Baltų drabužiai ir papuošalai viduramžiais

Apie 400m. Europoje įvykusios permainos – hunų įsiveržimas, gotų ir Romos imperijų žlugimas bei germanų tautų kraustymasis negalėjo nepaveikti baltų kultūros, nors tiesiogiai baltų žemių jos nelietė. Sutriko senieji prekybos keliai, smuko bendras visos Europos kultūros lygis. Baltų kultūra rutuliojosi toliau, bet jau be tokio kūrybinio polėkio, koks buvo jaučiamas III – IV amžiuje. Tad ir iš ankstyvųjų viduramžių – viduriniojo ir vėlyvojo geležies amžiaus (400 – 1200m.) drabužių liekanų mažai teišliko, o iš liekanų gana sunku atkurti buvusius drabužius. Tačiau laikas nesunaikino buvusių papuošalų, pagal kurių padėtį nedegintuose kapuose galima orientuotis, kokias drabužių dalis baltai puošė. Moterų drabužiai. Geriausiai atkuriama moterų galvos danga. Prie kaukolės randama smeigtukų, kuriais, o dažniausiai vienu, paprastai geležiniu viršugalvyje būdavo susegami plaukai. Kitas, žalvarinis, dažnai su sidabro plokštele ir dekoruotas mėlyno stiklo akutėmis, vartotas galvos dangai susegti. Pasak M.Gimbutienės, „iš audinių liekanų galima spręsti, kad apsigobdavo baltu lininiu dvinyčiu audiniu, kuris dengė galvą panašiai kaip dabartinis nuometas“ (Gimbutienė „Baltai priešistoriniais laikais“, 1985: 132). Audinys buvo surišamas prie dešiniojo smilkinio ir užsmeigiamas smeigtuku arba susegamas sage. Galai puošiami įvairių spalvų stiklo karoliukais, prisiuvamais prie audinio, kaktos sritis – kartais žalvarinėmis įvijomis. Iš siūlų liekanų įvijose matyti, kad jos buvo prisiūtos prie audinio. Moterų kepuraitės buvo odinės ar audeklinės, puoštos žalvariu arba sidabru. Prie segių ir antaklių išlikęs audinys laidžia manyti, kad marškiniai buvo siuvami iš balinto dvinyčio audeklo. Jie turėjo nedidelę iškirptę, nes antkaklės dedamos virš marškinių. Rankovės ilgos, nes apyrankės taip pat buvo nešiojamos ant medžiagos. Sijonai vilnoniai ar lininiai, kurie turėjo būti ilgi. Prijuostės dėvimos iki pusės blauzdų. Tai sprendžiama pagal kapuose rastus prijuostės papuošalus: „kai kuriuose kapuose skersai blauzdikaulių rasta eilė dvigubų žalvarinių įvijų, puošusių greičiausiai prijuostės pakraštį“ (Gimbutienė „Baltai priešistoriniais laikais, 1985: 133). Sijonas buvo surišamas ar sutraukiamas austine juostele, kurios galai pagražinti kabučiu su sidabro plokštele ir mėlyno stiklo akutėmis. Apie drabužių sukirpimą iš kapuose likusių audinių neįmanoma nieko atkurti. Tačiau spėjama, kad sijonai buvo siuvami iš kelių palų, juos prilaikė prijuostė ar juostelė. Ant pečių būdavo siaučiama skepeta, į kurios pakraštį buvo įaudžiama vytinė juosta. Nuo jos kampuose buvo paliekami kutai, kurie užbaigiami žalvarinėmis įvijomis. „Puošniosios skepetos gražintos žalvarinėmis rombo formos skardelėmis, ornamentuotomis metaloplastiniu būdu“ (Gimbutienė „Baltai priešistoriniais laikais, 1985: 133). Tačiau yra žinoma, jog yra tokių baltų nešiojamų moteriškų drabužių, kurie buvo būdingi ne tik baltams, bet ir slavams. Pavyzdžiui, manoma, jog latvių tautiniai moterų drabužiai , o tiksliau moteriški marškiniai, kurių rankovės sukerpamos drauge su pečių įsiuvais būdingi ne tik vienai apylinkei Rucavai (Latvijoj), bet atitikmenų randama ir Vakarų Ukrainoje. Toks drabužių sukirpimas žinomas ir Lietuvoje, bet tik palyginti mažame plote. Manoma, jog „Rucavos – Klaipėdos marškinių kirpimas buvo būdingas būtent šiam rytų baltų etnosui, kuris, ilgainiui ištirpęs latvių ir lietuvių tautose, paliko joms ne tik kai kurias savo kalbos ypatybes, bet ir drabužių savitumą“(Nepokupnas „Baltai slavų giminaičiai“, 1983: 139). Tokio sukirpimo moteriški marškiniai su pečių įsiuvais paplitę ir slavų teritorijoje, o tiksliau, Karpatų ir Užkarpatės gyventojams. Net yra prigijęs „karpatiškasis“ (Nepokupnas „Baltai – slavų giminaičiai“, 1983: 139) tokių marškinių pavadinimas. Vyrų drabužiai. Svarbiausias vyrų drabužis buvo baltiniai. Jie buvo ilgi, virš kelnių išleisti ir sujuosti diržu. Kelnes sukišdavo į autus, kuriais apvyniodavo kojas. Viršutinis apsiaustas būdavo arba iš storo audinio, arba segėmis susegami kailiniai. Galvą dengė vilnonė gobtuvo formos kepurė. Kaip matome iš aprašymų, moterų drabužių daug daugiau atkurta nei vyrų. Baltiškųjų drabužių panašumo su slaviškaisiais randame ir drabužių ornamentikoje. Pavyzdžiui, „visoje Lietuvoje įprasta raštuoti vien apatinę rankovės dalį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!