Balys Sruoga. Konspektas

Balys Sruoga Balys Sruoga 0XX a. I p. modernios lietuvių poezijos ir istorinės poetinės dramos pradininkas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas gimęs Aukštaitijoje, Baibokuose, Vabalninko valsčius turtingų ūkininkų šeimoje. Brolis Adolfas Sruoga. Mokėsi Vabalninko parapinėje mokykloje, paskui Panevėžio realinėje gimnazijoje. Priklausė kairiųjų moksleivių draugijai – aušrininkams, tapo jų lyderiu. Savo kūrinius pradėjo spausdinti „Aušrinėje“, „Rygos naujienose“, „Lietuvos žiniose“, „Naujam Take“, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale „Vaivorykštė“. 1914m. įstojo į Petrogrado miškų institutą. 1915 m. perėjo į Petrogrado imperatoriškojo universiteto Istorijos – filologijos fakultetą. 1916 m. perėjo į Maskvos universiteto Istorijos – filologijos fakultetą studijuoti literatūros. 1918 m. dėl suirutės ir bado po bolševikų Spalio perversmo nebaigęs studijų grįžo į Lietuvą. Jau pirmosiomis karo dienomis buvo kaltinamas už 1940–1941 m. parodytą palankumą sovietų valdžiai, siūlyta net sušaudyti. 1943 m. kovo 16 d. jis, kaip įkaitas, vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Gdansko. Pradėjęs dirbti lagerio raštinėje (nes mokėjo daug kalbų), klastojo įsakymus ir taip gelbėjo draugus nuo bausmių, dujų kameros. 1945 m. jį išlaisvino sovietinė armija, gegužės 13 d. buvo parskraidintas į Lietuvą. Čia jis dėstė Vilniaus universitete. Deja, koncentracijos stovyklos patyrimai stipriai paveikė ne tik dvasinę, bet ir fizinę menininko būklę. Kūryba lageryje jam buvo vienintelė priemonė neišeiti iš proto. Lageryje buvo parašyta keletas komedijų, poetinė drama „Pavasario giesmė“. Kančios koncentracijos stovykloje įkvėpė parašyti smarkiai nuo ankstesnių kūrinių besiskiriantį, ironijos persmelktą atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Ji sukurta 1945 m., per du mėnesius, besigydant Birštono sanatorijoje. Knyga po begalės korektūrų išleista tik po B. Sruogos mirties – 1957 m. Originali versija – tik naujausiuose leidimuose. Palaidotas Rasų kapinėse. • Dėl lagerio traumos, Sruoga apako, buvo didelė depresija. • Kartu su B. Sruoga buvo suimti 46 gana gerai Lietuvoje žinomi žmonės: advokatai, profesoriai, inteligentai, rašytojai ir kt. (visi buvo kaltinami už pasipriešinimo judėjimą kaip darbą universitete, nusiteikimą prieš valdžią). • Ankstyvieji periodikoje spausdinti eilėraščiai imituoja Maironio kūrybą ir liaudies dainų poetiką. • Norėdamas apsaugoti ragino žmoną ir dukrą nevažiuoti į sovietinę Lietuva, tegul lieka Amerikoje, bijojo, kad jų nepersekiotų. • Grąžęs į Lietuvą per 2 mėnesius parašė „Dievų miškas“ . Žymiausi kūriniai: Pirmoji ryški drama – „Milžino paunksmė“, beletrizuotų atsiminimų knyga – „Dievų miškas“, „Apyaušrio dalia“, „Pavasario giesmė“, „Pagunda“ ir kt. „Dievų miškas“ Dievų miško geografinė padėtis buvo taktiška. „Bėglys, ištrūkęs iš Dievų miško kur link jisai nukryptų, vis tiek patektų į vandenį ar į policijos glėbį.“ Vyko didžiulės statybos, vykdomi didelio masto planai, reljefo formavimas. „Prasidėjo miško kirtimas, kelmų rovimas, žemės lyginimas, kalnų griovimas, pelkių užkimšimas, žvyro ir akmenų vežimas, barakų sudėliojimas, didžiulio mūro – komendantūros ir administracijos namų – statyba. Lageris buvo suplanuotas milžiniškas, galįs sutalpinti daugiau šimto tūkstančių kalinių, tačiau jo statyba ir 1945 metais dar toli gražu nebuvo baigta.“ Tai ką patyrė B. Sruoga Štuthofo koncentracijos stovykloje buvo baisu, jis išgyvenino baisius prisiminimus, kurie buvo kraupūs. Lageryje, kur kalinys visiškai priklausomas nuo valdžios, viena atvira pastaba galėjo turėti lemtingų padarinių. Rašydamas Dievų mišką, kuriame buvo pasakojama patirtis naudojo ironiją. Ironijos „ežio dygliai“ Sruogai buvo priemonė suvaldyti šokiruojančius išgyvenimus, išlaikyti savigarbą, buvo „skydas, kuriuo aš prisidengiau nuo mirties pavojaus“. Į koncentracijos stovyklą buvo išvežtas 1943 metų kovo 16 dieną kartu su kitais lietuvių inteligentais jis buvo suimtas, įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje ir tapo visos nužmoginimo sistemos liudytoju. B. Sruoga į tą sąrašą pateko greičiausiai dėl bendro antifašistinio nusiteikimo, o patį suėmimą nulėmė kritiška hitlerinės armijos padėtis Rytų fronte, nepavykęs mėginimas sudaryti lietuviškąjį SS legioną, pastangos dėl to įbauginti Lietuvos visuomenę. Koncentracijos stovykloje Balys Sruoga praleido 2 metus, 1945 gegužę grįžo namo. Kalinys Štuthofe vidutiniškai išsilaikydavo tik tris keturis mėnesius. Mirtingumo priežastys buvo alinantis beprasmiškas darbas, nepaprastai sunkios, nenormalios gyvenimo sąlygos – nuolatinis badas ir šaltis žmonių prigrūstuose lentiniuose barakuose, antisanitariška buitis, sekinančios, beveik visai negydomos ligos, dažnos epidemijos, atšiauri gamta. B. Sruogai pavyko išgyventi šį sunkų laikotarpį, daug B. Sruogos situaciją lageryje lėmė darbas lagerio raštinėje ir geras kalbų mokėjimas. Sunkiomis lagerio sąlygomis jis stengėsi išlikti savimi. Pvz.: demonstratyviai nenešiojo lagerio kepurės. Kūryba padėjo, tai buvo savotiška užuovėja nuo lagerio kasdienybės Sruoga vaizduoja ne kovojantį, o kenčiantį žmogų, vaizduojama antiherojinė tikrovė joje nebuvo politikos, nebuvo vidinių išgyvenimų, tėvynės, artimųjų ilgesio. Romane vaizduojama Vakarų kultūros ir civilizacijos degradaciją. Lageryje vyravo prastą mitybą, maisto vogimas ir pnš. 1944 metų antrojoje pusėj buvo jau duodama du kartu per savaitę žirnienės sriubos, arba košės, arba makaronų. B. Sruogos sukurtas spalvingas kraugerių armijos paveikslas: SS karininkai, kriminalistai „užsitarnavę paaukštinimą“ stovyklos kaliniai „galvažudžiai“ – „lagerio galingieji“. Trumpai tariant tai menkystų galvažudžių paradas, atskleistas giliu menininko ir psichologo įžvalgumu. Taisyklės Štuthofo koncentracijos stovykloje: vaikščioti nuleidus akis, nežiūrėti į akis prižiūrėtojams, klausyti aukštesniųjų įsakymų. Žmogus jau ne žmogus – lagerio pilietis. Šiame memuariniame veikale apie Štuthofo koncentracijos stovyklą. Autorius atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklos vadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius. Kūrinyje kankinimo priemonės pasiekia neįtikėtino fantastiškumo, žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas šiurpiais vaizdais. Į visa tai žiūrima beteisio, neturinčio vilties išlikti, rezignavusio žmogaus žvilgsniu. Vienintelis ginklas tokioje aplinkoje prieš dvasinę anemiją yra aštri ironija. Ją autorius naudoja labai meistriškai - tragiškiausi momentai vaizduojami pro sarkastišką šypseną, sadistų kankintojų portretai piešiami ironiškomis spalvomis. Tas ironiškas bruožas atsiminimams duoda platesnę plotmę, gilesnį žvilgsnį, patį vaizdavimą iškelia iš protokolinio daiktiškumo į literatūros meno sritį. • !Pagrindinis visų koncentracijos lagerių veiklos dėsnis – rūpintis, kad niekas pasauly nesužinotų, kas ir kaip vyksta už spygliuotųjų vielų užtvaros. Dievų miškas toli buvo nuo pašalinių akių ir ausų.“ • Barakinė kultūra: Gražaus baroko stiliaus šalis susmuko Hitlerio dėka. „Baroko susmukimas į baraką – šis istorinis procesas vaizdžiai apibrėžia vokiečių kultūros raidą Hiderio papėdėje.“ „Hitlerio Vokietija buvo tarytum klasikinė lagerių šalis.“. Seniau Vokietija buvo kultūros šalys, o dabar kalinami: politiniai priešai — inteligentija, kurią, anot lagerio valdžios, saugo nuo visuomenės ir kriminalistai, žmogžudžiai, nuo kurių saugoma visuomenė. Ir kriminalistai, ir inteligentija buvo kartu, neatskirti. Bet buvo griežtai atskirt • Lagerio tikslas — „naikinti hitlerinės Vokietijos, ypač nacių partijos, priešus, tikruosius ir įtariamus, šiaip atliekamus piliečius ir partiniam pareigūnam nepageidautinus padarus. Todėl jie dažnai ir buvo vadinami Vernichtungslager – naikinimo lageris." • Dievų miškas – pavadinimo prasmė: Savitą knygos rašymo stilių atskleidžia pats pavadinimas. Žiaurią mirtį nešančią vietą, Sruoga vadina Dievų mišku. Tik ši ironija padeda išlikti žmogumi, nepulti į neviltį, apsaugo nuo nereikalingo jausmingumo ir pasibaisėjimo. • Pajūrio kurortas: papasakojama lagerio vieta, kad ši stovykla yra prie jūros, kur ošia pušys, palyginus su anksčiau tai yra tikrai kurortas, nes čia nieko nežudo. • Išleidimo aplinkybės: Balys Sruoga tikėjosi greitai išvysiąs savo kūrinį knygynų lentynose. Tačiau slinko dienos, o ,,Dievų miškas,, vis nebuvo spausdinamas. Iš įvairių viešų įstaigų užgriuvo reikalavimai rodyti lojalumą naujajai valdžiai. • Esesininkai - SS (vokiečių ginkluotos jėgos) narys. • Katorga - sunkūs fiziniai darbai, bausmė - nubaustieji katorgininkai • Jeigu per pirmus mėnesius nenukeliavo pas Abroamą (nenumirė), tai buvo patyręs kalinys. Sruoga, grįžęs iš lagerio, po 2 metų mirė. Vos atlaikė sveikata. Tačiau dėl lagerio traumos, Sruoga apako, buvo didelė depresija. • Protas sumišo tiems, kurie pamatydavo išniekintą žmogaus formą • Lageryje nuolat buvo apie 4 tūkstančiai kalinių. Laikui bėgant lageryje buvo 50 tautybių žmonių. • Klipata – visiškai nusibaigęs, besibaigiantis žmogus ar gyvulys. • Ž.  - kriminaliniai kaliniai • R. - politiniai kaliniai • Žandaras – memuarai, atsiminimai (romanas) Tema: • Hitlerio lagerio vidinis mechanizmas: jo struktūra ir istorija, institucijos, esesininkų ir kalinių sudėtis bei santykiai, lagerio hierarchija. Problemos: • Kultūros ir humanistinių vertybių žlugimas, civilizacijos katastrofa. Pagrindinė mintis: • Tik didžiulis noras gyventi gali išgelbėti nuo pražūties. Vertybės: • Ištvermė, žmogiškumas. • Kantrybė, gerumas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!