Baudžiamoji teisė (BK specialioji dalis)

 Specialioji d a l i s , XXXII s k y r i u s 213 straipsnis XXXII SKYRIUS (213-224 straipsniai) NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI FINANSŲ SISTEMAI 213 straipsnis. Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba realizavimas 1. Tas, kas pagamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius, arba įgijo, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet j apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius, arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą, programinę įrangą ar specialiąsias medžiagas netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. (Valstybės žinios, 2007, Nr. 81-3309) redakcija) 2. Tas, kas pagamino, suklastojo, įgijo, laikė arba realizavo didelį kiekį arba didelės vertės netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių ar oficialiai patvirtintų, bet į apyvartą dar neišleistų pinigų arba vertybinių popierių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 3. Tas, kas gavęs kaip tikrus realizavo nedidelį kiekį žinomai netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių pinigų ar vertybinių popierių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 4. Tas, kas turėdamas teisę gaminti tikrus pinigus, tačiau pažeisdamas nustatytą pinigų gamybos tvarką ar sąlygas, pagamino Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apy- vartą dar neišleistus pinigus, taip pat tas, kas laikė, įgijo ar realizavo tokius pinigus, žinodamas, kad jie pagaminti pažeidžiant nustatytą pinigų gamybos tvarką ar sąlygas, 20 Specialioji dalis, XXXII skyrius 213 straipsnis baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigal. 2005 m. birželio 30 d. (Valstybės žinios, 2005, Nr. 81-2945) redakcija) 1. Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas ar realizavimas yra vienas iš pavojingiausių nusikaltimų finansams. Jo pavojingumą lemia tai, kad labai išaugus netikrų ar suklastotų pinigų ar vertybinių popierių skaičiui gali žlugti visa valstybės finansų sistema, dėl to gali kilti grėsmė ir pačios valstybės egzistavimui. Šis nusikaltimas yra tarptautinio pobūdžio, nes paprastai padirbinėjami ne tik nacionaliniai piniginiai vienetai ar vertybiniai popieriai, bet ir užsienio šalių valiuta ar vertybiniai popieriai. Todėl 1929 m. Ženevoje buvo pasirašyta konvencija „Dėl kovos su pinigų padirbinėjimu", kuri Lietuvoje ratifikuota 2004 m. sausio 27 d. įstatymu „Dėl tarptautinės konvencijos dėl kovos su pinigų padirbinėjimu ir jos protokolų ratifikavimo" (Valstybės žinios, 2004, Nr. 40-1290; Nr. 40-1297). Pabrėžtina, kad Europos Sąjungos Taryba 2000 m. gegužės 29 d. priėmė Pagrindų sprendimą (2000/383/TVR) dėl apsaugos nuo padirbinėjimo griežtinimo baudžiamosiomis ir kitomis sankcijomis ryšium su euro įvedimu (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), 2001 m. birželio 28 d. priėmė reglamentą nustatantį priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo. BK nustatant baudžiamąją atsakomybę už netikiu pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba realizavimą reikėjo atsižvelgti ir į minėtose Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintas netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo, laikymo arba realizavimo kriminalizavimo nuostatas. 2. Netikrų ar suklastotų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimu, laikymu ar realizavimu kėsinamasi sugriauti normalią pinigų ir vertybinių popierių apyvartą. Be to, šis nusikaltimas daro turtinę žalą valstybei, ūkio subjektams ir atskiriems fiziniams asmenims. Taigi pagrindinis, tiesioginis šio nusikaltimo o b j e k t a s yra normali pinigų ar vertybinių popierių apyvarta. Papildomu objektu gali būti valstybės, ūkio subjektų ar fizinių asmenų materialiniai interesai. 3. Komentuojamo nusikaltimo d a l y k a s yra: 1) netikri ar suklastoti Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esantys pinigai; 21 Specialioji dalis, XXXII skyrius 213 straipsnis 2) netikri ar suklastoti Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esantys vertybiniai popieriai; 3) netikri ar suklastoti Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje nesantys, bet oficialiai patvirtinti pinigai; 4) netikri ar suklastoti Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje nesantys, bet oficialiai patvirtinti vertybiniai popieriai; 5) tikri Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esantys ar oficialiai patvirtinti, bet į apyvartą dar neišleisti pinigai, pagaminti pažeidžiant nustatytą pinigų gamybos tvarką; 6) įranga, programinė įranga ar specialios medžiagos netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti arba tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti. 4. L i e t u v o s v a l s t y b ė s p i n i g a i - tai visi Lietuvos ban- ko išleisti grynieji pinigai, esantys Lietuvos Respublikos apyvartoje arba bet kokiu būdu atsiradę užsienio valstybėse. Pagal Pinigų įstatymą (Valstybės žinios, 1993, Nr. 27-623), grynaisiais pinigais yra pripažįstami litų banknotai ir monetos, taip pat centų monetos. Taigi komentuojamo nusikaltimo dalykas yra netikri ar suklastoti litų banknotai ir monetos, taip pat netikros ar suklastotos centų monetos. 5. Šio nusikaltimo dalykas yra ir bet kurios kitos valstybės netikri ar suklastoti pinigai (popieriniai, metaliniai ir kt.). Kitų valstybių pinigai, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, dar vadinami užsienio valiuta. Pagal Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymą (Valstybės žinios, 1993, Nr. 28-640), u ž s i e n i o v a 1 i u t a - tai bet kurios užsienio valstybės ar užsienio valstybių bendrai naudojama valiuta. Taigi nusikaltimo dalyku reikėtų pripažinti ir netikrą ar suklastotą kelių ar keliolikos valstybių bendrai naudojamą valiutą (pavyzdžiui, ekiu, eurą ir kt.). Pagal šį straipsnį yra baustinas tiek konvertuojamos, tiek nekonvertuojamos netikros ar suklastotos valiutos pagaminimas, įgijimas, laikymas arba realizavimas. 6. Netikri ar suklastoti pinigai laikomi komentuojamo nusikaltimo dalyku tik tuo atveju, jeigu jie atitinka du požymius. Pirma, pinigai, kurie pagaminami ar klastojami, turi būti bent vienos ar kelių valstybių apyvartoje. Šio nusikaltimo dalyku negali būti neegzistuojančios valstybės pinigai arba pinigai, kurių nėra valstybės apyvartoje ir kurie nėra oficialiai patvirtinti. Todėl pagal šį straipsnį negali būti kvalifikuojamas, pavyzdžiui, 90 ar 150 litų nominalo vertės banknoto pagaminimas, nes tokio nominalo kupiūros necirkuliuoja Lietuvos pinigų apyvartoje. Netikrų pinigų, nesančių apyvartoje (jeigu 22 Specialioji dalis, XXXII skyrius 213 straipsnis jie nėra oficialiai patvirtinti), pagaminimas ar realizavimas gali sudaryti kito nusikaltimo, pavyzdžiui, sukčiavimo (BK 182 straipsnis), sudėties požymį. Pabrėžtina, kad Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje dar nesantys pinigai komentuojamo nusikaltimo dalyku galėtų būti tik tada, jei jie yra oficialiai patvirtinti, t. y. turi būti priimtas atitinkamas valstybės sprendimas dėl numatomų išleisti į apyvartą pinigų patvirtinimo. Antras požymis - pinigų kokybė. Netikri ar suklastoti pinigai turėtų būti panašūs į tikruosius. Netikrų ar suklastotų piniginių ženklų panašumas į tikruosius turėtų būti toks, kad bet kuris žmogus galėtų juos palaikyti tikrais. Šiuo atveju falsifikatas nebūtinai turėtų būti pagamintas taip meistriškai, kad be specialios ekspertizės jo nebūtų galima atskirti nuo tikro piniginio ženklo. 7. Šio nusikaltimo dalykas yra ir netikri ar suklastoti vertybiniai popieriai. V e r t y b i n i a i p o p i e r i a i - tai dokumentai, įteisinti valstybės norminiais aktais, suteikiantys tam tikrų turtinių teisių, kurias įgyvendinti galima tik pateikus šiuos dokumentus. Vertybiniai popieriai paprastai naudojami įvairioms finansinėms operacijoms vykdyti, kitaip tariant, tai yra pažymėjimai, liudijantys apie įvairias finansines sutartis. Vertybiniai popieriai skirstomi į tris rūšis: akcijas, obligacijas ir išvestinius vertybinius popierius. Prie išvestinių vertybinių popierių priskiriami akredityvai, opcionai, variantai, bonai, sertifikatai, čekiai, vekseliai. Pagal šį straipsnį turėtų būti baustinas ir užsienio valstybių netikrų vertybinių popierių gaminimas ar realizavimas, užsienio valstybės tikrų vertybinių popierių klastojimas. 8. Akcinių bendrovių išleistos akcijos ir obligacijos skirstomos į materialiąsias ir nematerialiąsias. Nematerialiosios akcijos ir obligacijos pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose. Šie įrašai yra nematerialiųjų akcijų ir obligacijų nuosavybės teisės įrodymas. Įrašų vertybinių popierių sąskaitose klastojimas negali būti laikomas vertybinių popierių padirbinėjimu, nes tokiu atveju klastojami ne patys vertybiniai popieriai, o dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises įjuos. Todėl tokią veiką teisingiau būtų kvalifikuoti kaip dokumento klastojimą (BK 300 straipsnis), o tam tikrais atvejais - kaip sutaptį su sukčiavimu (BK 182 straipsnis). 9. Šio nusikaltimo dalyku negali būti loterijos bilietai, kasos čekiai ir panašūs objektai, nes jie nėra pripažįstami vertybiniais popieriais. Jų neteisėtas gaminimas ir realizavimas gali būti kvalifikuojamas kaip sukčiavimas (BK 182 straipsnis) arba sukčiavimo ir dokumento klastojimo (BK 300 straipsnis) sutaptis. 23 Specialioji dalis, XXXII skyrius 213 straipsnis 10. Į r a n g a netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti - tai ne tik įvairūs įrenginiai, specialiai pagaminti šiam tikslui, bet ir įvairūs reikmenys, specialiai pritaikyti netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti. P r o g r a m i n ė į r a n g a -tai žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios suteikia galimybę gaminti netikrus ar suklastotus pinigus ar vertybinius popierius, visuma, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias gali perskaityti kompiuteris. Si sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą. S p e c i a l i o s i o s m e d ž i a g o s - specialūs dažai, specialus popierius ir kitos pinigams, vertybiniams popieriams gaminti naudojamos medžiagos (hologramos, kinegramos ir pan.), skirtos technologiškai apsaugoti pinigus, vertybinius popierius nuo klastojimo. 11. Nusikaltimo, numatyto BK 213 straipsnio 1 dalyje, o b j e k t y v i o j i p u s ė pasireiškia alternatyviais veiksmais - netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimu, tikrų pinigų ar vertybinių popierių klastojimu, netikrų ar suklastotų pinigų ar vertybinių popierių įgijimu, laikymu ar realizavimu, taip pat įrangos, programinės įrangos, specialių- jų medžiagų aukščiau minėtiems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar klastoti pagaminimu, įgijimu, laikymu ar realizavimu. 12. P a g a m i n i m a s - tai visiškai naujo netikro piniginio ženklo ar vertybinio popieriaus sukūrimas. Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo būdas veikai kvalifikuoti reikšmės neturi. Tokie pinigai ar vertybiniai popieriai gali būti pagaminti labai įvairiais būdais: piešimo, kopijavimo, fotoreprodukcijos, poligrafijos ir pan. Šiuo atveju nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai yra pagaminta bent dalis netikrų pinigų ar vertybinių popierių. 13. K1 a s t o j i m a s - tai dalinis tikro piniginio ženklo ar vertybinio popieriaus pakeitimas, teisinėje literatūroje dažnai vadinamas dar ir falsifikavimu. Piniginio ženklo ar vertybinio popieriaus falsifikavimas dažniausiai pasireiškia kitos (paprastai didesnės) nominaliosios vertės jiems suteikimu. 14. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 213 straipsnį kilti svarbu, kad pagamintas netikras pinigas ar vertybinis popierius arba suklastotas tikras pinigas ar vertybinis popierius būtų toks panašus į tikrą kad normaliomis sąlygomis galėtų patekti į apyvartą. Todėl šio nusikaltimo nėra, jei piniginiai ženklai ar vertybiniai popieriai padirbinėjami primi- 24 Specialioji dalis, XXXII skyrius 213 straipsnis tyviai (pavyzdžiui, iškerpami iš žurnalo ir suklijuojami, nekokybiškai nupiešiami ir pan.)- Tokios veikos turėtų būti kvalifikuojamos kaip sukčiavimas (BK 182 straipsnis). 15. Į g i j i m a s - tai minėtų šio nusikaltimo dalykų gavimas bet kuriuo būdu: ir atlygintinai (pavyzdžiui, juos nusiperkant), ir neatlygintinai (pavyzdžiui, gaunant dovanų). 16. L a i k y m a s - tai minėtų šio nusikaltimo dalykų turėjimas savo žinioje. 17. R e a l i z a v i m a s - t a i minėtų šio nusikaltimo dalykų perdavimas bent vienam kitam asmeniui. Realizavimas gali pasireikšti labai įvairiai, pavyzdžiui, šie dalykai gali būti perduoti kitam asmeniui kokio nors juridinio sandorio (pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo, paskolos suteikimo ir pan.) pagrindu. Pabrėžtina, kad realizavimu BK 213 straipsnio prasme pripažįstami ir tokie atvejai, kai netikrais ar suklastotais pinigais atsiskaitoma už gaunamas prekes ar suteikiamas paslaugas. Tokiais atvejais kaltininko veika kvalifikuojama kaip netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo, laikymo arba realizavimo (BK 213 straipsnis) ir sukčiavimo (BK 182 straipsnis) sutaptis, nes kaltininkas ne tik realizuoja netikrus ar suklastotus pinigus, bet tai darydamas apgaule įgyja ir svetimą turtą. 18. [ r a n g o s , p r o g r a m i n ė s į r a n g o s a r s p e c i a l i ų m e d ž i a g ų g a m i n i m a s -tai tam tikras procesas, kurio metu yra kuriama tam tikra programinė įranga, gaminama įranga ar specialiosios medžiagos netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti. Šiuo atveju nusikaltimas laikomas baigtu nuo tokios įrangos specialiųjų medžiagų gamybos proceso pradžios arba nuo to momento, kai pradedama kurti programinė įranga. 19. BK 213 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra f o r m a l i o j i , nusikaltimas laikomas baigtu nuo minėtų veiksmų atlikimo momento, o šio nusikaltimo padariniai yra už jo sudėties ribų. 20. Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo, laikymo arba realizavimo s u b j e k t y v i a j a i p u s e i būdinga t i e s i o g i nė t y č i a . Asmuo suvokia, kad jis gamina, laiko, klastoja, įsigyja arba realizuoja netikrus ar suklastotus pinigus ar vertybinius popierius, ir nori tai daryti. 21. Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t u gali būti pakaltinamas, 16 metų sulaukęs fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plačiau žr. BK 20 straipsnio komentarą). Jeigu šį nusikaltimą padaro 25 Specialioji dalis, XXXII skyrius valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, pasinaudodami tarnybine padėtimi, tokia veika gali būti kvalifikuojama kaip netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo, laikymo arba realizavimo (BK 213 straipsnis) ir piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) sutaptis. 22. BK 213 straipsnio 2 dalyje numatyti kvalifikuojamieji šio nusikaltimo požymiai - d i d e 1 i o k i e k i o ar d i d e l ė s v e r t ė s netikrų ar suklastotų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, suklastojimas, įgijimas, laikymas ar realizavimas. Įstatymų leidėjas nepateikia sąvokų „didelis kiekis" ir „didelė vertė" išaiškinimo. Tai yra vertinamieji požymiai, kurių turinys kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atsižvelgiant į visas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant, kas yra „didelis kiekis", reikėtų atsižvelgti į pagamintų netikrų ar suklastotų pinigų ar vertybinių popierių skaičių, kiekį, jiems gaminti naudotą įrangą gaminimo technologiją žaliavų kiekį ir pan., o sprendžiant, kas yra „didelė vertė" - į pagamintų netikrų ar suklastotų pinigų ar vertybinių popierių nominaliąją vertę (žr. kasacinę nutartį Nr. 2K-7-45/2007). Antai galimas atvejis, kai pagaminamas didelis skaičius mažos nominaliosios vertės netikrų pinigų (pavyzdžiui, tūkstantis vienetų 10 litų nominaliosios vertės banknotų) arba nedidelis skaičius didelės nominaliosios vertės netikrų pinigų (pavyzdžiui, šimtas vienetų 500 litų nominaliosios vertės banknotų). Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko veika atitinka abu minėtus BK 213 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojamuosius požymius, pavyzdžiui, pagaminamas didelis kiekis didelės vertės lito banknotų. 23. BK 213 straipsnio 3 dalyje numatytas privilegijuotasis nusikaltimo požymis - nedidelio kiekio netikrų ar suklastotų pinigų ar vertybinių popierių, kuriuos asmuo gavo kaip tikrus, tyčinis realizavimas. Šiuo atveju svarbu nustatyti, kad pinigų ar vertybinių popierių gavimo momentu asmuo nesuprato, jog jie yra netikri ar suklastoti. Tačiau juos realizuodamas jis turėjo suvokti, kad realizuoja netikrus ar suklastotus pinigus ar vertybinius popierius. BK 213 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma asmeniui, kuris netikrus ar suklastotus pinigus ar vertybinius popierius gavo kaip tikrus ir juos realizavo neišsiaiškinęs, kad jie yra netikri. Tokiu atveju asmuo apskritai negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 213 straipsnį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 213 straipsnio 3 dalį kyla tik J ~ i'ai realizuojamas nedidelis kiekis netikrų (suklastotų) pinigų ar k„vo eauti kaip tikri. N e d i d e 1 i s k i e k i s • viq

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!