinti, vadovautis kitų nuomone. Todėl bendruomenės centruose dirba darbuotojai kaip moderatoriai, kurie moko lankytojus suformuluoti savo nuomonę, ją motyvuoti ir apginti, jei ji nesutampa su kitų bendruomenės narių nuomone. 4 Lietuvos Respublikos įstatymuose taip pat jau galime aptikti bendruomenės sąvokų apibrėžimų. LR vietos savivaldos įstatyme (2002) bendruomenė apibūdinama taip: bendruomenė – atitinkamoje teritorijoje gyvenantys asmenys, susieti bendrais viešaisiais poreikiais ir interesais. 2004 m. Atviros Lietuvos fondo iniciatyvos „Skaitmeninių bendruomenių link“ grupė ir Vilniaus universiteto Socialinių studijų centras atliko reprezentatyvią kaimiškų bendruomenių organizacijų apklausą. Tyrimo metu buvo klausiama „Kas sudaro bendruomenę, kurią atstovauja Jūsų organizacija?“. Apklausos duomenys rodo, kad dauguma bendruomenę tapatina ne tik su organizacijos nariais, bet visais žmonėmis, gyvenančiais toje teritorijoje ( 1 pav.). 1pav. Bendruomenės samprata Šaltinis: ALF ir VU Socialinių studijų centro tyrimas "Kaimiškųjų bendruomenių organizacijos"5 Iš pateiktų bendruomenės sampratų galima daryti prielaidą, kad bendruomenės kuriasi skatinamos aiškaus intereso. Jos svarbiausias elementas yra žmonės, turintys tą patį interesą. Bendruomenių gali būti įvairiausių, pvz.: religinių, kurios narius sieja viena religija; teritorinių – miesto, kaimo ir kt.; tautinių mažumų bendruomenės siekia išlaikyti savo tautiškumą; politinės ir kitos. Taigi bendruomeninė veikla yra vykdoma pačių žmonių iniciatyva, kuri kyla iš pačio piliečio poreikio saviugdai ir saviraiškai, o tai padeda žmogui labiau integruotis į visuomenę, jaustis jos pilnaverčiu nariu. Iš to seka, kad per bendruomenes piliečiai siekia bendro gėrio ne tik vietiniu lygiu, bet ir nacionaliniu . 1.2 Bendruomenes analizuojantys požiūriai Pastaraisiais metais galima rasti nemažai darbų, kurių autoriai tiek Vakarų šalių, tiek Lietuvos, nagrinėja pilietinį bendruomeniškumą, šių dienų globalizacijos procesų įtaką bendruomenių vystimuisi, bendruomenių vystimosi aspektus, informacinių technologijų poveikį šiuolaikinei bendruomenei, bendruomenių darbo ypatumus, bendruomenės ugdymo metodus ir principus, bendruomenių poveikį tiek vietiniu , tiek nacionaliniu lygiu. Mokslinėje literatūroje, analizuojančioje bendruomenę, galima išskirti kelis požiūrius (gal ir galima tai išvardinti. Vis dėlto svarbiausia, kokiu požiūriu Jūs vadovaujatės šiame darbe)2 : • Struktūrinis bendruomenės apibrėžimas remiasi politiniu - teisiniu požiūriu. Jį sudaro nustatyti vaidmenys, atsakomybė rinkėjams, balsavimo organizavimas, mokesčių mokėjimas, paslaugų suteikimas. • Socialinis-psichologinis bendruomenės apibrėžimas. Gali būti keletas socialinių - psichologinių požiūrių į visuomenę. Vienas iš jų – tai žmonių, turinčių bendrų interesų, sąjunga. Jie, siekdami bendrų tikslų, turėdami bendrus poreikius, interesus, vertybes, bendrą veiklą, išgyvena tarpusavio ryšio ir priklausomybės jausmą. Kultūriniu - antropologiniu požiūriu bendruomenė – tai socialinio prasmingumo, tam tikrų santykių normų, tradicijų ir elgesio forma. • Žmonės ir teritorija. Tai demografinis arba ekologinis požiūris į bendruomenę. Demografinis požiūris remiasi statistine gyventojų analize (gimstamumas, mirtingumas, migracija). Šiuo požiūriu bendruomenę sudaro žmonių grupė, turinti anksčiau minėtas charakteristikas. Ekologiniu požiūriu kalbant apie bendruomenę analizuojama žmonių sąveika su aplinka, aplinkos įtaka žmonių gyvenimui. • Veiklos procesai ir funkcionavimas. Funkciniu požiūriu bendruomenė apibrėžiama kaip struktūra, kuri turi išspręsti tam tikras problemas, pasiekti tam tikrus tikslus ir atlikti tam tikras funkcijas. Proceso požiūriu analizuojama įvairi bendruomenės veikla, jos vystymo galimybės. • Socialinė sistema ir bendruomenė. Šiuo aspektu į bendruomenę žiūrima kaip į socialinių subjektų visumą, susietą tarpusavio ryšiais. Bendruomenė ne tik suburia narius, bet gali veikti kaip stipri jėga, kuri gali atkurti teisingumą, skatinti pilietiškumą. Toliau darbe, nagrinėjant bendruomenių judėjimą, bus vadovaujamasi struktūriniu požiūriu. 2.Bendruomenė, kaip veikianti organizacija 2.1Bendruomenės planavimo žingsniai Bendruomenė , kaip ir kiekviena kita organizacija, susiduria su organizavimo ir vidaus valdymo problemomis. Tam , kad darbas bendruomenėje vyktų sklandžiai ir butų patenkinami narių lūkesčiai, būtina sudaryti bendruomenių planus, kurie remiasi strateginių planų pagrindu. Bendruomenių plėtros vadove sakoma, kad planavimo procesas nėra statiškas ar tiesiškas, o iš tikrųjų dinamiškas ir nuolat kintantis, todėl planavimas yra nenutrūkstamas procesas. Taigi yra pateikiami bendruomenės planavimo žingsniai kurių būtina laikytis siekiant efektyviai ir kokybiškai įgyvendinti bendruomenės tikslus6: • Sukurti bendruomenės viziją. Tai atspindi, kokių pasikeitimų bendruomenėje tikimasi ir kokie dalykai bendruomenei svarbūs, mąstant apie įsivaizduojamą idealią ateitį. • Įvertinti esamą situaciją. Tai leis pamatyti bendruomenės stiprybes ir silpnybes, esamas galimybes ir sunkumus. • Nustatyti tikslus. Tikslai apibrėžia tas veiklos sritis kuriose siekiama bendros vizijos įgyvendinimo, kitaip sakant , kad keistųsi situacija nuo esamos link siekiamos. • Apibrėžti uždavinius - tai konkretūs, apibrėžti, tarpusavyje susiję ir išmatuojami veiksmai, reikalingi tikslui pasiekti. • Sudaryti konkrečių veiksmų planus – apibrėžti , kas, ką , kada ir kaip darys. • Įgyvendinti sudarytą planą. • Įvertinti pasiekimus ir rezultatus, kas neleis nukrypti nuo numatytos krypties ir numatytų tikslų. 2.2 Bendruomenių judėjimo principai ir vertybės Neįmanoma pateikti visų bendruomenės plėtros ir jos judėjimo principų, bet kelis pagrindinius iškirti galima būtų7: • Bendruomenės judėjimas ( taip pat ir plėtra) turi stiprinti bendrumą – plėtoti bendras vertybes, žmonių gebėjimus ir tarpusavio santykius, skatinti pasitikėjimą, bendradarbiavimą, draugystę. • Turi skatinti žmonių dalyvavimą aktualių klausymų svarstyme, sprendimų priėmime ir pokyčių įgyvendinime. • Bendruomenės plėtra turi būti visybiška(bendra), apimanti socialinę, ekonominę, kultūrinę ir aplinkos gerovę ir strategiškai orientuota. • Reikia remtis esančiomis bendruomenėje galimybėmis, t.y. išnaudoti bendruomenės stiprybes. • Bendruomenės veikla turi būti pritaikyta konkrečios bendruomenės dydžiui ir situacijai. • Būtinas bendradarbiavimas su kitomis valstybės struktūromis. • Bendruomenių judėjimas turi šalinti kliūtis ir žmonių diskriminaciją. Principai turi būti pagrįsti vertybėmis, kitaip sakant bendruomenės žmonėms vertybės turi būti svarbios, antraip turėdami reikiamų žinių bei įgūdžių ir tinkamas sąlygas jie nesiims aktyvios ir iniciatyvios veiklos. Šiuolaikiniam suvokimui būdingos šios vertybės8: • Socialinis teisingumas – pagrindinių žmogaus teisių, poreikių ir interesų užtikrinimas. • Lygybė – tolygus galios ir galimybių paskirstymas. • Kompetencija – įgūdžių, žinių, patirties ir požiūrių pripažinimas ir vertinimas, bei pastangos nuolat tobulinti savo kompetenciją. • Pasitikėjimas ir tikėjimas pasirinkta veikla. • Bendradarbiavimas ir geranoriškas bendravimas su gyventojais. Taip pat gyventojų ir organizacijų bendradarbiavimo skatinimas. • Socialinė gerovė – skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. • Bendruomenės žmonių aktyvumas, iniciatyva ir bendra veikla. • Atvirumas ir pagarba, nuomonių, vertybių, požiūrių, žinių, kultūrų ir fizinei įvairovei. • Bendruomenės veiklos grindimas sėkminga, gera praktika bendruomenėje. • Pagalbos ir paramos užtikrinimas tiems, kuriems ji reikalinga, veikimas silpnųjų naudai. Apibendrinant galima būtų teigti, kad bendruomenė pati savaime neegzistuoja, ji priklauso nuo toje bendruomenėje esančių piliečių, jų iniciatyvos. Svarbu, kaip bendruomenėje suvokiamos ir ugdomos vertybės, kokiais principais vadovaujamasi. 2.3 Bendruomenių svarba ir reikšmė Nūdienos visuomenės akimis, bene reikšmingiausias bendruomenės privalumas yra tai, kad bendruomenėje žmogus pilniau išgyvena gyvenimo vertę, prasmę, nes čia jis daug dažniau jaučiasi reikalingas, vienintelis, nepakartojamas. Bendruomenėje, jei ji pakankamai integrali, egzistuoja viena pagrindinė vertybių skalė, vienas tikėjimas, vienas pagrindinis pasaulėžiūros modelis9. Visi autoriai pripažįsta, kad bendruomenių formavimasis labai svarbus dar ir tuo aspektu, kad jos yra pilietinės visuomenės pamatas. Pilietinė visuomenė susideda iš pačių įvairiausių piliečių asociacijų, vietos bendruomenių tinklų, religinių, įvairios politinės valdžios institucijoms nepriklausančių organizacijų , taip pat neformalių susivienijimų, ir t.t. kurie užtikrina dialogo būdu demokratinę valstybės santvarką. Pasak L.Donskio, jei žmonės sąmoningai nedalyvauja viešoje erdvėje, neįmanoma jokia specialistų misija ar švietimo programa, kuri sugebėtų žmones papildyti vertybių ir idėjų. Nuleisti vertybių iš viršaus neįmanoma.10 Taip pat autorius sako, kad bendruomenė nebūtinai turėtų būti vertybė, jog kiekvienas žmogus yra unikalus. Negalima svarstyti, kas yra svarbiau: žmogus ar bendruomenė. Iš bendruomenės, kurioje negerbiama asmenybė, reikia pasitraukti.11 Apibendrinant galima teigti, kad bendruomenė – ne tik tautos tradicijų palaikytoja, lietuviško orumo, tautinės savigarbos, meilė savo kalbai, papročiams puoselėtoja, bet ir varomoji jėga. Vietos bendruomenes galima laikyti gėriu, jei jos veikia visų narių labui ir jos veikla neprieštarauja įstatymams. Taip pat piliečiai, dalyvaujantys bendruomenių veikloje, turi daugiau galimybių dalyvauti priimant svarbius vyriausybės sprendimus ir juos įtakoti, vardan bendro gėrio. 3. Bendruomenės veikla Bendruomenės veikla – tai jos narių veikla, kurios tikslas siekti bendros naudos, bendro gėrio, patenkinant piliečių poreikius. T.y. veikla nukreipta į miesto, miestelio ar kaimo gyvenančius žmones. Apibendrinant, galima teigti, kad dirbama su bendruomenės nariais bei turimais resursais tam, kad būtų pakelta jų gyvenimo kokybė. Pasak R.D. Putnamo, viešieji reikalai daug sėkmingiau tvarkomi pilietiškesniuose regionuose, t.y. kur yra aktyviai veikiantys bendruomenių tinklai, asociacijos ir kitos nevyriausybinės organizacijos. Bendruomeninė veikla kyla iš pačių jos narių noro ir iniciatyvos. Taigi skatinama vidinio poreikio bendruomenės veikla teigiamai įtakoja individo socializacijos procesą. Bendruomenės veikla turėtų pasižymėti12: • integralumu – visybišku (bendru) požiūriu į socialinius, kultūrinius, ekonomikos ir aplinkos veiksnius; • įvairove – skirtingų interesų ir poreikių bendruomenėje pripažinimu ir vertinimu; • įgalinimu – pastangomis plėtoti žmonių gebėjimą atvirai, savarankiškai ir iniciatyviai veikti savo bendruomenėje . Jau anksčiau minėto tyrimo13 metu, buvo klausiama kokius pokyčius bendruomenės organizacijos veikla sukėlė visoje bendruomenėje (2pav.). Apibendrinus atsakymus, galime pastebėti, kad didžiojoje dalyje bendruomenių pokyčiai yra pastebėti: suaktyvėjęs žmonių dalyvavimas bendruomeninėje veikloje, vyksta daugiau renginių, vietos žmonės tampa vieningesni, pagerėjo jų santykiai, atsirado didesnis pasitikėjimas savo jėgomis, daugiau dėmesio skiriama gyvenamajai aplinkai, jos grožiui ir kt. Aktyvesnis dalyvavimas bendruomeninėje veikloje 35.7% Gyvenimas pasidarė įdomesnis, daugiau renginių 28.3% Gyventojai sutelkti bendrai veiklai, yra labiau vieningi 18.6% Daugiau bendrauja, geresni santykiai, tapo tolerantiškesni 14.7% BO sprendžia bendruomenės problemas, teikia gyventojams paramą 14.7% Labiau tvarkoma ir gražinama kaimo aplinka 12.8% Pagerėjo vaikų ir jaunimo užimtumas, skatinamos jaunimo iniciatyvos 11.6% Palengvėjo gyventojų santykiai su valdžia, BO juos atstovauja 10.9% Pasitiki BO, jos pajėgumu spręsti vietos problemas 10.9% Sustiprėjo bendruomeniškumo jausmas, atsakomybė 9.3% Yra organizacija, į kurią gyventojai gali kreiptis dėl savo problemų 8.9% Išspręsti kai kurie aktualūs infrastruktūros klausimai 8.9% Organizuojami mokymai ir švietimas 6.2% Supratimas, kad bendruomenės problemas gali spręsti patys 5.0% Gyventojai lengviau gauna informaciją jiems rūpimais klausimais 5.0% Lengviau pritraukti lėšas, galimybės dalyvauti konkursuose 4.3% Įrengta vieša susitikimų vieta 1.9% Jaučiasi reikalingi, svarbūs, atsivėrė nauja savirealizacijos galimybės 3.5% Labiau informuoti apie BO veikla, jos naudingumą 2.3% Sutelkti vietos partneriai bendrai veiklai, bendradarbiauja NVO 1.9% Rūpinamasi gyventoju saugumu 1.6% Paskatino gyventojus susimąstyti apie kaimo ateitį 0.8% Kita 6.6% Neturi įtakos (gyventojai pasyvūs, nesidomi) 4.7% Kol kas žmonės tik stebi BO veikla 1.9% Apkalbos, pavydas, įtarumas, pašaipa 1.6% 2 Pav. Bendruomenės organizacijų poveikis bendruomenei po organizacijos pradžios Šaltinis: ALF ir VU Socialinių studijų centro tyrimas "Kaimiškųjų bendruomenių organizacijos"14 Norėčiau išskirti nepasitikėją, abejingumą kaip vieną opiausių sopulių mūsų visuomenėje: nepasitikima kaimynais, valstybe ir t.t., kuris trukdo bendruomenių judėjimui. Pasak R.D.Putnamo puikiai veikianti bendruomenė vertina solidarumą, pilietinį angažuotumą, bendradarbiavimą . Taigi galima teigti, jog bendruomenės darbo pagrindinis tikslas – tai žmonių skatinimas aktyviai dalyvauti ir patiems imtis iniciatyvos jiems sprendžiant aktualius gyvenimo klausimus, iškylančias problemas. Juk savaime aišku, kad atsiradus problemoms, žmogui greičiausiai į pagalbą gali ateiti šeima ir bendruomenė. 4. Bendruomenės Lietuvoje. Šiandieninė situacija ir perspektyvos Bendruomenės sąvoka yra labai sena, jos neįmanoma atskirti nuo žmonijos sąvokos (Reikia nuoseklumo. Jeigu rašote 6 psl., kad bendruomenės turi kurti planus, tai ir laikykitės tokio siauresnio požiūrio. Jeigu apibrėžiate taip plačiai, kaip čia, irgi turite būti nuosekli. Turite aptarti įvairius požiūrius, pagrįsti, kodėl laikotės vieno požiūrio ir jo nuosekliai laikytis). Ir šiai dienai žmogui reikalinga kitų pagalba ir palaikymas. Bendruomenėje pilietis jaučiasi saugus, reikalingas ir naudingas. Galima būtų pabrėžti, kad būtent saugumo jausmas sukuria pagrindą pasitikėjimui tiek savimi, tiek visuomene, tiek valstybe. Per bendruomenę žmogus gali patenkinti savo poreikius, lūkesčius ir tuo pačiu būti naudingu. Žmogaus dvasinės nuostatos, vertybės, moraliniai įsitikinimai pradeda formuotis dar šeimoje. Taigi šeima - pirminė bet kokios bendruomenės ląstelė. Ji pati mažiausia socialinė bendruomenė - kiekvienos visuomenės, tautos pamatas. Žmogaus asmenybę, jo suvokimą formuoja ne tik šeima, bet ir mokyklos bendruomenė, draugai, aplinka, dabar ypač didelę įtaką daro informacinės priemonės (televizija, internetas), religinė bendruomenė ir kt. Šiandien Lietuvoje vis daugiau žmonių įsilieja į bendruomeninę veiklą. Kuriant bendruomenę( ar jau esamoje) , jos nariai susiduria su dauguma kliūčių: kaip informacijos stoka ir žmonių abejingumas, kaip specialistų stoka rengiant projektus ir kuriant strategijas, pagaliau susiduriama su finansinėmis problemomis ir t.t. Veikiančios įvairios bendruomenės turi savus tikslus ir uždavinius. Vienos siekia vien gamybinių, materialinių tikslų, o kitos labiau orientuotos į žmogaus dvasinį ugdymą. Padėti bendruomenėms aktyviai veikti yra organizuojami įvairūs projektai, seminarai, kuriamos programos. Pavyzdžiui: projektas „Skaitmeninių bendruomenių link“; didelio bendruomenių susidomėjimo sulaukė Leader+ programa, kuri sudarė prielaidas kaimo bendruomenėms išspręsti bent dalį kaimo problemų, įgyti žinių ir įgūdžių; programa PREPARE. Kaimo bendruomenėms buvo ypač svarbios dvi SAPARD priemonės: „Kaimo infrastruktūros plėtra“ ir „Profesinis mokymas“. Pirmoji skatino kaimo bendruomenes teikti jų poreikius atitinkančius infrastruktūros tobulinimo projektus, antroji prisidėjo prie bendruomeninės veiklos įgūdžių ugdymo. Toliau darbe aptarsiu keletą gausiausių ir aktualiausių nūdienos visuomenei bendruomenių. 4.1. Etnografinių regionų bendruomenės H.Kochas sako, kad tas ,,kuris nori suprasti gyvenimą,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!