Balys Sruoga: Gyvenimas ir kūryba Violeta Tapinienė
Modernizmas.I dalis XX amžiaus pirmoji pusė Giedrius Viliūnas
Vertybių kaita XXa. pradžios lietuvių literatūroje Saulius Žukas
Balys Sruoga gimė 1896 m., Baibokų kaime, netoli Vabalninko miestelio, turtingų ūkininkų šeimoje. Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, nuo ketvirtos klasės uždarbiavo privačiomis pamokomis.
Sruogos tėveliai
1914 m. B. Sruoga įstojo į Petrapilio Miškų institutą. Po metų perėjo į Petrapilio Universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. Šalia studijų, B. Sruoga domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. 1916 m. B. Sruoga perėjo į Maskvos universitetą studijuoti literatūros, o 1921 m.išvyko į Miuncheno universitetą. Studijavo slavistiką, teatro ir meno istorijas. 1924 m. apgynė disertaciją iš lietuvių tautosakos ir gavo filosofijos daktaro laipsnį.
Balys Maskvos apylinkėse 1918
Grįžęs į Lietuvą, B. Sruoga dėstė Kauno universitete Humanitarinių Mokslų fakultete rusų literatūrą, pasaulinio teatro kursą, įsteigė teatro Seminarą, o kiek vėliau ir akademinę dramos studiją. Greta universitetinio darbo B. Sruoga skelbė spaudoje daug literatūros ir teatro kritikos straipsnių. Po 1940 m. persikėlė į Vilnių, ten mokė.
Kaune prie savo namo 1939m.
1943 m. jis, kaip įkaitas, buvo vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Dancigo. Iš stovyklos 1945 m. jį išlaisvino Tarybinė Armija ir parskraidino į Lietuvą, tačiau po koncentracijos stovykloje patirtų išgyvenimų, po išsityčiojimo iš “Dievų miško”, Balys Sruoga išgyveno neilgai, mirė 1947 spalio 16 d.
Balio Sruogos talentas ir kūryba
Ankstyvieji Balio Sruogos eilėraščiai
B.Sruoga sujungė užsimezgusias lietuvių lyrikoje intymumo, virpančio nuotaikos piešinio, fragmentiškos kompozicijos ir simbolizacijos linijas, suteikdamas joms nuoseklios meninės programos ir istorinio posūkio prasmę. Jo poetinė kūryba - svarbiausias pomaironinės lietuvių lyrikos formavimosi veiksnys ir ryškiausia jos gairė.
1916 m. įstojęs į Maskvos universitetą studijuoti literatūros, Sruoga pasidarė nuolatinis svečias J.Baltrušaičio literatūriniame salone, kur rinkdavosi garsiausios simbolistinio meno žvaigždės - Viač.Ivanovas, A.Bielyj, K.Balmontas, V.Briusovas. Dar neseniai pajuokęs „modernizmą, simbolizmą, jėrundizmą", dabar pradedantis poetas ir kritikas apsisprendė žengti modernaus meno keliu ir pratęsti J.Herbačiausko atakas prieš klasikinio meno standartus („Tolyn nuo Maironio!“). Jis dėvėjo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!