Buhalterinės apskaitos raida Lietuvoje 1919-1939 m. ir II pasaulinio karo metais

Nepriklausomos Lietuvos Respublikos sukūrimas, jos atskyrimas nuo Tarybų Rusijos buvo svarbus buhalterinės apskaitos raidai. Sparčiai pradėta steigti naujas įmones. Didelę reikšmę turėjo vykstantis kapitalo centralizavimas.
Po I pasaulinio karo Lietuvos Respublika daug ką turėjo pradėti nuo nulio, nebuvo nei praktikos, nei teorijos apskaitos srityje, buvo mažai išleista lietuvių autorių mokslinių ir metodinių darbų. Buhalterinė apskaita buvo vedama pagal tas formas ir metodus, kurie buvo taikomi Vakarų Europos šalyse. Įmonės naudojo itališkąją, prancūziškąją, vokiškąją, amerikoniškąją apskaitos vedimo formas. Kai kurios įmonės naudojo mišrias apskaitos vedimo formas.
Buhalterinės apskaitos raidą nulėmė prekybos ir pramonės plėtojimas. Tuometinė mokesčių sistema turėjo taip pat nemažai įtakos apskaitos ir atskaitomybės organizavimui. Pirmojo Prekybos, pramonės ir kredito įstaigų sąskaitybos knygų įstatymo (1924 06 24) vienas iš svarbiausių tikslų buvo teisingai apmokestinti įmones. Jame reglamentuojamas apskaitos registrų naudojimas priklausomai nuo įmonės kategorijos ir veiklos pobūdžio. P/l šį įstatymą prekybos įmonės turi turėti Gaunamų prekių ir Parduodamų prekių knygas. Pramonės įmonėms nurodyta tvarkyti kur kas daugiau pagalbinių knygų: Kasos, Medžiagų, Gamybos, Gatavų gaminių, Laiškų nuorašų, Atsiskaitymų knygas. Įstatymas nurodė, kurios prekybos ir pramonės įmonės privalo turėti ir naudoti specialias knygeles su šaknelėmis. Tokiose šaknelėse atvaizduojamos įplaukos, gautos už realizuotą produkciją ar suteiktas paslaugas. Šių knygelių naudojimas padėjo mokesčių inspekcijai kontroliuoti realizavimo įplaukų dydį.
Buhalterinėje apskaitoje naudojamų registrų vedimo tvarką nulėmė du veiksniai: įmonės dydis ir šakos ypatybės. Didesnių įmonių buhalterinė apskaita gerokai skyrėsi nuo vidutinių. Didžiosios įmonės, panaudodamos užsienio kapitalą, visokiais būdais stengėsi išstumti iš rinkos mažesnes, ekonomiškai nepajėgias. Todėl didelių įmonių sparčiai didėjo. Finansų organai, atsižvelgdami į darbininkų skaičių ir gamybos mąstą, nustatydavo įmonės kategoriją. Galiojo 9 įmonių kategorijos. 9-tai kategorijai priskirdavo amatininkų dirbtuves, kurios neturėjo teisės samdyti darbininkų, o 1-ai – priskirtos įmonės turinčios nuo 0.5 iki 1.0 tūkst. darbininkų. Taigi, daugybė įmonių kategorijų diktavo „savas“ buhalterinės apskaitos formas, specifinius pirminius dokumentus ir apskaitos registrus.
Neabejotiną įtaką buhalterinės apskaitos organizavimui Lietuvoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!