Bažnyčia ir senyvo amžiaus asmenys

Bažnyčia ir senyvo amžiaus asmenys Tikslas – išsiaiškinti kokia yra Bažnyčios įtaka senyvo amžiaus asmenims Uždaviniai: • Susipažinti su Bažnyčios ir senyvo amžiaus asmens samprata; • Aptarti su kokiomis socialinėmis ir psichologinėmis problemomis susiduria senyvo amžiaus asmenys; • Apžvelgti kokį poveikį senyvo amžiaus asmenims daro tikėjimas Dievu. Senyvo amžiaus asmuo Sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo, kuris dėl amžiaus iš dalies ar visiškai yra netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. (Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, 2 str.) Socialiniai pokyčiai senatvėje Kaip atskleidžia statistika, Lietuvos visuomenė sensta sparčiausiai Europos Sąjungoje. Šis rodiklis dažnai minimas kalbant apie pensijų sistemos iššūkius, tačiau svarbu daugiau dėmesio skirti socialiniams šio rodiklio aspektams. Kitaip tariant, aptarti, kaip jaučiasi didžioji dalis Lietuvos gyventojų, t. y. būtent vyresnio amžiaus žmonės. (Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) Senyvo amžiaus amenų būsena Lietuvoje • Tyrimai atskleidžia, kad senyvo amžiaus žmonės jaučiasi nevisaverčiai, t. y. nebereikalingi kitiems, nenaudingi. Taip yra, nes vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi tarsi praradę socialinę vertę visuomenėje dėl savo ekonomiškai pasyvaus statuso. Jie teigia nesijaučią visuomenės nariais, nes nebedirba apmokamo darbo. • Kitas ryškus jausmas, kuris atsiranda sulaukus senyvo amžiaus, yra atskirties. Pasitraukus iš darbinio gyvenimo dažnai nebedalyvaujama ir visuomeninėse bei bendruomenės veiklose, dėl ko pasireiškia vienišumo jausmas. Šalia to vis retėjantis bendraamžių ratas mažina socialinių ryšių kiekį ir verčia rinktis uždaresnį gyvenimo būdą, o dėl minėto nevisavertiškumo, sveikatos problemų tampa sudėtinga užmegzti naujus socialinius ryšius. (Rapolienė G., Mikulionienė S., Gedvilaitė-Kordušienė M., & Jurkevits A., 2018) Psichologinės problemos senatvėje ir jų priežastys Anot amerikiečių mokslininkės B. Hansen Lemme (2003), psichologinių problemų senatvėje atsiranda dėl istorinių, socialinių ir individualių veiksnių sąveikos. Būtent šie veiksniai lemia seno žmogaus elgseną bei savijautą visuomenėje, savęs kaip unikalios asmenybės vertinimą, formuoja individualias savybes ir poreikius, mąstymo būdą ir stereotipus. Individualaus psichologinio veiksnio įtaka Individualus veiksnys apibūdina vidinę seno žmogaus vertybių sistemą, pagal kurią jis gyvena. B. Hansen Lemme (2003) pažymi, kad seni žmonės yra linkę laikyti save prastesniais už kitus, nes patys nuvertina save dėl neišvengiamų fiziologinių organizmo pokyčių, o taip daro todėl, kad perima visuomenės nuostatas ir požiūrį į senatvę kaip į bejėgiškumo, nevilties, beprasmiško buvimo bei nuolatinės negalios laikotarpį ir pradeda save tapatinti su tokiu seno žmogaus vaizdu. Dėl neigiamų išorinių ir vidinių veiksnių formuojasi, ko gero, svarbiausias senatvės problemų aspektas - gyvenimo prasmės nesuradimas arba praradimas. Senatvės sunkumų įveikos galimybės Galima išskirti tris pagrindines sritis, kuriose senas žmogus, kaip ir bet kokio kito amžiaus asmuo, galėtų geriausiai panaudoti savo vidinį potencialą ir taip įveikti senatvės laikotarpio sunkumų atnešamą nevilties ir tuštybės jausmą: • Darbas arba kūryba; • Tikėjimas arba santykis su Dievu; • Santykiai su kitais žmonėmis. Bažnyčia - (iš bltr. ar sen. lenkų božnica „Dievo namai“) – krikščionių maldos namai. Bažnyčia vadinami ne tik maldos namai, bet ir visa tikinčiųjų bendruomenė, organizacija, turinti (hierarchinę) struktūrą, patalpas, reglamentuotas religines institucijas. Tikėjimas – plačiąja prasme vieno ar kito reiškinio tikrumo pripažinimas, nereikalaujantis apčiuopiamų įrodymų. Bažnyčios Lietuvoje Pirmosios bažnyčios Lietuvoje atsirado dar prieš krikščionybės įvedimą – jas pasistatydino čia gyvenę kitų kraštų pirkliai ir amatininkai. Po lietuvių krikšto bažnyčių ėmė gausėti. Lietuvos didieji kunigaikščiai intensyviai rūpinosi katalikų maldos namų statyba. XV a. gale Lietuvoje buvo 109 bažnyčios, XVII a. – 410, XVIII a. – 600. XX a. viduryje katalikų bažnyčių ir koplyčių Lietuvoje priskaičiuota 885. Lietuvoje pirmoji bažnyčia – spėjama Mindaugo, XIII a. statyta Vilniaus katedra. Katalikų Bažnyčia jungia apie 80 % visų Lietuvos tikinčiųjų, apima 687 religines bendruomenes - parapijas, kurias vienija 52 dekanatai, pasiskirstę į 7 vyskupijas ir 2 arkivyskupijas. Pagyvenęs žmogus Biblijoje Kad geriau suprastume senatvės prasmę ir vertę, pakanka atsiversti Bibliją. Tik Dievo žodžio šviesa leidžia suvokti dvasinio, moralinio ir teologinio šio gyvenimo etapo matmens pilnatvę. Mokyk tad mus skaičiuoti savo dienas, kad įgytume išmintingą širdį(Ps 90, 12). Biblijoje sakoma, kad viena iš „ilgaamžiškumo charizmų“ yra išmintis. Tačiau tai ne senatvės prerogatyva, bet Dievo dovana, kurią pagyvenę žmonės turi priimti ir jos siekti kaip tikslo. Tik siekdami šio tikslo, jie galės įgyti išmintingą širdį ir „išmoks skaičiuoti savo dienas”, tai yra atsakingai gyvens kiekvienam Apvaizdos skirtą laiką. Šios išminties esmė yra rasti tikrąją žmogaus gyvenimo prasmę ir transcendentinį žmogaus likimą Dieve. Savirealizacija tikint I Remdamasi atliktais tyrimais, B. Hansen Lemme (2003) pažymi, kad tikėjimas Dievu suteikia seniems žmonėms dvasinių jėgų, sustiprina jiems viltį, sugrąžina gyvenimo prasmę, be to, tikintysis visada gali susilaukti savo religinės bendruomenės emocinės ir socialinės paramos. Savirealizacija tikint II G. Allport (2002) mano, kad tikrasis tikėjimas yra toks, kai asmuo sąmoningai tiki ir viliasi Dievu. Tikras tikėjimas keičia žmogaus gyvenimą, suteikia naują prasmę ir atveria galimybes realizuoti save: intymiame pokalbyje su Dievu žmogus patiria ir išgyvena dvasinį pakilumą, šventą ekstazę. Tokie potyriai suteikia gyvenimui neprilygstamą vertę ir prasmę. Asmuo realizuoja savo potencialą visa savo esybe pasišvęsdamas Viešpačiui ir dėl tikėjimo padėdamas kitiems žmonėms, savo religinei bendruomenei. Religinio tikėjimo modelis Religinis tikėjimas Saugumas Pasitenkinimas Bendrumas Atvirumas patirčiai Mirtingumo pripažinimas Saugumas Vyresnio amžiaus asmenų religinis tikėjimas suteikia saugumą. Tai kyla iš pasitikėjimo jausmo, kad Dievas globoja, ir jų maldos yra išklausomos. Asmeninis santykis su Dievu ir jo veikimas padeda būti atkakliam, apsaugoti save ir kitus asmenis. Asmenims malda turi prasmę, nes tokiu būdu jie siekia apsaugoti savo artimuosius. Ji yra veiksminga ir turinti galią gyvenime. Šis tikėjimas padeda įveikti gyvenimo sunkumus ir išspręsti sudėtingas situacijas (pvz. ligos, netekties atveju). (J. Butėnaitė, 2019) Pasitenkinimas Religinis tikėjimas vyresnio amžiaus asmenims suteikia pasitenkinimą ir teigiamas emocijas. Per tikėjimą jie pajunta gyvenimo džiaugsmą, vidinę harmoniją ir emocinę pusiausvyrą, kurie atgaivina vidinę asmens būseną bei atnaujina pozityvų požiūrį į aplinką. Pozityvius jausmus sukelia noras puoselėti moralines vertybes. (J. Butėnaitė, 2019) Bendrumas Religinis tikėjimas suteikia vyresnio amžiaus asmenims bendrumo ir susietumo jausmą. Jis padeda būti empatiškiems ir suprasti vienas kitą. Empatija lavinama dalyvaujant socialinėse ir religinėse veiklose bei integruojant šiuos santykius kasdienybėje. Keisti savo elgesį skatina kunigai, evangelijos studijavimas ir jos tiesų apmąstymai. Šiems asmenims tikėjimas padeda patirti artimumą ir priklausyti bendruomenei. Viena vertus, maldos grupė tenkina asmenų poreikį bendrauti, bendrumo išgyvenimą ir per tai nesijausti vienišiems. Kita vertus, ji skatina mokytis, savo žiniomis dalintis su kitais ir būti aktyviais bendruomenėje. (J. Butėnaitė, 2019) Atvirumas patirčiai Atvirumas patirčiai yra psichologinio atsparumo išteklius, kurį suteikia religinis tikėjimas per savęs priėmimą. Savęs priėmimas atskleidžia natūralų susidomėjimą, kuris kyla iš paties asmens patyrimo ir suteikia jam malonumą. Gyvensena, nulemta sąžinės, bei religinė ir socialinė veikla integruoja visą asmenį bei skatina priimti save. (J. Butėnaitė, 2019) Mirtingumo pripažinimas Religinis tikėjimas atskleidžia vyresnio amžiaus asmenims būdingą mirtingumo pripažinimą kaip psichologinio atsparumo išteklių per derybas, viltį ir susitaikymą. Asmeninis santykis su Dievu ir moralinės vertybės skatina pripažinti savo ar kito asmens mirtingumą bei priimti mirties neišvengiamybę. (J. Butėnaitė, 2019) Išvados • Dabartinį, praktiškai vien neigiamą požiūrį į senatvę turi pataisyti į visas kartas orientuota kultūra ir švietimas. Mūsų pareiga yra padėti suprasti pagyvenusiems žmonėms jų amžiaus reikšmę, vertinti jo išteklius ir jį priimti nepasiduodant nevilčiai, nereikalingumo jausmui ir pagundai atsiriboti bei visko atsisakyti. Mes taip pat atsakingi už ateinančias kartas: turime paruošti tokią žmogiškąją, visuomeninę ir dvasinę aplinką, kurioje kiekvienas galėtų oriai ir pilnavertiškai nugyventi šį savo gyvenimo etapą. • Vyresnio amžiaus asmenims religinis tikėjimas suteikia jiems šiuos psichologinio atsparumo išteklius: saugumą, pasitenkinimą, bendrumą, mirtingumo pripažinimą ir atvirumą patirčiai. Religinis tikėjimas, stiprinantis vidinį psichologinį atsparumą, yra panaudojamas įveikti krizę, stiprinti gerovę ir įprasminti gyvenimą. Literatūros sąrašas • Butėnaitė, J. (2019). Vyresnio amžiaus Romos katalikų tikėjimas: tipai, raiška gyvenimo eigoje ir jo reikšmė psichologiniam atsparumui: Daktaro disertacija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. Prieiga per eLABa – nacionalinė Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka. Žiūrėta 2023 01 04. • Demografinės senatvės koeficientas metų pradžioje. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!