Bendravimo ypatumų įmonėje tyrimas

Tyrimo ataskaita Apklausoje dalyvavo 20 respondentų dirbančių vienoje įmonėje „Žirginėlis“. Visi buvo apklausti per vieną dieną (2006m. spalio 5d.). Visi apklaustieji „eina“ antraeiles pareigas ir neužima vadovų postų. Todėl respondentų nebūtina skirstyti pagal pareigybes. Respondentus suskirstėme tik pagal lytį (1 pav.) . 1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį Kaip matyti, vyrai sudarė 40proc. apklaustųjų, o moterys 60proc. taigi moterų buvo apklausta daugiau, nes jų ten daugiau dirba. Taip pat , norint išsiaiškinti, ar respondentai yra linkę susidraugauti ir į darbą eiti su malonumu, pakalusėme jų, ar turi draugų kolektyve (2pav.). 2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar susirado draugų tarp bendradarbių (proc.) Taigi, iš 2 paveikslo matyti, kad iš apklaustų vyrų ir moterų draugų susirado vienodas procentas, t.y. po 75 proc., o neturinčių draugų tarp bendradarbių po 25proc. taigi, galima daryti išvadą, kad kolektyvas yra pakankamai draugiškas ir bendraujantis. Pabandėme atrastį ryšį tarp respondentų, švenčiančių darbuotojų gimtadienius (dalyvaujančių paminėjime/puotoje) ir susiradusių draugų tarp toje pačioje įmonėje dirbančių (3pav.). 3 pav. Respondentų pasiskirstymo priklausomybė tarp to, ar susirado draugų ir ar švenčia darbuotojų gimtadienius Taigi, gauti rezultatai (3pav.) liudija, kad tie, kurie dalyvauja bendradarbių gimtadieniuose susirado draugų, tokių yra 30proc. o dalyvaujančių gimtadieniuose ir nesusiradusių draugų yra 10proc. Taip pat susirado draugų (35proc. apklaustųjų)tie, kurie dalyvauja ne visuose gimtadieniuose. O tarp tų, kurie nedalyvauja gimtadieniuose , susiradusių draugų yra mažiau negu jų neturinčių, atitinkamai 10proc. ir 15proc. Iš to galima daryti prielaidą, kad tie, kurie aktyviau dalyvauja neformalioje veikloje, pagerbia bendradarbius sudalyvaudami jų šventėje ar net ją rengdami, turi daugiau šansų susirasti draugų negu tie kurie nedalyvauja. Taip pat respondentai buvo paklausti kaip jie bendrauja kolektyve (daugiau formaliai ar ne). Ir gautus rezultatus susiejome su tuo, ar respondentai leidžia laisvalaikį su bendradarbiais po darbo. Gauti rezultatai pateikti 4pav. 4pav. Respondentų bendravimo tarpusavyje priklausomybė nuo laisvalaikio praleidimo kartu Kaip matyti iš 4 paveikslo duomenų, tie, kurie bendrauja vien tik neformaliai ar daugiau neformaliai, leidžia laisvalaikį su bendradarbiais, atitinkamai 15proc.(3respondnetai) ir 25proc. (5 respondentai). O tie, kurie stengiasi nebendrauti visai, ir po darbo nelinkę bendrauti su kolegomis, tokių yra 5proc. Iš visų tų, kurie bendrauja darbe daugiau formaliai (darbo reikalais) (25proc.), daugiausia, t.y.10proc., atsigriebia po darbo (leidžia laisvalaikį su bendradarbiais). Taigi, galima daryti išvadą, kad tie, kurie linkę paplepėti darbe tai ir po darbo susitinka su bendradarbiais. Kaip matyti šis kolektyvas yra palyginus draugiškas ir bendraujantis, taigi, paklausėme respondentų, ar jie domisi bendradarbių asmeniniu gyvenimu, ar žino kaip jei gyvena (5pav.). 5pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar žino paie kolegų asmeninį gyvenimą Kaip matyti iš 5 paveikslo duomenų, dauguma respondentų (45proc.) patys domisi kolegų asmeniniu gyvenimu. Tik neaišku ar iš draugiškumo ar dėl pomėgio skleisti paskalas. Kiek mažesnė dalis apklaustųjų (35proc.) apie bendradarbių asmeninį gyvenimą sužino iš kitų. Ir tik nedidelę dalį sudaro tie, kuriems tai neįdomu (15proc.). visai mažai yra tų, kuriems neįdomus kitų asmeninis gyvenimas (5proc.). Taigi galima daryti išvadą, kad kolektyvas yra labai artimas, nes dauguma vieni apie kitus žino/sužino savo pastangomis ar kitų pagalba (gandai, paskalos). Kaip matyti darbuotojai bendrauja gana intensyviai, o kaip tai toleruoja ar skatina/neskatina vadovas?. Todėl duomenis gautus iš klausimo „Kaip bendraujate su bendradarbiais?“ susiejome su „Ar vadovas skatina neformalų bendravimą tarp darbuotojų darbo ar ne darbo metu?“ (6pav.). 6 pav. Respondentų bendravimo tarpusavyje priklausomybė nuo vadovo neformalaus bendravimo skatinimo Jau kaip minėta anksčiau daugiausia darbuotojų (50proc.) bendraujančių daugiau neformaliai negu formaliai. Taigi, ši imtis darbuotojų teigia, kad jų vadovas retai skatina neformalų bendravimą (35proc.), kad skatina kartais iš jų teigia 10proc. Taigi, galima daryti išvadą, kad vadovo pastangos skatinti neformalų bendravimą įmonėje nedaro jokios įtakos darbuotojų bendravimui. Galbūt taip yra todėl, kad to ir nereikia, darbuotojai patys puikiai susidraugavo, tai pat taip gali būti dėl to, kad nėra didžiulės kontrolės, kuri varžytų neformalius santykius. Dauguma respondentų (55proc.) teigė, kad vadovas retai skatina neformalius santykius įmonėje. Taigi, iš 7 pav. dautų duomenų pabandėmė išsiaiškinti, ar tai turi įtakos respondentų nuomonei apie vadovą kaip gerą komandos vadovą. 7pav. Respondentų nuomonės įvadovą priklausomybė nuo vadovo neformalaus bendravimo skatinimo Kaip matyti iš 7 paveikslo, iš teigiančių, kad vadovas retai skatina neformalius santykius (jie akcentuojami, nes kaip minėta, sudaro didžiausią dalį (55proc.)), daugiausiai manančių, kad vadovas geras kaip komandos vadovas (25proc. arba 5 respondentai), kiek mažiau t.y. 15proc. mano, kad vadovas būna geras komandos vadovas priklausomai nuo jo nuotaikos. Net ir tie, kurie teigia, kad vadovas neskatina neformalių santykių tarp darbuotojų (10proc.), mano, kad vadovas pakankamai geras kaip komandos vadovas ir nė vienas iš jų nepasakė, kad vadovas blogas komandoje. Taigi, galima daryti išvadą, kad darbuotojų nuomonei apie vadovą neturi įtakos paties vadovo menkas neformalių santykių skatinimas. Toliau anketoje buvo pateikti kalusimai , kaip respondentai vertina santykius su vadovu, ir kaip, jų nuomone, vadovas vertina juos pačius asmeniškai (8pav. ir 9pav.). 8pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, 9pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kaip vertina santykius su vadovu kaip, jų manymu, juos vertina vadovas Kaip matyti iš 8 paveikslo, dauguma respondentų, t.y. 11 arba 55proc., santykius su vadovu laiko vidutiniškais. Puikiai sutaria tik 15procentų. O 9 paveikslėlyje matyti geresnis rezultatas. Net pusė (50proc.) apklaustųjų mano, kad vadovas juos vertina gerai, kad vidutiniškai - tik 20proc. Palyginus duomenis pagal šiuos du paveikslėlius, galima teigti, kad darbuotojai gerai apie save galvoja, ir santykius su vadovu apibrėžia gana optinistiškai. Taigi, situacija įmonėje yra gera. Taip pat respondentų buvo prašoma įvertinti savo santykius su bendradarbiais (10pav.) ir kaip jų manymu juos vertina bendradarbiai (11pav.) 10pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kaip jie vertina savo santykius su bendradarbiais Kaip matyti iš 10 paveiksle pateiktų duomenų, respondentai santykius vertina gerėjančiai. t.y. labai blogai vertina tik 5 proc. apklaustųjų., nekaip vertina 15proc

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!