Bendruomeninė gyvensena

Dieninis skyrius I k. 1 gr.
Tikrino: E. Bacvinkienė
Turinys
ĮVADAS 3
1. Bendruomenė ir žemėvalda 4
2. Jaunimo bendruomenės 8
3. Jaunimo laisvalaikis 12
4. Bendruomenė ir okupacinis režimas 26
Literatūros sąrašas 31
Bendruomenė ir žemėvalda
Žemdirbių bendruomenė mažai tyrinėta. Agrarinės visuomenės tyrinėjimas atskleidė, kad kaimo bendruomenė formavosi XI – XII a. Vakarų Europos valstybėse. Jos formavimasi lėmė žemės ūkio ir teisinės reformos bei struktūriniai gyvenviečių pokyčiai. Vakarų Europos dalyje XI – XII a. pereita prie trilaukės sėjomainos, kuri Karolingųjų dinastijoje pradėta taikyti jau IX – X a. Vidurio Europoje XIII a. taip pat pereita prie daugialaukio ūkininkavimo, kuris buvo naudojamas pagal trilaukę sėjomainą. Ši žemės ūkio naujovė skatino kurti sėslią bendruomenę, kuri turėjo laikytis bendrų žemdirbystės taisyklių, nes ariamoji žemė turėjo būti tvarkoma pagal visuotinę kaimo žemėvaldą. Po XIV a. badmečių, burboninio maro Vakarų ir Vidurio Europoje liko daug nedirbamos žemės plotų, gyventojai migravo ne tik iš miesto į kaimą, bet ir iš kaimo į kaimą, ieškodami derlingesnės žemės, ir tai turėjo įtakos bendruomenės raidai. Bendruomenės, turinčios visus jai būdingus bruožus, baigė formuotis tik vėlyvaisiais viduramžiais. Rytų Europoje trilaukė sistema pradėta taikyti XVI a. Trilaukė sėjomaina neplito tik ten, kur javai negalėjo būti intensyviai auginami. Pritaikius trilaukę sėjomainą, atsirado daug naujų potvarkių ir taisyklių. Bendruomenei, kurią sudarė kaimiečių šeimos, reikėjo derinti sėjos planus, sėjos ir derliaus nuėmimo terminus, įvairių bendrųjų darbų atlikimą, kelių per bendruomenės teritoriją tiesimą ir kitus reikalus. Bendruomenės formavimąsi Vakarų ir Vidurio Europoje paprastino ir baudžiavinės sistemos panaikinimas bei permainos valdymo sistemoje. Kaimo bendruomenė anksčiausiai iširo XVII a. Anglijoje, prasidėjus agrarinei revoliucijai. Čia valstiečiai, skverbiantis kapitalistiniams santykiams į žemės ūkį, juridiškai iš baudžiavos nebuvo paleisti, tačiau žemvaldžiai vykdė „ aptvėrimų “ politiką. Tai vertė valstiečius parduoti žemę žemvaldžiams, o patiems tapti samdiniais.
Visų agrarinių visuomenių pagrindinė gamybos priemonė buvo žemė. Žemės nuosavybės santykių ypatumus nulėmė bendruomeninė žemė. Azijinėje bendruomenėje žemės savininkas buvo kolektyvas. Žemės nuosavybės savininkas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!