„Baltos drobulės“ aprašymas

Ingoje“ ir „Čelestoje“.
„Baltą drobulę“ ir — nerandu leidėjo. Bijo rizikuoti, prisiminę „Šv. Ingą“, nors anoji knyga ir kito skonio.
Romano rankraštis turėjo antraštę „Keltuvas“, bet 1955 metais „Keltuvas“ virto „Balta drobule“.
„Baltoji drobulė“. Beje, leidyklos redaktorius Škėmai net ir siūlė pavadinime vartoti įvardžiuotinę
būdvardžio formą, bet rašytojui tokia antraštė skambėjo kaip „košeliena“.
Žanras. Šis kūrinys – romanas, nes išplėtota viena siužetinė linija, apimamas ilgas laiko tarpas,
kelios erdvės, nemaža apimtis. Romano tipas: a) psichologinis, nes gilinamasi į žmogaus vidinį pasaulį; b)
filosofinis, nes keliami būties klausimai.
Pavadinimas orientuoja į dvi kultūrines sistemas – 1. krikščioniškąją (ryšys su Turino drobule —
į ją buvo suvyniotas mirusio Kristaus kūnas ir stebuklingu būdu išliko to kūno atspaudas; senovės žydų
paprotys laidoti mirusiuosius suvyniotus į įkapių drobulę; Veronikos drobulė, kuria buvo šluostomos
einančio į Golgotą ir kenčiančio Kristaus ašaros) ir 2. lietuviškąją mitologinę. Pastarąją liudija vėlės,
apsigobusios balta drobule (cituojama iš: A. Škėma, Rinktiniai raštai, t.1,1994; 9b pabaiga — p.366 ir 15
pabaiga, p.417), dabarties akcentai romane (pamestinuko prijuostė, balti chalatai, tramdomieji
marškiniai) ir įvairios folklorinės lino variacijos. Garšvos poetiniuose vaizdiniuose šios dvi sistemos
susilieja į vienumą – Kristaus figūra perkeliama į achajinę „aisčių“ erdvę, jo palydovais tampa ne
apaštalai, o apdriskę, lino kelnyčių meldžiantys kaukai arba laumė (audėja), kurios paveikslas iš dalies
atspindi Marijos Magdalenos funkcijas.
Moto svarba. Apie vaizduojamo žmogaus išskirtinumą ir svarbiausias idėjas byloja net trys moto.
Pirmasis aforizmas — lyg nuoroda į tai, jog laimingas tik tas, kuris nieko netrokšta. Bepročiams artimi
menininkai, kurie taip pat nevalingai, nesuinteresuotai gali atsiduoti grožiui, kaip ir pamišėliai savo kuriai
nors idee fixe (įkyriai minčiai). Antrajame – kinų filosofo žodžiais nuvertinama išmintis ir gražbylystė,
nes pasaulyje vis tiek nieko negalima paaiškinti iki galo. Trečiajame — žmonių pasakojimu apie
vargonininką rašytojui svarbu paliudyti mintį, kad menas realizuoja didžiausias žmonių galias.
Temos: būties prasmės, meilės, kūrybos, beprotybės, istorijos.
Problemos: kokia gyvenimo prasmė? Jei jos nėra, kam gyventi? Jei gyvenimo prasmė — pats
gyvenimas, kaip jį nugyventi? Kokios yra tikrosios gyvenimo vertybės?...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!