Atliko: Vidita Ražanienė neakivaizdinės slaugos studijos I k 10 gr.
Įvadas
Bendravimas yra vienas iš svarbiausių žmogaus poreikių ir viena pagrindinių vertybių. Be bendravimo neįmanomas joks profesinis pasirengimas bei tobulėjimas, negalima jokia kuriamoji veikla. Bendravimas – plati sąvoka, kurią nelengva apibrėžti. Vienas iš galimų apibrėžimų :
Bendravimas – tai prasminga tarpusavio sąveika tarp dviejų ar daugiau žmonių.
Ši sąveika vyksta tiek kalbantis, tiek be žodžių, sąmoningai ir nesąmoningai. Vienas sąveikos aspektų yra pasikeitimas informacija (komunikacija), kitas aspektas yra tarpasmeniniai santykiai. Tarpusavio santykiai turi įtakos komunikacijos pobūdžiui: su draugais paprastai keičiamasi kitokia informacija ir kitaip, nei su kolegomis, pavaldiniais, vadovais ar klientais. Iš kitos pusės, komunikacijos efektyvumas gali keisti tarpasmeninius santykius viena ar kita linkme [4].
Egzistuoja žmonių bendravimo įpročių įvairovė. Individualizuojant slaugą, į tai reikia atsižvelgti. Tam tikros informacijos galima gauti situacijos vertinimo metu kaip rėmus naudojant medžiagą, nurodytą pav.1. Stebėdama klientą ir su juo aptardama reikalingas temas, slaugytoja turi turėti galvoje šiuos klausimus:
• Kaip pacientas paprastai bendrauja?
• Kas turi įtakos paciento gyvybinei veiklai?
• Ką pacientas žino apie bendravimą ir kaip jį supranta?
• Koks paciento požiūris į bendravimą ?
• Ar yra sunkumų, kuriuos pacientas bendraudamas visada patirdavo, kaip jis tos sunkumus įveikdavo?
• Kokių bendravimo problemų pacientas šiuo metu turi ar, atrodo, gali turėti? [6].
Darbo tikslas. Paanalizuoti, kas yra bendravimas, tam, kad sugebėti suprasti ir gauti atsakymus į aukščiau išvardintus klausimus kalbant su pacientu ir jo artimaisiais, stebint jo elgesį ( slaugos aspektu ).
Bendravimo barjerai
Statuso veiksniai. Jie atsiranda, jei vieno asmens hierarchinis statusas yra aukštesnis nei kito. Keturi riteriai, kurie girdėjo karalių Henriką II sakant “Kas padės man atsikratyti šio įkyraus siautėjančio kunigo?”, suvokė tai labiau kaip karaliaus komandą, o ne kaip skundą. Jie nužudė archivyskupą Tomą Beketą, nes manė tam gavę Henriko II palaiminimą. Šio nesusipratimo pasekmės : riteriai buvo pasmerkti mirti, karalius Henrikas II buvo ištremtas atgailauti į Kanterberį, Tomas Beketas buvo kanonizuotas [4].Teigiamas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!