Buhalterinės apskaitos charakteristika

Rinkos ekonomikos sąlygomis didžiausią dalį ekonominės informacijos atskleidžia buhalterinė apskaita. Ši informacija žiniaraščiuose, lentelėse, grafikuose pateikiama skaičiais, raidėmis bei simboliais.
Apskaita apibudinama kaip verslo kalba. Žinia, kiekvienos kalbos tikslas perduoti tam tikrą informaciją. Tokią paskirtį atlieka ir apskaita, teikdama rašytinę arba kitaip užfiksuotą informaciją.
Skiriamos šios apskaitos rūšys: finansinė ir valdymo. Finansinė apskaita susijusi su finansinių ataskaitų rengimu išorės ir vidaus vartotojams. Valdymo apskaita yra vidaus įmonės apskaita. Didžioji dalis šios apskaitos informacijos yra slapta.
Finansinė apskaita tvarkoma piniginiais matais, valdymo apskaita – natūriniais, darbo ir piniginiais matais.
Apskaitos mokslas pagrįstas bendraisiais apskaitos principais ir reikalavimais. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme norodomi šie bendrieji apskaitos principai: įmonės, veiklos tęstinumo, periodiškumo, pastovumo, piniginio mato, kaupimo, palyginimo, atsargumo, neutralumo, turinio svarbos.
Darbo objektas – buhalterinės apskaitos charakteristika.
Darbo tikslas – parodyti pagrindinius buhalterinėss apskaitos charakteristikos požymius .
2. Sužinoti buhalterinės apskaitos principus ir rūšis;
3. Sužinoti kaip reglamentuojama buhalterinė apskaita Lietuvos Respublikoje;
4. Išsiaiškinti kaip skirstomi tarptautiniai apskaitos standartai.
1.1Buhalterinės apskaitos raida senovėje
Apskaita atsirado daugiau kaip prieš tūkstantmetį pr.m.e.. Tai sąlygojo žmonių poreikis žinoti, kiek ir ko jie turi, kiek išleidžia bei kokias pajamas gauna. Tuos, kurie mokėjo šį darbą, vadino raštininkais, iždininkais, vėliau - ekonomais, sąskaitininkais. Senovės Egipte, Mesopotamijoje, Babilonijoje, Irane buvo daug raštininkų – apskaitininkų, užimančių ūkio veiklos apskaita ir atskaitomybių sudarymu. Jie priklausė priveligijuotajam arba vidutiniajam visuomenės luomui. Darbui Egipto, senovės Romos ir senovės Graikijos apskaitininkai naudojo papiruso ritinėlius, Babilonijoje rašė ant molinių lentelių, Anglijoje naudojo pagaliukus, išskaptuodami juose griovelius. Plėtojantis ūkinei veiklai, atsirado apskaitininkų kontoros, ir manoma, kad jose jau buvo darbo pasidalijimas: vieni apskaičiuodavo operacijas, susijusias su įplaukomis, kiti- su išlaidomis, tretieji tikrindavo, ar tiksliai atliekami darbai. Ūkinės lėšos buvo sugrupuotos, atskirai fiksuojant operacijas, susijusias su jų gavimu ir išleidimu, tobulėjo kontrolė, buvo atliekamos inventorizacijos.
Žlugus Romos imperijai, V amžiaus pabaigoje sulėtėjo gamybinių jėgų vystymasis, sustojo mokslo ir amatų plėtojimas. Tai sąlygojo ir apskaitos sąstingį. Net iki...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!