A. Škėmos „Baltos drobulės“ įvado ištraukos interpretacija

 A. Škėmos „Baltos drobulės“ įvado ištraukos interpretacija Antanas Škėma – žymus XX a. lietuvių prozininkas ir dramaturgas, individualiai pažvelgęs į pasaulį. Romane „Balta drobulė“, kuris yra bene reikšmingiausias A. Škėmos kūrinys, autorius pavaizdavo lietuvių poeto, atsidūrusio JAV didmiestyje, gyvenimą ir pastangas kovoti su melu grįsta realybe bei bandymus išsilaisvinti iš bedvasės aplinkos. (reiktų parašyti ir ką nors apie analizuojamą ištrauką ) Romanas pradedamas pagrindinio jo veikėjo Antano Garšvos vienos gyvenimo dienos vaizdu, tiksliau – jo kelione į darbą. Jau pirmosios įvado eilutės nukelia skaitytoją į urbanizuotą, technokratinį didmiesčio pasaulį, kuriame laikas labai svarbus ir kur žmogaus gyvenimą reguliuoja minutės. Ištraukoje pasakojimui naudojama sąmonės srauto technika, vaizdai pateikiami chaotiškai, taip, kaip jie pasiekia Antano Garšvos sąmonę. Trumpais sakiniais fiksuojama viskas, ką eidamas pastebi ir apie ką pagalvoja Garšva. Viena mintis keičia kitą, dėmesys sutelkiamas daugiausia į detales: žalias negrių sukneles, marškinių užtrauktuką, šąlančius rankų pirštus, išblizgintus batus... Aplinka yra nesuasmeninta, dominuoja daiktai, o ne žmonės. Auksinio žiedo ant Garšvos piršto vaizdas nukelia jo mintis į praeitį. Retrospektyvinis žvilgsnis į 1864 metus nurodo, kad veikėjas ilgisi senųjų tradicinių vertybių: tėvynės, riteriškumo, pagarbos, taurių žmonių santykių. Garšvos idealai yra likę Lietuvoje, tautų kratinyje Niujorke jų nerasi, todėl veikėjas priverstas gyventi be vertybių. Eidamas požeminiu koridoriumi, Garšva pastebi vitrinose stovinčius manekenus. Jiems skiriama daugiau dėmesio nei žmonėms, gal todėl, kad visas Garšvą supantis pasaulis yra persunktas netikrumo. Netgi sutikęs merginą, Garšva atkreipia dėmesį ne į ką kitą, o į jos dirbtines krūtis. Perskaičiuos antrąją ištraukos pastraipą paaiškėja, jog Garšva serga neuroze ir yra priklausomas nuo tablečių. Jis save ramina, kad nemažai istorinių asmenybių, žymių kūrėjų, dabar vadinamų genijais, buvo „neurastenikai“. Dar daugiau – veikėjas taip pat mano esąs genijus. Neurozė ištraukoje tampa genialumo sąlyga. Lipimas laiptais grąžina Garšvą iš siurrealistinio pasaulio į tikrovę („Siurrealizmas žlunga? Tegul.“ ). Garšva gretina save su Napoleonu, nes kaip ir jis norėtų Šv. Onos bažnyčią perkelti į kitą vietą. Šis veikėjo troškimas atskleidžia šventumo, dvasingumo, tyrumo stoką Niujorke, lietuviškumo ilgesį. Trečioje ištraukos pastraipoje Garšvos mintys vėl nuklysta į praeitį. Čia ironiškai kalbama apie sunkvežimyje kratomas vienuoles: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!