Baldų projektavimas

Įvadas Projektuojant baldą, architektui, konstruktoriui ir inžinieriui tenka spręsti daugybę problemų: kaip griežtomis laiko limito sąlygomis sukurti kokybišką produktą - baldo arba kitokio baldo elemento projektą. Baldas turi garantuoti racionalių konstrukcinių sprendimų pasirinkimą, realizuojant architektūrinės formos ir erdvės koncepciją, leisti kuo tiksliau įvertinti realias laiko, resursų sąnaudas, išvengti klaidų ir netikslumų, užtikrinti greitą ir sklandžią baldą [1,2]. Kompiuterinės programos leidžia maksimaliai automatizuoti ne tik patį projektavimo procesą bet ir dokumentacijos, specifikacijų, ataskaitų bei sąmalų rengimą [3,4]. Šiuolaikinis automatizuotas projektavimas - tai tikra Darbas skirtas baldų įmonės konkuren­cingumo problemoms tirti. Istoriniu požiūriu nagrinėjama ir vertinama konkurencingumo samprata ir daroma išvada, kad ji neatitinka dabartinės ekonomikos turinio. Pateiktas naujas požiūris traktuojant konkurencingumo sampratą ir, re­miantis M, Porterio konkurencingumo analizės metodologija, suformuotas naujas baldų įmonės konkurencingumo modelis, ku­ris leistu tiksliau analizuoti bei prognozuoti baldų įmonės veiklos kryptis, būdus ir priemones, užtikrinančias pastovesnį konkurencinį pranašumą rinkose. Problemos aktualumas. Konkurencingumo reiškinys, jo pasireiškimo formos ir jėgos plačiau ar siauriau nagrinėja­mi praktiškai vos ne kiekvienoje ekonominio turinio publi­kacijoje, naudojami valstybių ir partijų programose, ekono­minio pobūdžio įstatymuose, kasdieninėje įmonių ir žmo­nių veikloje. Darbo tikslas - išnagrinėti konkurencinio pranašumo kūrimo situaciją ir palaikymo Lietuvos baldų produktų rinkoje, atlikti baldų įmonėse vyraujančių veiklos organizavimo bei konkurencinio pranašumo valdymo metodų analizę. Konkurencingumo reiškinys taip plačiai paplitęs visose žmonių veiklos ir gyvenimo srityse, kad dažniausiai suvo­kiamas kaip savaime suprantamas. Atidžiau pažiūrėjus, pa­aiškėja, kad įvairioms ekonominėms, o kartais net ir ne­ekonominėms, situacijoms nusakyti šio reiškinio interpre­tacijos visiškai neturi tos prasmės, kuri joms suteikiama. Neretai konkurencingumo turinys pernelyg vertinamas arba ne­pakankamai įvertinamas. Vien tas faktas, kad prie JAV prezidento institucijos buvo sudaryta speciali komisija konkurencingumo problemoms tirti, rodo ypatingą Šio ekonominio reiškinio svarbą ir ne­pakankamą jo interpretacijų aiškumą [1]. Šiuolaikinės konkurencingumo teorijos kūrėjas M.Porteris, dirbdamas šioje ko­misijoje, padarė išvadą, kad metus veikusios komisijos pri­imtuose dokumentuose taip ir neprieita prie vieningos nuo­monės konkurencingumo traktavimo klausimu [2,13]. Nevienoda konkurencingumo reiškinio samprata daro di­delę įtaką tiek ekonomikos teorijos tolesniam tobulinimui, tiek valstybių ir įmonių priimamiems ekonominiams spren­dimams. Nuo jos sampratos ir teorinio modelio suvokimo priklauso šio reiškinio analizės rezultatai ir išvados. Jie bus vienokie, jei tarsime, kad konkurencija yra objektyvus reiškinys, kurio negali paveikti rinkos subjektai, ir kitokie, jei pripažinsime, kad konkurenciją galima riboti, reguliuoti ar­ba iš viso jos atsisakyti. Vienoks ar kitoks šio ekonomikos fenomeno ir jį atspindinčiu, teorinių modelių suvokimas tu­ri milžinišką ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę. Šių klausimų sprendimas ypač svarbus šalinis, perei­nančioms iš komandinės į rinkos ekonomiką, taip pat ir Lietuvai. Juk komandinės ekonomikos sąlygomis konkurencingumo iš viso nebuvo. Apie reiškinio naujumą liudija ne­sibaigiantys degalai tarp Lietuvos valdžios institucijų ir verslo įmonių dėl įvairių baldų produktų baldų produktų ir pardavimo rinkų pasidalijimo, mokesčių, akcizų, tarifų, kvotų, muitų nustatymo ir kirų valstybės vykdomos ekonominės politi­kos priemonių. Darbo objektas — informacinių technologijų įtaka baldų įmonės konkurencingumui, paslaugų baldų įmonės kokybės sistemos plėtojimas informacinių technologijų pagalba. Darbo tikslai ir uždaviniai. Analizuojant ir sisteminant kokybės sistemos tobulinimo veiklai darančias įtaką sąlygas Europos integracinius procesus vykdančioje šalyje bei numatant informacinių technologijų panaudojimo galimybes Lietuvos informacinių paslaugų sistemoje, šiame darbe buvo keliami tokie tikslai: - pagrįsti informacinių paslaugų baldų įmonės marketinginės veiklos strateginio planavimu būtinumą naujų informacinių galimybių aspektų tyrimo metodologinį aspektą sukuriant šios veiklos tyrimo savitą koncepciją; - nustatyti informacinių technologijų panaudojimo svarba informacinių paslaugų marketinge bei apibrėžti jų poveikio savybes ir mastą; - nustatyti informacinių paslaugų baldų įmonės e-marketinginės veiklos organizavimo plėtros galimybes Lietuvos kelių informacinių paslaugų sistemoje ir pasiūlyti jos plėtros priemones. Siekiant nurodytų tyrimo tikslų, buvo sprendžiami tokie uždaviniai: - apibrėžiami informacinių paslaugų baldų įmonės e-marketinginės veiklos teoriniai principai ir turinys bei nustatomos informacinių paslaugų baldų įmonės e-marketinginės veiklos tendencijos ekonomiškai išsivysčiusiose ir rinkos ekonomiką kuriančiose šalyse; - analizuojami mokslinių tyrimų, susijusių su informacinių technologijų marketingo funkcijomis, rezultatai; - sistemiškai aprašyti informacinių paslaugų baldų įmonės e-marketingo veiklą lemiančios sąlygos; - ištirti informacinių paslaugų baldų įmonės e-marketinginės veiklos tobulinimo konkrečios sąlygos Lietuvoje; - parenkamos organizacinės priemonės, būtinos informacinių sistemų panaudojimo informacinių paslaugų marketinge veiklai plėtoti Lietuvoje. Tyrimo metodai. Suformuluota mokslinė problema buvo sprendžiama rinkos ekonomikos kūrimo procesų kontekste, o tai ribojo praktinės patirties ir kiekybinių metodų taikymo galimybes. Dėl šios priežasties darbe vyrauja loginė ir palyginamoji analizė. Sudėtingai vadybinei problemai spręsti buvo naudojama ir sisteminės analizės logika. Visa tai leido sukurti integruotą tyrimo metodologinę bazę, su kurios pagalba buvo identifikuotos universalios, informacinių paslaugų baldų įmonės e-marketinginės veiklos organizavimo požiūriu svarbiausios kokybinės charakteristikos. Tiriant Lietuvos informacinių paslaugų baldų įmonės e-marketinginės veiklos organizavimo ir jos plėtros perspektyvas, taip pat buvo atliekama statistinių duomenų analizė, sisteminama ir apibendrinama surinkta informacija. Mokslinė sritis, kuri remiasi objektinio modeliavimo metodologija: nuo idėjos - iki realaus baldų gamybos . Vadovaujantis šia metodologija, kompiuterinio projektavimo sąvoka apima ištisą veiksmų seką. Ji prasideda nuo nagrinėjamo baldų gamybos virtualios formos arba modelio sukūrimo, aprašant visus realiam objektui būdingus fizikinius parametrus, apibūdinant jo ryšio su kitais objektais sąlygas. Vėliau, sukūrus kuo panašesnes į realias eksploatacijos sąlygas, atliekama modelio elgsenos analizė -aprašomi įvairaus pobūdžio poveikiai (virtuvės baldų temperatūros ir drėgmės pokyčiai ir kt), nagrinėjami gauti rezultatai (įrąžos, deformacijos). Šios analizės pagrindu priimami optimalūs konstrukciniai sprendimai, koreguojamas baldas [5]. Po to gauti rezultatai pateikiami įprastine techninės dokumentacijos forma - generuojami brėžiniai, detalizuojami mazgai ir elementai, sudaromos specifikacijos bei sąmatos. Taigi šiolaikinės kompiuterinės technologijos dar projektavimo stadijoje suteikia galimybę su virtualiu modeliu elgtis lyg su realiu objektu, imituoti įvairiausias realias situacijas. 1.Reikalavimų projektavimui ir programinei įrangai įtaka baldų pramonės konkurencingumo teorinės problemos Sudėtingoje ir nuolat besikeičiančioje verslo ap­linkoje keičiasi ir įmonių konkurencingumo įgiji­mo ir išlaikymo būdai, kurie mokslinėje literatū­roje vertinami nevienareikšmiškai Pripažindami, kad išties nėra universalių baldų įmonės konkurencin­gumo įgijimo ir išlaikymo būdų, pritariame nuomonei, kad konkurencinę kovą laimi tie, kurie [7]: 1. pirmieji randa būdą prieiti prie pagrindinių išteklių (tol, kol kiti jo neranda); 2. vėliau pasiekia aukščiausią baldų produktų rezulta­tyvumo lygį (tol, kol ir kiti jo nepasiekia); 3. ištobulino sugebėjimą itin jautriai reaguoti į rinką ir adaptuotis prie jos (tol, kol ir kili to nepasiekia); 4. gali pasiūlyti itin vartotojo vertinamą išskir­tinį ir unikalų produktą ar paslaugą (jei tai remiama ar yra pasiekta išskirtine ir unikalia korporacine kultūra, to niekas nepasiekia). Iš to teplaukia, kad baldų įmonės konkurencingu­mas gali būti įgytas dėl skirtingų veiksnių įtakos. Įprastai jie skirstomi į dvi stambias grupes: išorės (makroaplinkos ir jos dalies - konkurencinės ap­linkos veiksniai) ir vidaus (baldų įmonės vidaus aplin­kos veiksniai, kurie yra daugiau ar mažiau jos pa­čios kontroliuojami). Išorės aplinkos veiksniai suformuoja galimybes ir ribojimus, su kuriais susi­duria įmonė konkurencinėje aplinkoje. Vidaus ap­linkos veiksnius, t. y. baldų įmonės veiklos aplinkos tu­rinį, lemia išorės aplinka. Jei įmonė dėl jai darančių įtaką naujų išorės sąlygų (pvz., sustiprėjusi konkurencija, reiklesni vartotojai, infliacija, reikalingų išteklių kainų augimas ir t.t.) nesugeba reorganizuoti savo valdymo sistemos, jos gyvybingumui gresia didelis pavojus. Aišku, visi veiksniai yra svarbūs įmonei sie­kiant išlaikyti ir didinti konkurencingumą. Ta­čiau kurie veiksniai yra prioritetiniai (išorės ap­linkos veiksniai, konkurencinių strategijų for­mavimas, išskirtinių išteklių turėjimas ar vady­binio potencialo kokybė), yra diskutuotina. Įvai­rūs autoriai, nagrinėdami konkurencinio prana­šumo įgijimo būdus [7; 1; 5; 3 ], pabrėžia skirtin­gus veiksnius. Remiantis teorinėmis prielaido­mis, skiriamos trys baldų įmonės galimybės įgyti kon­kurencinį pranašumą: adaptuojantis prie išorės aplinkos, per savo vidaus išteklius, bendradar­biaujant ir kuriant ryšių tinklą [2Į. Įmonei adaptuojantis prie išorės aplinkos, prioritetas teikiamas tos aplinkos veiksniams ir baldų įmonės veiksmai nukreipti turint tikslą prisitai­kyti joje. Įmonei siekiant konkurencinio pranašumo per savo vidaus išteklius, orientuojamasi į vidaus veiks­nius ir pranašumą lemia turimi išskirtiniai, unika­lūs ištekliai. Tokiais ištekliais laikomi tie, kuriuos įmonei lengva naudoti, kurie įmonei vertingesni negu kitoms bei sunku juos pakeisti ar imituoti[l]. Dažniausiai unikalūs yra baldų įmonės žmonių ištekliai, jų žinios, gebėjimai, patirtis, know-how ir kt. Kai įmonė siekia konkurencinio pranašumo bendradarbiaudama ir kurdama ryšių tinklą, pir­menybė teikiama konkurencinės aplinkos veiks­niams, pabrėžiant ryšių užmezgimo ir palaiky­mo svarbą. 1.1.Baldų projektavimas taikant integruotas projektavimo sistemos samprata 1.1.1. Automatizuoto projektavimo sistemos Minėtiems skirtingiems įvairių lygių subjektams ir objektams tinkamas konkurencingumo apibrėžimas galėtų būti šitoks: konkurencingumas - lai tam tikra sudėtinga santykinė charakteristika, apibūdinanti objekto ar sub­jekto gebėjimą konkuruoti, ir kintanti laiko, vietos ir sąlygų atžvilgiu. Pastabos dėl šio apibrėžimo: 1.Tai sudėtinga charakteristika, nes, norint ją apibūdinti ir išmatuoti, reikia įvertinti daug įvairių rodiklių, objekto ar subjekto savybių, galima naudoti skirtingas metodikas. 2. Tai santykinė charakteristika, nes praktiškai negalima išmatuoti kon­kurencingumo absoliučiai, tam reikėtų turėti idealą, o jį tenka lyginti su kitų panašių objektų ar subjektų savybėmis ar rodikliais. 3. To paties objekto ar subjekto konkurencingumas kinta atsižvelgiant į laiką, vietą bei sąlygas. Ta pati įmonė, prekė ar darbuotojas praėjus laikui, jei netobulėja, tampa nebekonkurencingi. Didelę reikšmę turi ir vieta bei sąlygos: ta pati prekė ar darbuotojas gali būti konkurencingi Lietuvoje, tačiau nekonkurencingi JAV ar Afrikoje. Pasikeitus sąlygoms (pavyzdžiui, pasikeitus valiutų kursui, konkurencingumo, gamtos ir darbo apsaugos, darbo apmokėjimo, mokesčių, muitų bei kt. įstatymams, kokybės ir gamtos ap­saugos standartams ir pan.), gali iš esmės pasikeisti ir konkurencingumas. 4. Konkurencingumas turėtų įvertinti ne tik subjekto ar objekto suge­bėjimą užimti tam tikrą konkurencinės kovos poziciją, bet ir potencialias galimybes ją išlaikyti ar net pagerinti. Ekonomikoje konkurencingumą galima nagrinėti daugeliu įvairių lygių - pradedant valstybių grupėmis ir valstybėmis bei baigiant prekėmis ir paslaugomis. Konkurencingumas - tai tam tikra sudėtinga santykinė charakteristika, apibūdinanti objekto ar subjekto gebėjimą konkuruoti, ir kintanti priklausomai nuo laiko, vietos ir sąlygų. Lietuvai integruojantis į Vakarų ekonominę sis­temą, ypatingą reikšme įgauna įmonių konku­rencingumo didinimas. Todėl mūsų įmonėms, kurios ir dabar sunkiai pakelia konkurencingumo naštą šalies vidaus rinkoje, ką jau kalbėti apie tarptautine verslo aplinką, pasirengti ir sugebėti konkuruoti tampa itin dideliu iššūkiu. Tikėtina, kad ekonomiškai klestės tos baldų įmonės, kurių va­dovai supras globalios rinkos mechanizmus, su­gebės keisti ir keistis. Santrumpa CAD (Computer Aided Design) - kompiuterinis projektavimas, yra labai talpi [2], Nuomonė, kad brėžinių atlikimas kompiuteriu ir yra kompiuterinis projektavimas yra gerokai pasenusi. Nuosekliai sekant inžinerinio projektavimo technologiją, šiolaikinis kompiuterinia projektavimas, tai -nagrinėjamo baldų gamybos (detalės, baldo elemento, inžinerinės sistemos) modelio sukūrimas, jo aprašymas (fizikinės charakteristikos, darbo sąlygų apibūdinimas ir t.l.), jo elgsenos analizė veikiant išoriniams ir vidiniams veiksniams (apkrovai, temperatūrai, slėgiui ir pan.), optimalios formos arba atsparumo chrakteristikų parinkimas, projektinės dokumentacijos (brėžinių, specifikacijų) paruošimas ir gamybos proceso valdymas. Vienas iš kompiuterizavimo tikslų- garantuoti, kad informacija cirkulios tarp visų projektavimo dalyvių. Šį tikslą pasiekti leidžia modernios automatizuoto projektavimo sistemos. Automatizuoto projektavimo sistemos leidžia sukurti bendrą informacinę aplinką, asociatyvius ryšius tarp projekto dalyvių, užtikrina projektinės dokumentacijos duomenų valdymą elektroniniu būdu, patikimą informacijos valdymą. Šiolaikinė automatizuoto projektavimo sistema turi būti: • funkcionali, maksimaliai tenkinti specifinės srities reikalavimus bei poreikius ir kartu universali; • intergali, kad standartinių bylų formatais būtų galima pasikeisti duomenimis su kitomis projektavimo sistemomis. Svarbiausia - turi sugebėti perduoti duomenis iš grafinių bei modeliavimo sistemų į skaičiavimo ir projektavimo sistemas; • stabili, ilgaamžė ir patikima, t.y. nekeičiami formato, grafinio matematinio branduolio; • atvira plėtrai pagal vartotojo poreikius, naujų funkcijų programavimui, lanksčiai suderinama pagal tarptautinius, valstybinius, žinybinius, baldų įmonės ir kitus standartus; • nuolat tobulinama - tiek atnaujinant versijas, tiek jos funkcijas išplečiant papildomais moduliais. Vienas iš šiolaikinių automatizuoto projektavimo sistemų sprendimų yra „Kitchen Drow Systems" programiniai produktai, kurie nuo pat atsiradimo tobulinami grafinės aplinkos MicroStation bazėje [6]. Tai profesionali grafinė sistema, skirta trimačiams ir dvimačiams objektams modeliuoti, braižyti, vizualizuoti, analizuoti, duomenų bazėms tvarkyti. Šiam grafiniam branduoliui kuriami specializuoti priedai įvairioms baldos projektavimo proceso dalims spręsti. Iš esmės tai yra tos pačios bazinės grafinės platformos išvystymas panaudojant vidines programavimo priemones. Todėl jų vartotojo sąsaja nesiskiria nuo bazinės programos, bet turi papildomas funkcijas, palengvinančias specifinių uždavinių sprendimą. Tokie priedai yra Kitchen Drow Archilectural, Kitchen Drow, Kitchen Drow Mechanical, Kitchen Drow Electrical sukurti MicroStation bazėje. 1.1.2. Baldinių konstrukcijų projektavimo programa Kitchen Drow Kitchen Drow yra baldos pramonėje pripažinta pastatų ir industrinių įrenginių inžinerijos programinė įranga. Ji pagrįsta unikalia „vientiso baldo modelio" koncepcija, užtikrinančia neribotas virtualios imitacijos galimybes, kuriant ir valdant pilnavertį baldo elemento modelį visuose realaus baldų gamybos gyvenimo etapuose: projektavimo, baldos, eksploatavimo ir rekonstrukcijos. Si koncepcija skatina bendradarbiauti, koordinuoti veiklą ir integruoti visus projektavimo proceso dalyvius: architektus, dizainerius, sąmatininkus, rangovus, užsakovus (1 pav.). 1 pav. Kitchen Drow „vientiso baldo modelio" koncepcija Kitchen Drow buvo sukurta atsižvelgiant į baldos pramonės šakos poreikius turėti lanksčias ir universalias priemones su didesnės integracijos ir patogesnės projektavimo aplinkos galimybėms, kaip yra įpratę dirbti inžinieriai konstruktoriai. Į konstrukcijų rūšį orientuoti programinių priemonių komplektai (plieno, gelžbetonio, medžio ir kt.), sujungti su natūraliais darbo eigos metodais, paverčia Kitchen Drow tokiu sprendiniu, kuriuo lengva naudotis. Kitchen Drow leidžia paruošti parametrinį plieno konstrukcijų erdvinį modelį. Si programa turi pasaulinių plieno profilių, standartinių detalių ir jungimo elementų bibliotekas, kurios gali būti efektyviai naudojamos kuriant tūrinius modelius arba 2D vaizdus. Papildoma technologija „SmarlSolid™" leidžia kurti tiek lenktus, tiek kintamo skerspjūvio arba dar sudėtingesnės formos elementus. Ši technologija leidžia tiksliai ir sklandžiai išdėstyti į vietas plieninius elementus ir jais manipuliuoti: sujungti, suleisti, apipjaustyti, pragręžti skyles arba padaryti angas ir išpjovas; įstatyti sujungimo elementus (varžtus, suvirinimo siūles ir kt.) ir detales (sujungimo plokšteles, mazginius lakštus, sąstandas ir kt.). Montažinės schemos, planai, fasadai, pjūviai ir kiti 2D vaizdai bei specifikacijos generuojami tiesiog iš modelio, turi su juo abipusį ryšį, todėl gali būti redaguojami tiesiog iš modelio arba atvirkščiai. Kitchen Drow išanksto parengti gelžbetoninių elementų parametriniai katalogai leidžia greitai generuoti ir redaguoti 3D modelį. Kitchen Drow leidžia ne tik modeliuoti pagrindines laikančiąsias konstrukcijas, bet ir detalizuoti jų sujungimo mazgus. Armatūros gaminių prototipai parenkami iš standartinių bibliotekų aprašant reikiamus parametrus. Intelektualus ryšys su duomenų bazėmis užtikrina galimybę greitai atlikti armatūros žymėjimą ir automatizuoti specifikacijos lentelių sudarymą. Kitchen Drow iš bendrojo baldo erdvinio modelio generuoja ataskaitas, padedančias nustatyti medžiagų kiekius ir sąnaudas, atlikti sąmatinį konstrukcinės dalies įvertinimą. Komponentų kiekis ir kaina gali būti skaičiuojami atsižvelgiant į geometrinius parametrus: ilgį, plotį, tūrį arba pagal nustatytą taisyklę. Pavyzdžiui, armatūros kiekis gelžbetoniniame elemente gali būti nustatytas pagal armavimo procentą. Modelio komponentai gali būti susieti su vienu ar daugiau spacifikacįjų tekstų, iš kurių galima sudaryti medžiagų kiekių sąmatas. Sąmatos skaičiuojamos pagal vienetinius įkainius arba vieneto kainą, kuri gali būti fiksuota arba kintama. Ataskaitos ir specifikacijos gali būti perduotos tolesniam formatavimui ir apdorojimui „Microsoft Word", „Excel" arba „Access". Kitchen Drow bylų importo ir eksporto funkcijos ledžia dirbti su plačiai žinomais vektoriniais ir rastriniais duomenų formatais: vektoriniais - DGN, DWG/DXF, Parasolid, 1GES, SAT. STL, STEP, CGM, IDF; rastriniais - JPG, PCX, PMA, RLC, RS, TGA, TIF, BMP, CAL, PNG, HMR, Intergraph CIT, COT, RGB, RLE, TG4, INT. Galima kontroliuoti ir modelio importo bei eksporto procesą. Kitchen Drow leidžia dirbti su DGN ir DWG formatais. Kitchen Drow galima patobulinti arba pritaikyti specialiems vartotojo poreikiams, naudojant MicroStalion Basic, Visual Basic, JMDL, MDL (MicroStation Development Language), C ir C++ programavimo kalbas. Dažniau naudojamas komandas galima sujungti į vartotojo makrokomandų grupes. MicroStation Basic priemonėmis galima valdyti vaizdus, įvesto duomenis, manipuliuoti dialogų langais ir brėžinio arba modelio elementais. Naudojant MDL programavimo kalbą, kuriami įvairūs priedai ir aplikacijos. 1.2.Baldinių konstrukcijų skaičiavimo ir analizės programa Pro100 Pro100 - baldinių konstrukcijų skaičiavimo ir projektavimo sistema yra populiariausias pasaulyje programinis produktas baldinių konstrukcijų kompiuterinio projektavimo srityje. Pro100 atlieka konstrukcijų statinį tampriai - tiesinį skaičiavimą ir skaičiavimą pagal deformuotą schemą, o taip pat įvertinant jų geometrinį netiesiškumą; sistemų nuosavų ir priverstinių svyravimų dažnių ir formų nustatymą; atsako spektro analizę skaičiuojant dinaminėms, tame tarpe seisminėms apkrovoms; konstrukcijų skaičiavimą, įvertinant jėgų poveikio kintamumą laike, pastovumo skaičiavimą, taip pat analizę pagal progresuojantį suyrimą ir analizę pagal baldos stadijas. Pro100 yra atviros, į objektą orientuotos architektūros programa, sukurta pagal Microsoft Fundation Class technologiją. Pažangios OpenSTAAD technologijos priemonėmis vartotojas gali sukurti savo programinius modulius dirbančius Pro100 aplinkoje ir atskirai, tokiu būdu praplečiant jo galimybes. OpenSTAAD galimybes leidžia užtikrinti integracija su standartinėmis (Excel, Visio) ir vartotojo aplikacijomis, sukurtomis Visual Basic, Java, C, C++, Fortran programavimo kalbomis. 1.3.Automatizuoto projektavimo sistemų integravimas Programinės įrangos integravimas automatizuoto kompiuterinio projektavimo srityje visada buvo ir yra aktualus. Bendrąja prasme integravimas, tai toks darbo aplinkos sukūrimas, kuri leistų inžinerinio baldų gamybos modelį panaudoti visuose jo gyvavimo etapuose - nuo projektavimo, konstravimo ir gamybos iki eksploatacinio aptarnavimo, rekonstrukcijos ir net iki jo demontavimo stadijos. Toks uždavinys reikalauja gero tarpusavio projektavimo, valdymo, informacijos kaupimo sistemų integravimo. Pagrindinis integravimo klausimas - tai standartų, reikalingų duomenų apsikeitimui kūrimas ir palaikymas. Projektavimo sistemos kuriamos prie bazinės platformos jungiant priedus atskiroms projekto dalims atlikti. Dažniausiai tokia bazinė platforma tai kompiuterinė projektavimo programa. Kompiuterinio projektavimo sistemos pasižymi patogia vartotojo sąsaja, galinga vidine programavimo kalba, atvitra architektūta, jos yra lengvai įsisavinamos. Šių sistemų trūkumas - konstrukcijų skaičiavimo branduolio stoka. Tačiau, šiolaikinės IT technologijos siūlo įvairių lygių integracija tarp grafinių platformų ir analizės bei skaičiavimo programų. D ažniausiai taikoma integracija per eksporto/importo formatus (2a pav.). Skaičiojamasis modelis gali būti sukurtas grafinėje aplinkoje, perkeltas į skaičiavimo ir analizės programą įvairių grafinių DXF/DWG, DGN, PARASOLID, IGES ir kitų formatų pavidalu. Taip pat gali būti naudojama integracija per tapines programas. Skaičiuojamasis modelis sukurtas ir aprašytas trečioje programoje, kuri savo ruožtu, gerai integruojasi su bazine grafine aplinka ir su skaičiuojamuoju branduoliu (2 b pav.). Kitchen Drow Systems šeimos programiniai produktai paremti nauju projektavimo metodu, kuomet vietoje tradicinio brėžinių rinkinio kuriamas vieningas erdvinis grafinis - informacinis baldo modelis, kuri sudaro geometriniai parametrai (matmenis, tūriai ir pan.), fiziniai parametrai (masė, medžiaga, fizikinės konstantos ir pan.), priskirti parametrai (pavadinimas, skerspjūvis, žymėjimas ir pan.). Toks vieningas grafinis - informacinis baldo modelis yra projekto duomenų bazė, kuriame galima rasti informacijos visoms projekto dalims ir projektavimo etapams. Baldo erdvinis modelis sudaromas iš parametrinių baldų gamybos. Šie objektai orientuojami grafinėje aplinkoje kaip ir realus baldo elementai su visais būtinais ryšiais. Dirbant su virtualiu modeliu kaip su realiu objektu, vartotojas turi galimybę vizualiai kontroliuoti situaciją, imituoti ir analizuoti įvairias situacijas bei surasti optimalų konstrukcinį sprendinį. Fiziniai modelio parametrai priskiriami objektams naudojant lokalias arba išorines duomenų bazes (medžiagos, sortamentai, standartai ir kt.). Vienas iš svarbiausiu projektavimo proceso etapu yra laikančiųjų konstrukcijų skaičiavimas ir analizė. Kitchen Drow Systems siūlo principingai nauja vieningo grafinio - informacinio modeliko koncepciją, kai projektavimo sistema Kitchen Drow integruota su baldinių konstrukcijų skaičiavimo ir analizės programa Pro100. Kartu su fiziniu modeliu Kitchen Drow sukuria ir analitinį baldų gamybos modelį su išsamia informaciją apie baigtinių elementų tipus, kraštines sąlygas, apkrovas bei jų derinius. Visa ši informacija nesudėtingai perduodama Pro100, kur atliekamas skaičiavimas, projektavimas ir rezultatų analizė. Visi pakeitimai, kurie atsirado skaičiavimo ir analizės metu grįžta į Kitchen Drow. Šis ryšys leidžia maksimaliai optimizuoti projektavimo procesą bei padidinti projektuotojų darbo našumą. Vienas iš kompiuterizavimo tikslų - garantuoti, kad informacija cirkulios tarp visų projektavimo dalyvių. Šį tikslą pasiekti leidžia modernios automatizuoto projektavimo sistemos. Automatizuoto projektavimo sistemos leidžia sukurti bendrą informacinę aplinką, asociatyvius ryšius tarp projekto dalyvių, užtikrina projektinės dokumentacijos duomenų valdymą elektroniniu būdu, patikimą informacijos valdymą. Šiolaikinė automatizuoto projektavimo sistema turi būti intergali, kad standartinių bylų formatais būtų galima pasikeisti duomenimis su kitomis projektavimo sistemomis. Svarbiausia - turi sugebėti perduoti duomenis iš grafinių bei modeliavimo sistemų į skaičiavimo ir projektavimo sistemas. Vienas iš šiolaikinių automatizuoto projektavimo sistemų sprendimų yra „Kitchen Drow Systems" programiniai produktai, kurie nuo pat atsiradimo tobulinami grafinės aplinkos MicroStation bazėje. Šiam grafiniam branduoliui kuriami specializuoti priedai įvairioms baldos projektavimo proceso dalims spręsti. „Kitchen Drow Systems" programiniai produktai pagrįsti unikalia Kitchen Drow „vientiso baldo modelio" koncepcija, užtikrinančia neribotas virtualios imitacijos galimybes, kuriant ir valdant pilnavertį baldo elemento modelį visuose realaus baldų gamybos gyvenimo etapuose: projektavimo, baldos, eksploatavimo ir rekonstrukcijos. „Kitchen Drow Systems" siūlo principingai nauja vieningo grafinio -informacinio modeliko koncepciją kai projektavimo sistema Kitchen Drow integruota su baldinių konstrukcijų skaičiavimo ir analizės programa Pro100. 1.4.Baldų projektavimo sistemų analizės principas Pasiremiant apibendrinto klasifikavimo metodo principais, klasifikavimo sistemų analizė gali būti pradedama nuo baldų gamybos gyvavimo ciklo, kuriuo grindžiama analizuojama sistema, sudėties nustatymo. Praktinių klasifikavimo sistemų tyrimą galima atlikti dviem būdais: I. Pagal naudojamos klasifikavimo sistemos loginę sudėtį sudaryti klasifikuojamų baldų gamybos gyvavimo ciklo modelį ir palyginti su faktiniu klasifikuojamų baldų gamybos gyvavimo ciklu. Tai suteikia pagrindą nagrinėti faktinės klasifikacijos savybes, remiantis faktinio ir identifikuoto gyvavimo ciklo skirtumais. 2. Pagal klasifikuojamų baldų gamybos (firmos, veiklos, paslaugos,..) gyvavimo ciklo sudėtį nustatyti teoriškai būtiną klasifikacijos sudėtį. Veiksmų tvarką aprašo apibendrintos klasifikavimo sistemos principinė schema. Po to galima analizuoti faktinės klasifikacijos sudėties ir formaliai gautos klasifikacijos sudėties skirtumus. Abiem atvejais gyvavimo ciklų sudėties skirtumo analizė suteikia objektyvų pagrindą nagrinėti kai kurias klasifikavimo sistemos savybes. Darbe trumpai aptariami kiti klasifikavimo sistemų analizės aspektai, pavyzdžiui, klasifikavimo kriterijų skirstymo į sintaksinius, semantinius ir pragmatinius klausimai. Pasaulinės KOMPASS International duomenų bazės turinys dabar tvarkomas pagal klasifikavimo sistemą, kuri formaliai užrašoma taip: GGSSXPPRR +

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!