Bendra buhalterinės apskaitos raida ir charakteristika

3.2. Informacinių funkcijų uždaviniai
3.3. Informacijos vartotojai
4. Buhalterinės apskaitos reglamentavimas Lietuvos respublikoje
4.1. Apskaitos reglamentavimo aktai ir įstatymai
4.2. Tarptautiniai apskatitos standartai
4.3. Europos Sąjungos direktyvos
5. Įmonės apskaitos politikos esmė
6. Išvados
7. Literatūra ir priedai
1. Buhalterinės apskaitos raida:
1.1. Apskaitos atsiradimas ir jį lemiantys veiksniai
Apskaita vystėsi kartu su žmonių civilizacija. Apskaitos atsiradio vietą ir laiką įvairūs autoriai aiškina įvairiai. Vienas aišku kad ji atsirado dar pirmykštėje bendruomenėje. Šioje santvarkoje pastebimi paprasčiausi apskaitos elementai. Pirmykštės bendruomenės santvarkos pradžioje kiekvienas žmogus pats stebėjo, skaičiavo ir analizavo visus ūkinius procesus. Tik vėliau, atsiradus gentims, visus ūkinius procesus ėmė registruoti genties vadai. Apskaitos objektai seniausioje apskaitos visuomenės pakopoje buvo ūkio inventorius, darbo priemonės, genties narių darbas, darbo produktai ir pan.
Pagrindinis veiksnys, paskatinęs apskaitos atsiradimą, yra visuomeninio darbo pasidalijimas. Juk būtinumas skaičiuoti daiktus bei stebėti ūkinius reiškinius gali iškilti tik tam tikru mastu pasikeitus žmonių gamybiniai veiklai, ypač atsiradus mainams. Štai kodėl, amatininkų gentims atsiskyrus nuo gyvuolių augintojų, buvo būtina skaičiuoti ūkinius reiškinius.
Ypač didele reikšmę apskaitai atsirasti turėjo tokie veiksniai kaip amatų, žemės ūkio darbų ir prekybos asiradimas bei plėtojimas. Vystantis gamybinėms jėgoms, ypač prekybiniam santikiams, asirado raštas, numeracija, metrologija, o ilgalainiui – ir paprasčiausios skaičiavimo priemonės.
Apskaitos atsiradimas glaudžiai siejasi ir su tokia veiklos sritimi kaip organizacinis darbas, apie kurį duomenų randame antikos laikų metraščiuose. Iš įvairių archeologinių tyrimų daromos prielaidos, kad visose senovės valstybėse apskaitos atsiradimą ir jos tolesnę raidą nulėmė tos valstybės teritorinės, gamtinės, ekonominės, teisinės, politinės ir kitos sąlyos.
1.2. Apskaita vergovinėje santvarkoje
Vergovinėje santvarkoje jau galima tiksliai nurodyti konkrečias valstybes, kuriose taikyta ūkinė apskaita. Apie jos tvarkymą yra išlikę duomenų ne tik Senojo (Egipto, Babilonojos) ir Antikos (Romos, Graikojos) pasaulio šalyse, bet ir kitose senovės valstybėse: Žydų, Ururatų, Finikijijoje ir kaikuriose kitose. Daugiausia duomenų apie apskaitos atsiradimą, jos būklę ir raidą yra išikę senovės Graikijos ir Romos metraščiuose.
Didžiausia įtaka apskaitos atsiradimui ir plėtojimuisi senovės Graikijoje turėjo bankų veikla, spartus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!