„Baltaragio malūno“ folkloriškumas (Kazys Boruta)

Kazio Borutos kūrybos viršūnė yra "Baltaragio malūnas", parašytas vokiečių okupacijos metais (1945). Tai sakmę primenantis prozos kūrinys, kuriame susipina epiškumas ir lyrizmas, realistinis pasakojimas ir fantastika. "Baltaragio malūnas" - tai kūrinys apie liaudies dvasinį grožį ir išdidumą, parašytas pasinaudojant pasakų motyvais, tačiau kartu išlaikant ir realų, tikrovišką pagrindą, veikėjus piešiant sodriai realistiškai psichologinėje - buitinėje plotmėje, juos ryškiai individualizuojant. Būdingiausias kūrinio bruožas - lyrizmas, liaudiškas humoras. Kasdieniški gyvenimo reiškiniai čia apgaubiami romantiška-poetiška skraiste. Tikrovėje sunku įsivaizduoti ant aukšto Udruvės kalno stovintį Baltaragio malūną, jo šeimininką, pražilusį Baltaragį, gražuolę jo dukrą Jurgą, pas kurią vis važiuoja piršliai su jaunikiais, bet niekas jos nepasiekia, nes jiems sukliudo Paudruvės pelkių velnias Pinčukas. Tikrovėje tokių dalykų nėra, taigi K.Borutos romane yra nemažai mitų ir tautosakos elementų.
Sakmišką romano liniją brėžia sakmių veikėjas velnias Pinčukas. Tai bene labiausiai išsiskiriantis mitinis veikėjas šiame romane. Jam autorius sudėjo visus būdingiausius velnio bruožus. Pinčuko istorija yra labai įdomi. Jo buveinė - pelkės, „klampios, neišbrendamos,…apaugusios krūmokšniais ir uogienojais“. Klastingos, nesaugios tai buvo vietos: „mauras nutrauks į dugną ir nei ženklo nepaliks, kur būsi prasmegęs“. Tokioje aplinkoje pamatome Pinčuką, kuris visą laiką snausdavo savo pelkėse, o tik kai miegoti nusibosdavo, pasvarstydavo, kad gal ir neblogai būtų, jeigu turėtų pačią. Jokia laumė ar ragana neis už tokio nusmurgusio velniuko, kuris „buvo toks netikęs…ir dar toks tinginys, kad niekam nepadarydavo nei gera, nei bloga“. Tai ir teko Pinčukui tiktai sapnais ir svajonėmis pasitenkinti. Jeigu nėra pačios, tai ir nereikia. Tai ir buvo velnias patenkintas šitokiu savo gyvenimu, sugebantis keisti savo išvaizdą, kaip to reikalaudavo aplinkybės. Vesdamas Uršulę , jis pasirodo kaip jaunikaitis: „toks gražus, toks meilus, kad net sapne susapnuotum“. Sudarydamas sutartį su Baltaragiu, Pinčukas atrodo kaip „striukas bukas ponaičiukas, kaip vokietukas, su kepeliušiuku ant galvos ir dar su užkišta gaidžio plunksnele“. Vogdamas Girdvainio arklius, velnias skrenda danguje su maišu ant pečių ,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!