Aukštaičių tautiniai drabužiai

Aukštaičių drabužiai gana kuklūs. Juose dominuoja balta spalva.
Marškiniai visuose etnografiniuose rajonuose buvo siuvami iš lininės, visada baltintos drobės. Vieneriems marškiniams buvo naudojama trijų ar net keturių rūšių medžiaga. Iš dailesnės buvo siuvamas stuomuo. Žemiau liemens priduriami pašukiniai arba pakuliniai pridurkai. Rankovėms atskirai buvo audžiama siaura drobė, kad siuvant nereikėtų nukirpti kraštų. Apykaklę ir rankogalius siūdavo iš pačios dailiausios drobės. Kasdienius marškinius siuvo iš pašukinio audinio.
Marškinių sukirpimas 3 rūšių: l) tunikinis arba besiūlis, 2) tunikinis su perpetėmis, 3) su ilginėmis. Seniausi du pirmieji sukirpimai. Marškiniai buvo siuvami platūs, apdribę, ilgi, ilgomis rankovėmis. Apykaklė dažniausiai stačia 1-2 cm pločio, rečiau atlenkta, kartais visai be apykaklės. Pečiuose įstatomi trikampėliai, vadinamosios “varliukės”. Perpetės užsiuvamos per visą petį, nuo “varliukių” iki rankovės. Rankoves darydavo ilgas, su užsegamais rankogaliais, pečiuose ir prie rankogalių surauktas. Pažastyse buvo įstatomi keturkampiai. Rečiau marškiniai siūti lygiomis palaidomis rankovėmis. Ančio prakirpimas tiesus ir gilus, dažniausiai užbaigiamas skersai užsiūtu nedideliu medžiagos gabalėliu.
Išeiginių marškinių apykaklės, perpetės, rankovės, rankogaliai įvairiai puošiami, įaudžiant raudonų siūlų ruoželius ar išrenkami rinktiniai rašteliai.
Šiaurės vidurio Aukštaitijoje įaudžiami raudoni rinktiniai raštai per visą rankovės ilgį.
Aukštaitė su marškiniais, kurių rankovės įaustos rinktiniais raštais per visą ilgį
Yra marškinių, kurių apykaklės ir rankogaliai siuvinėti baltais siūlais kiauraraščiu.
Apykaklių ir rankogalių raštas siuvinėjimo kiauraraščiu baltais siūlais.
Marškiniai su ilginėmis vėlyvesni. Jie būdingi daugiau XIX a. II pusei – XX a. pradžiai. Šių marškinių stuomuo prie ilginių buvo suraukiamas.
XIX a. II pusėje išeiginiams marškiniams pradėta naudoti medvilninė medžiaga. Pirmiausia iš jos buvo siuvamos perpetės, apykaklės ir rankogaliai, vėliau visos rankovės ar net visas stuomuo. Marškinių pridurkai dar net XX a. pradžioje išliko pašukiniai. Tiktai junktuvių marškiniai jau XIX a. gale pradėti siūti medvilniniai. XIX a. pabaigoje, kada marškiniai jau tapo apatiniu drabužiu, junktuvių marškiniai nenustojo savo reikšmės. Jie visą gyvenimą buvo saugomi, su jais palaidodavo. Todėl marškinių į muziejus surinkta nedaug.
Sijonas, kaip ir marškiniai, - vienas iš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!