Antano Škėmos "Baltos drobulės" 9 skyriaus analizė

Romano 9 skyriuje nusikeliama į Antano Garšvos vaikystę, atkuriami keli ryškūs prisiminimai. Antanas Garšvas būdamas vaikas jau buvo pažįstamas su vienatve. Tėvai Antaną Garšvą palikdavo vieną užrakintą bute ir išeidavo į darbą. Antanas būdamas 8 metų neidavo į mokykla, todėl neleisdavo laiko su bendraamžiais, kadangi buvo silpnos fizinės būklės. Būtent tokiu atveju vienatvė, tiksliau laukimas, tapdavo Garšvos prieglobsčiu. Vienatvė buvo apsisaugojimas nuo realybės, susikurdamas savo pasaulį, Garšva pabėgdavo nuo tikrovės, ir vaikui tuo metu, gyventi susikurtam iliuzijų pasaulyje buvo geriau, nei susidurti su realybe. O kas gi toji realybė? Smurtaujantis tėvas, meilės, priežiūros trūkumas. Antanas Garšva buvo neprižiūrėtas: „ Mačiau savo purvinus nagus“, išsiilgęs žmogiško prisilietimo, santykio: „Jutau didelį tėvų laukimą – jie negreit sugrįš“, net tėvų laukimą vaikas įvardija kaip rūpestingą pamote, taip parodant šioje situacijoje esančio vaiko bejėgiškumą, visišką vienatve. Galima sakyti, kad tai yra iš vienos pusės paradoksalu, o iš kitos pusės savaime suprantamą, kad vaikas patiria dar stipresnę vienatvę, kai tėvai sugrįžta, kadangi vaikas susigyvena su laukimu ir taip susikuria savąjį pasaulį, bet tėvams grįžus tas pasaulis sugriūna, kadangi tenka susidurti su realybe, kad tėvai juo nesirūpina, neranda jam laiko. „Tėvai atsirasdavo netikėtai. Taip būna, kai labai lauki. Jie iš pradžių lyg nepastebėdavo manęs, susirūpinę savo paltais, atsineštais iš gatvės sakiniais, lempa, pietumis

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!