Bažnytinė kanonų teisė

Visur čia vyko nenutrūkstami feodalų tarpusavio susidūrimai, neretai virsdavę kruvinais vidaus karais ir turėję itin sunkių padarinių visoms visuomenės gyvenimo sritims, todėl taika viduramžiais laikyta didžiausia vertybe. Su šiuo grėsmingu reiškiniu greta bažnyčios akty­viai kovojo valstybė, specialiais taikos įstatymais stengdamasi riboti minėtus susidūrimus, kovoti su visu tuo, kas gali sukelti žmonių ne­santaiką, pirmiausia žiauriai bausdama už neteisėtas tarpusavio grum­tynes ir kitokią prievartą.
Darbo objektas- bažnitinė (kanonų) teisė.
Darbo tikslas- išanalizuoti bažnitinės (kanonų) teisės atsiradima ir vystymasi.
4. ištirti išanalizuoti bažnitinės (kanonų) teisės įtaka teisės raidai.
Darbo metodai: sisteminė ir loginė nalizė, teisės aktų lingvistinė ir istorinė analizė.
1.Kanonų teisės ištakos viduramžių Europoje
Vietinių vadų teisės ir pareigos Viduramžių Europoje paprastai apsiribojo rūpinimusi karalystės ir bažny­čios saugumu, teisingumo vykdymu ir vadinamosios taikos tarp savo valdinių palaikymu.2
Žlugus Vakarų Romos imperijai, ten buvusi bažnyčia išliko nepa­liesta. Ji išlaikė romėnų tradicijas, mokslą ir civilizaciją, kunigai virto pažangiausiu to meto visuomenės sluoksniu. O valdant Karolingams, bažnyčia įgijo naują pajamų šaltinį, t. y. teisę, be sava­noriškų tikinčiųjų aukų, iš visų žemės savininkų reikalauti ir privalo­mojo mokesčio - dešimtinės. Dėl mokesčių, taip pat gamybinės ir pre­kybinės veiklos bažnyčia dar labiau pagausino savo turtus.3
Ankstyvaisiais viduram­žiais bažnyčia dar labiau sustiprėjo, padidėjo jos privilegijos ir įtaka visuomenei. Priimdami krikščionybę ir už tai gaudami bažnyčios pa­ramą, barbarų karaliai savo ruožtu patys teikė jai didžiules dovanas, dažniausiai dideles žemės valdas. Taip bažnyčia po truputį virto stam­biu žemės savininku, žemvaldžiu, neretai pranašesniu už pačius kara­lius ir kitus stambiuosius žemvaldžius tuo, kad bažnytinės žemės ne­buvo smulkinamos ar grąžinamos pasauliečių žemės fondui.
Krikščionių bažnyčia pradėjo for­muotis I a. pradžioje Romos imperijos teritorijoje. Valstybės politika šios bažnyčios atžvilgiu buvo permaininga. Žiauriai persekiota, antro­joje II a. pusėje ji išėjo iš katakombų, bet, tęsdami Julijaus Cezario įdiegtą Romos imperatorių asmenybės dievinimą ir krikščionių bažny­čioje įžiūrėdami bręstant stiprų konkurentą, III a. pabaigoje - IV a. pra­džioje imperatoriai Decijus, Valerianas, Diokletianas vėl ėmė nuož­miai persekioti krikščionis.
Tais laikais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!