Balta Drobulė - Antanas Garšva ir moterys

ANTANAS ŠKĖMA „BALTA DROBULĖ“ Antanas Garšva ir moterys (Jonė, Elena, Ženia, motina) Visame romane „Balta drobulė“ Antanas Garšva sprendžia daugybę egzistencinių klausimų. Vienas jų - ar gali tame pačiame žmoguje sugyventi poetas ir vyras, mylintis moterį? Dažniausiai rašytojai labai vertina moters meilę, nes iš jos gauna įkvėpimą kurti, taip pat Garšvai „Moterys <...> tebuvo epizodai“, „gyva medžiaga“, jos poetui buvo tik įrankis įkvėpimui užtikrinti. Jonė Pirmąją tikrą savo gyvenimo meilę – Jonę – Garšva sutinka gimnazijos baigimo metais, kaukių vakarėlyje. Jausmai, kuriuos sukelia Jonė, vaikinui yra visai nauji ir nesuprantami. Ji išmoko jį pajusti gyvenimo malonumus, apgaudinėti, meluoti, mylėti („Noriu vesti Jonę. Noriu vaiko. Noriu būt laimingas. Gyventi noriu“). Jonė lieka kaip moters idealas ir jaunystės prisiminimas („Jonės netekimas man yra jaunystės netekimas, kai tikrasis gyvenimas pasibaigia, o prasideda atsargi ir sukta kova su mirtimi“; „Aš supratau teoriškai: laimėjau Jonę jos atsisakęs“). Ženia Ženia - trumpa Garšvos patirtis su nieko nereiškiančia laisvo elgesio mergina („Aš mylėjau Jonę. Aš mylėjau Jonę ir šiąnakt laikinai mylėjau Ženią"). Ji buvo poetui tik sekso objektas, kuris teikė aštresnį pasaulio suvokimą bei aprūpino jį medžiaga kūrybai. Elena Kita mylima moteris – Elena. Sutikęs ją, Garšva patiki, kad jam pavyks suderinti kūrybą ir šeimą. Išpažindamas meilę Elenai pagrindinis veikėjas tarsi susilieja su dievybe: „Dieve mano Dieve, kuris esi manyje, aš ją myliu". Garšvai atrodo, kad jo mylimoji yra sutverta "moteriško Dievo". (Moteris- gyvenimo šviesulys, varomoji jėga, kuri verčia judėti į priekį). Elena idealizuojama, vaizduojama kaip grožio simbolis, uždrausta siekiamybė, ji poetui yra pagrindinis įrankis įkvėpimui užtikrinti („Ir man sunku, nes nebenoriu rašyti. Elena padės man rašyti?"). Taip pat mylimoji dvasiškai labai artima Antanui: ji dažnai kalba su Garšva, kaip su pačia savimi. Poetui susidaro vaizdinys, tarsi ji yra jo motinos atspindys („Garšva nustebęs žiūrėjo į Elenos akis. Tikra ramybė, ir ramus smalsumas, ir truputėlis motiniškumo“), todėl jai lengvai atskleidžia savo fantazijas. Garšva ją labai myli ir jai pirmai duoda skaityti savo užrašus. Elena Antanui tarsi atrama, vardan jos Garšva žada pasikeisti: „Aš nebegersiu ir mažiau rūkysiu. Nebesityčiosiu daugiau." Tačiau Garšvos troškimas mylėti ir būti mylimam dar kartą neišsipildo. Jis įtikino save, kad Elena yra „medžiaga mano eilėraščiams“, o tikras poetas turi būti vienas ir atviras kančiai, nuo kurios reikia apsaugoti mylimus žmones. Motina Antano Garšvos kelyje būta ne vienos moters, tačiau svarbiausia jo gyvenimo moteris vis dėlto buvo motina. Iš jos Garšva paveldėjo itin jautrią psichiką ir poetinę dovaną, ji perdavė sūnui svarbiausias vertybes – grožio jautimą, romantinį žvilgsnį į pasaulį, idealios būties ilgesį (,,Motina buvo mano pirmasis mokytojas“; „Motinos balso gaidos išskrisdavo apvalios ir švelnios, o man atrodė, kad jei užmigčiau jų besiklausydamas, tai susapnuočiau mielą sapną“ ). „Mano moterys buvo lyg Matisse Lorrainese kėdė, kuri išryškina sienos apmušalų mėlyną monumentalumą. Jas mylėdamas - aštriau pajusdavau mane supančią realybę. Staiga išvysdavau daiktus ir jų apraiškas, pro kurias būčiau praėjęs abejingas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!