Baltymo biosintezė ir nukleorūgščių reikšmė šiam procesui

pakeičiami naujais. Normaliai savo gyvybinei veiklai ląstelė visą laiką turi sintetinti baltymus.
paveldi iš motininės ląstelės, ji išlaiko visą savo gyvenimą ir perduoda dukterinėms ląstelėms.
Kaipgi sintetinamos tokios didelės ir sudėtingos baltymų molekulės, kaip atrenkamos
aminorūgštys, kaip jos sujungiamos greitai reikiama seka?
Genetinė informacija glūdi DNR molekulėje
Pirmiausiai buvo nustatyta, kad informacija apie pirminę baltymų struktūrą, t. y. apie
aminorūgščių išsidėstymo seką, yra DNR molekulėje. Sakoma, kad DNR „koduoja" baltymo
struktūrą. Kadangi ląstelei dalijantis kiekviena dukterinė ląstelė gauna tokią pačią DNR, kokią turėjo
motininė ląstelė, vadinasi, ir informacija apie baltymų struktūrą (kodas) irgi perduodama iš kartos į
kartą. DNR molekulės sritis, turinti informaciją apie vieno baltymo aminorūgščių seką, vadinama to
baltymo genu.
Tačiau kokiu būdu DNR koduoja informaciją apie baltymą? DNR sudėtyje yra 4 rūšių
nukleotidų – tai reikštų, kad genetinio kodo alfabete yra keturios „raidės". Kadangi baltymuose
sutinkama 20 įvairių aminorūgščių, aišku, kad kiekviena iš jų negali būti koduojama viena „raide",
nes tokiu atveju 16 aminorūgščių neturėtų galimybės patekti į baltymą. Turi būti nukleotidų
kombinacijos – „žodžiai", sudaryti iš kelių „raidžių". Genetinės kalbos „žodžiai" negali būti sudaryti
dviejų „raidžių", nes būtų tik 16 tokių kombinacijų. O kombinacijų po 3 nukleotidus susidaro 64, ir to
visiškai pakanka, netgi su kaupu. Vadinasi, mažiausias galimas „žodžio" ilgis, nusakantis kokią nors
aminorūgštį genetinėje DNR kalboje, – trys „raidės". Tokie trys nukleotidai, koduojantys vieną
aminorūgštį, yra vadinami tripletu. Pavyzdžiui, DNR A-A-A sritis atitinka aminorūgštį fenilalaniną;
C-A-A sritis – aminorūgštį valiną, A-C-A sritis – aminorūgštį cistiną ir t. t. Sakysime, kad gene
nukleotidai išsidėstę tokia seka: A-C-A-T-T-T-A-A-C-AA-G-G-G. Koks tai būtų baltymas? Suskirstę
šią eilę tripletais ir pasinaudoję kodu, gauname tokią aminorūgščių seką: A-C-A T-T-T A-A-C C-
A-A G-G-G (Cisteinas – Lizinas – Leucinas – Valinas – Prolinas). DNR kalboje tripletai gali reikšti
ne tik „žodžius", bet ir taškus. Kiekvieno „sakinio", nurodančio baltymo struktūrą, pabaigoje yra
specialus terminalinis tripletas, kuris nekoduoja aminorūgšties, bet nusako, kad tai yra geno pabaiga.
Transkripcija, arba naujos iRNR sintezė
Išsiaiškinę, kaip DNR saugo informaciją apie baltymų struktūrą, galime...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!