Nuotekų valyklos projektavimas

 Projektuojami nuotekų valymo įrenginiai miestui, kuriame yra 47 tūkst. gyventojų, nuotekų norma 130 l/d/žm. Valykloje, kad užtikrinti reikalingą nuotekų išvalymą, projektuojami integruoti ir biologiniai nuotekų valymo įrenginiai. Suprojektuojame 2 integruotus įrenginius (1 darbinis, 1 atsarginis), , kur abudu įrenginiai yra TOP n – 80 modelio. Orapūtės (1 darbinė, 1 atsarginė), kuri tieks orą, bus statomos integruoto įrenginio patalpoje. Taip pat, integruoto įrenginio patalpoje pastatytas elektroninis debito matavimo įrenginys, bet jei įmonė neturės pakankamai lėšų galima bus statyti ir Venturi lataką. Po mechaninio valymo vykdomas biologinis valymas. Nuotekos tiekiamos į veikliojo dumblo reaktorius. Suprojektuojamas sekcijų veikliojo dumblo reaktorius, kurio ilgis 47,0 m, koridoriaus plotis 7,5 m (3 koridoriai sekcijoje), gylis 5,0 m. Orui į aerotankus tiekti naudojamos orpūtės, kurių pagrindiniai parametrai: Po veikliojo dumblo reaktoriaus projektuojami antriniai nusodintuvai. Antriniai nusodintuvai reikalingi aktyviajam dumblui nuo nuotekų atskirti. Parinkti radialieji nusodintuvai, kiekvieno skersmuo – 18 m. Apytakinis aktyvusis dumblas siurbliais grąžinamas į aerotanko pradžią. Perteklinis dumblas tiekiamas į dumblo apdorojimo įrenginius. Dumblas apdorojimas gravitacinio tipo tankintuvuose, sutankinto perteklinio dumblo debitas Dumblo sausinimui naudojama centrifūga: tipas – CP 3-0.1 , parametrai: Q = 16,89 galingumas 30/11 kW, apsisukimų skaičius 2950 aps/min. Sausintas dumblas sandėliuojamas 2 dumblo sandėliavimo aikštelėse. Suprojektuotos sandėliavimo aikštelės 38x40(m). Nuotekų valykloje suprojektuotos ir dumblo rezervinės aikštelės, jei sugestų dumblo apdorojimo įranga. Rezervinių aikštelių matmenys 16x20(m). Išvalytos nuotekos išleidžiamos į vandens telkinį (upę).. Išleistuvas – krantinis, apsemtas. Jo išleidimo vieta yra 0,5 m žemiau aukščiausio vandens horizonto. Nuotekų valykloje suprojektuoti buitiniai ir gamybiniai nuotekų tinklai, geriamojo ir techninio vandens tinklai, slėginis nuotekų tinklas, savitakis, apytakinis ir perteklinis veikliojo dumblo tinklas, dumblo vandens tinklas, stabilizuoto dumblo tinklas, oro tiekimo tinklai. 1. NUOTEKŲ DĖBITŲ NUSTATYMAS 1.1 Nuotekų debitų skaičiavimas Vidutinis paros nuotekų debitas Q’d.vid. , m3/d qsal.vid. – sąlyginė vidutinė buitinių nuotekų paros norma, (l/d/žm.) (duota užduotyje); Un – gyventojų skaičius, (žm.) (duota užduotyje); kinf. – infiltracijos koeficientas kinf =1,12; m3/d Didžiausias paros nuotekų debitas Q’d.max. , m3/d kd.max. – buitinių nuotekų netolygumo paros koeficientas (nuo 1,2 iki 1,4); m3/d Vidutinis valandos nuotekų debitas Q’h.vid. , m3/h m3/h Vidutinis sekundinid nuotekų debitas Q’s.vid. , l/s l/s Didžiausias valandos nuotekų debitas Q’h.max. , m3/h kbdr.max.- nuotekų didžiausio netolygumo metų valandomis koeficientas, parenkamas pagal nuotekų vidutinį sekundinį debitą; kįt. – lietaus ir polaidžoi vandens įtekėjimo pro šulinių dangčius koeficientas, kįt.=1,10; m3/h Didžiausias sekundės nuotekų debitas Q’s.max. , l/s l/s 1.2. Skaičiuotinų nuotekų debitų nustatymas Skaičiuotinas vidutinis paros nuotekų debitas Qd.vid. , m3/d kvdv –vandenvalos savas nuotekas įvertinantis koeficientas, priklausantis nuo vandenvalos įrenginių technologijos. Kai nuiotekos valomos biologiškai ir dumblas sausinamas mechaniškai, kvdv=1,07; m3/d Skaičiuotinas vidutinis valandos nuotekų debitas Qd.vid. , m3/h m3/h Skaičiuotinas vidutinis sekundės nuotekų debitas Qs.vid. , l/s l/s Skaičiuotinas didžiausias paros nuotekų debitas Qd.max. , m3/d m3/d Skaičiuotinas didžiausias valandos nuotekų debitas Qh.max. , m3/h m3/h Skaičiuotinas didžiausias valandos nuotekų debitas lietaus laikotarpiu: m3/h. čia: kh.max.liet – nuotekų didžiausias netolygus lietaus metu koeficientas, kh.max.liet=1,5. Skaičiuotinas didžiausias sekundės nuotekų debitas Qs.max. , l/s l/s 2. NUOTEKŲ UŽTERŠTUMO SKAIČIAVIMAS 2.1. Valomų nuotekų užterštumas pagal atitinkamą teršalą , mg/l čia: ni- atitinkamo teršalo norma, (g/žm./d); qnsal.vid. – sąlyginė vidutinė buitinių nuotekų paros norma, (l/d/žm.), (iš užduoties); mg/l mg/l mg/l mg/l mg/l mg/l 2.2 Ekvivalentinis gyventojų skaičius pagal BDS5 , žm. Čia: XBDS5 – valomų nuotekų užterštumas pagal BDS5, (mg/l); Qd.vid. – skaičiuotinas vidutinis paros nuotekų debitas, (m3/d); ni – BDS5 norma vienam gyventojui, (g/žm/d); žm. 2.3 Teršalo i masė , kg/d Čia: GEmax – didžiausiais gyventojų ekvivalentas žmonėmis; ni – atitinkamo teršalo norma, (g/žm/d); kg/d; kg/d; kg/d; kg/d; kg/d; kg/d. 2.4 Poveikio priimtuvui skaičiavimas 1 lentelė. BDS koncentracija nuotekų paros mėginyje, kuriai esant nebus viršytas leistinas poveikis priimtuvui Qnuot, m³/h Qupes, m³/h Cupes(DLK), mgl/l Cnuot, mg/l Užterštump norma, mg/l Teršalo DLK vidutiniame paros mėginyje, mg/l BDS7 1,3 4 8,01 17(10) 10 BDS5 3,48 6,97 15(8) 8 2 lentelė. Metinė apkrova pagal azotą ir fosforą, kuriai esant nebus viršytas leistinas poveikis priimtuvui Qdvid., m³/d Qnuot.metus, tūkst.m³/metus Qupes, tūkst. m³/metus Cupes(DLK), mgl/l Tn, t/metus Cnuot, mg/l Užterštumo norma, mg/l Vidutinė metinė DLK, mg/l Nb 6854,85 2502,02 74000 2,5 25,38 7,8 15(10) 10 Pb 0,1 1,02 0,31 2(1) 1 Kai nuotekos išleidžiamos į upę, BDS koncenracija nuotekų vidutiniame paros mėginyje, kuriai esant nebus viršytas leistinas poveikis priimtuvui, apskaičiuojama pagal formulę: čia: Qnuotekų – išleidžiamų nuotekų didžiausias skaičiuotinas valandinis debitas, sausu metu, m3/h; Qupės – minimalus vasaros-rudens nuosėkio 80% tikimybės 30 sausiausių parų iš eilės vidutinis vandens debitas nuotekų išleidimo vietoje, m3/s; Cupės(DLK) – atitinkamo teršalo DLK priimtuve, mg/l. Metinė apkrova pagal N ir P, kuriai esant nebus viršytas leistinas poveikis priimtuvui apskaičiuojama pagal formulę: čia: Qnuotekų – per metus išleidžiamų nuotekų kiekis, tūkst. m3/metus; Qupės – vidutinis daugiametis priimtuvo nuotėkis nuotekų išleidimo vietoje, tūkst. m3/metus; Cupės(DLK) – atitinkamo teršalo DLK priimtuve, mg/l. N ir P koncentracija nuotekų vidutiniame paros mėginyje, kuriai esant nebus viršytas leistinas poveikis priimtuvui: 2.5 Reikiamo išvalymo efektyvumo skaičiavimas Reikiamas nuotekų išvalymo efektyvumas pagal BDS5, Nb ir Pb: čia: Xįt – valomų nuotekų užterštumas pagal vieną iš rodiklių, mg/l; Xt – valytų nuotekų užterštumas pagal vieną iš rodiklių, mg/l. Reikalingas išvalymo efektyvumas pagal BDS5: Reikalingas išvalymo efektyvumas pagal Nb: Reikalingas išvalymo efektyvumas pagal Pb: 2.6 Biologinio nuotekų valymo tinkamumo tikrinimas: Tikrinama sąlyga: čia: ChDS – valomų nuotekų užterštumas pagal ChDS, mg/l; BDS5 – valomų nuotekų užterštumas pagal BDS5, mg/l. Išvada: biologinis nuotekų valymas tinkamas. 2.7 Pirminių nusodintuvų poreikis Pirminiai nusodintuvai gali būti netaikomi, kai: 1. SM koncentracija atitekančiose nuotekose ≤300mg/l; 2. Vidutinis paros debitas ≤30000m3/d 3. Fosforo koncentracijai sumažinti iki 1,0-1,5 mg/l biologiniu būdu santykis BDS5/Pb>20. 4. Denitrifikacijai vykti santykis BDS5/Nb>3,5. Jeigu taikomi pirminiai nusodintuvai, tai skaičiuojamas preliminarus teršalų sumažėjimas juose: čia: – valomų nuotekų užterštumas pagal vieną iš užterštumo rodiklių, mg/l; – išvalymo efektyvumas pirminuose nusodintuvuose pagal vieną iš užterštumo rodiklių, vieneto dalimis: BDS5 – 0,20,25, SM – 0,50,6, Nb – 0,15, Pb – 0,10. Denitrifikacijos ir fosforo šalinimui būtinos sąlygos tikrinamos du kartus: 1. jei priminiai nusodintuvai neprojektuojami: 2. jei pirminiai nusodintuvai projektuojami: Išvada: pirminiai nusodintuvai nėra projektuojami, nes biologiniame valyme gali kilti problemos dėl fosforo šalinimo, nes netenkinama sąlyga BDS5/Pb>20. 3 lentelė. Projektinių debitų ir užterštumų lentelė Valomų nuotekų debitai Qd.vid 6854,85 m3/d Qh.vid 285,62 m3/h Qs.vid l/s Qd.max 8225,82 m3/d Qh.max 518,93 m3/h Qs.max 144,15 l/s Valomų nuotekų užterštumai SM 538,46 mg/l BDS5 461,54 mg/l ChDS 923,08 mg/l Nb 92,31 mg/l Pb 20,77 mg/l Valytų nuotekų užterštumai BDS5 8,0 mg/l Nb 10,0 mg/l Pb 1,0 mg/l 3. PARENGTINIO IR PIRMINIO VALYMO ĮRENGINIŲ SKAIČIAVIMAS Parengtiniam ir pirminiam nuotekų valymui yra parenkami 2 integruoti įrenginiai (su elektriniais debitomatčiais) top n 80, kurių matmenys 10700x1230x3900. 1. pav. Integruoto įrenginio schema 3 lentelė. Integruoto įrenginio gabaritiniai duomenys. Model A B C D E F G H I L M N TOP n-80 10700 2300 3900 1230 2000 3200 1850 3800 3300 6100 6000 300 DN 3.1 Integruoto įrenginio grotos Susidarantis per parą nuogrėbų kiekis: 1 variantas: čia: – sulaikytų nuogrėbų norma, l/1000 m3; – paros didžiausias nuotekų debitas, m3/d. 2 variantas: čia: n – sulaikomų nuogrėbų kiekis, priklausantis nuo grotų protarpių dydžio. Kai grotų protarpiai lygus 3 – 6 mm, n = 20 l/žm./metus. Nuogrėbų kiekis pagal masę: čia: – nuogrėbų tankis, kg/m3; Parenku konteinerį, kurio talpa 4 m3 ir projektuojamoje nuotekų valykloje 1 kartą per dieną konteineris su nuogrėbomis bus išvežamos. 3.2 Integruoto įrenginio smėliagaudė Oro kiekis reikalingas integruoto įrenginio smeliagaudei aeruoti: 1 variantas: čia: ns – smėliagaudės sekcijų skaičius; Ls – smėliagaudės ilgis, m; I – aeravimo intensyvumas, I = 0,2÷0,5 m3/m ·min. 2 variantas: čia: I – aeravimo intensyvumas, I = 35 m3/m2·h; A – smeliagaudės plotas Smėliagaudėms aeruoti parenkamos orapūtės Delta Blower GM 7 L/DN 80, kurių našumas 6,35 m3/min, Δp=300 mbar, Pk = 4,59 kW, Pmot = 7,5 kW (1 priedas). Sulaikomo smėlio kiekis integruotame įrenginyje per parą: čia: n – sulaikyto smėlio norma, l/1000m3; pagal Lietuvos valyklų duomenis vidutinis smėlio kiekis yra 100÷120 l/1000m3. Sulaikomo smėlio kiekis per parą pagal masę: čia: ρ – smėlio tūris, t/m3. priimama, kad jis lygus 1,5 t/m3. Smėlio sausinimui integruotame įrenginyje yra suprojektuotas smėlio separatorius. Priimama, kad separatorius dirbs 3 h/d, tada jo našumas lygus Sausintas smėlis kraunamas į 1 m3 tūrio konteinerį ir 1 k/d dažnumu išvežamas į sąvartyną. Tikrinama sąlyga ar nuotekų išbuvimo smėliagaudėje laikas t atitinka rekomenduojamas sąlygas (t = 2÷10 min): Čia: smėliagaudės tūris, Vs = 1,23·6·2,3 = 16,97 m3; smėliagaudės sekcijų skaičius; – didžiausias nuotekų valandos debitas, m3/h. Nuotekų išbuvimo trukmė smėliagaudėje atitinka reikiamas normas, todėl smėliagaudės parametrai parinkti teisingi. 4. Biologinio valymo įrenginių skaičiavimas 4.1 Technologinės schemos pasirinkimas: Biologinio nuotekų valymo paskirtis – išvalyti nuotekas nuo organinių teršalų panaudojant mikroorganizmų gyvybinę veiklą. Projektuojamoje nuotekų valykloje biologiniu valymo būdu bus šalinamas azotas ir fosforas, todėl šalinti šiems produktams tinka AA/O, UCT ir JHB technologinės schemos. Kadangi valykloje fosforas bus valomas 0,15, tai didinti santykio VDN/(VDN+VN )nerekomenduojama. Tokiu atveju reikėtų numatyti dalies nuotekų apvedimą aplink pirminius nusodintuvus arba išvis jų atsisakyti. Jei pirminiai nusodintuvai ir taip neprojektuojami, tai rekomenduojama naudoti papildomą anglies šaltinį. Tokiu atveju talpų tūrių skaičiavimai atliekami esant VDN/(VDN+VN ) = 0,5. 7 lentelė. Nitratų azoto 1 mg denitrifikuoti reikalingas BDS5 kiekis (mg), kai projektinė dumblo mišinio temperatūra yra tarp 10 ir 12° C VDN/(VDN+VN) Denitrifikacijos pajėgumas (mg/mg) Kai denitrifikacinė zona yra prieš nitrifikacinę zona Kai nitrifikacija ir denitrifikacija vyksta vienoje talpoje 0,1 0,08 0,03 0,2 0,11 0,06 0,3 0,13 0,09 0,4 0,14 0,12 0,5 0,15 0,15 Pastaba: jei dumblo mišinio temperatūra yra didesnė už 12° C, tai denitrifikacijos pajėgumas gali būti padidintas 1% kiekvienam laipsniui Celsijaus. Denitrifikacijos pajėgumas 0,13 mg/mg, tai santykis VDN/VDN+N = 0,3. 4.7 Nitrifikuoto denitrifikuoto dumblo mišinio siurblių parinkimas Grąžinamo dumblo didžiausios recirkuliacijos sausu metu koeficientas: čia: Qgd.max – didžiausias valandinis grąžinamo veikliojo dumblo debitas, m3/h. Bendrasis grąžinamo dumblo recirkuliacijos koeficientas (įvertina tiek grąžinamą veiklųjį dumblą, tiek nitrifikuoto dumblo grąžinimą): Nitrifikuoto dumblo mišinio (grąžinamo iš aeracijos talpų galo į denitrifikacijos talpų pradžią) debitas: Tikrinama, ar bus užtikrinta reikiama nitratų azoto koncentracija valytose nuotekose: čia: - didžiausias galimas denitrifikacijos efektyvumas, vnt. dalimis; - esama nitratų azoto koncentracija valytose nuotekose, mg/l; - nitrifikuoto azoto koncentracija, mg/l. Esama nitratų azoto koncentracija valytose nuotekose neturi viršyti nustatytos nitratų azoto koncentracijos valytose nuotekose , nes kitaip nebus užtikrinta valytų nuotekų kokybė pagal Nb. Jei ši sąlyga netenkinama, reikia padidinti Rbgd. Denitrifikuoto dumblo mišinio (grąžinamo iš denitrifikacijos zonos galo į anaerobinės zonos pradžią) debitas (skaičiuojamas tik pasirinkus UCT technologinę schemą): 4.8 Dumblo amžiaus nustatymas Dumblo amžius – tai veikliojo dumblo atsinaujinimo trukmė sistemoje, paromis. Jo reikšmės dydis priklauso nuo siekiamų užtikrinti valymo procesų. Jei iš nuotekų šalinami tik organiniai teršalai, tai dumblo amžius gali būti 4 – 5 paros. Jei veikliojo dumblo reaktoriuje kartu su organinių teršalų šalinimu vykdomas nitrifikacijos ar nitrifikacijos – denitrifikacijos procesai, tai dumblo amžius turi būti ilgesnis. 8 lentelė. Dumblo amžius (paromis) priklausomai nuo valymo tikslo, nuotekų temperatūros ir įrenginių dydžio Valymo tikslas Įrenginių dydis pagal BDS5 apkrovą Iki 1200 kg/d Virš 6000 kg/d Projektinė temperatūra 10 °C 12 °C 10 °C 12 °C Įrenginiai be nitrifikacijos 5 4 Įrenginiai su nitrifikacija 10 8,2 8,0 6,6 Azoto šalinimas VDN/VDN+N = 0,2 12,5 10,3 10,0 8,3 VDN/VDN+N = 0,3 14,3 11,7 11,4 9,4 VDN/VDN+N = 0,4 16,7 13,7 13,3 11,0 VDN/VDN+N = 0,5 20,0 16,4 16,0 13,2 Dumblo stabil įskaitant azoto žavimas, šalinimą 25 Nerekomenduojama Denitrifikacijos procesui įvykdyti dumblo amžiaus reikšmė : čia: VDN/VDN+N – santykis tarp denitrifikacijos zonos (DN) tūrio ir bendro denitrifikacijos ir nitrifikacijos (DN+N) zonų tūrio; – dumblo amžius nitrifikacijos procesui vykdyti, d: – žemiausia dumblo ir nuotekų mišinio temperatūra bioreaktoriuje, °C; ks – saugos koeficientas nitrifikacijos procesui užtikrinti. ks parenkamas iš 5 lentelės pagal biologinio valymo įrenginių 85 % apkrova pagal BDS5 – ABDS5 85% . 9 lentelė. Saugos koeficiento nitrifikacijos procesui užtikrinti reišmės ks 1,8 1,45 ABDS5,85% , kg BDS5/d ≤ 1200 ≥ 6000 4.9 Biologinio valymo įrenginių apkrova pagal BDS5 (85%): čia: – nuotekų užterštumas pagal BDS5 prieš biologinį valymą, mg/l. 4.10 Dumblo prieaugio nustatymas Veikliojo dumblo įrenginiuose dumblo perteklius susidaro dėl mikroorganizmų prieaugio skaidant organinius teršalus bei šalinant fosforą, taip pat dėl netirpių medžiagų kaupimosi dumble. Dumblo prieaugis: čia: - perteklinio dumblo kiekis pagal sausas medžiagas dėl organinių teršalų šalinimo, kg SM/d; - perteklinio dumblo kiekis pagal sausas medžiagas dėl fosforo šalinimo, kg SM/d. Perteklinio dumblo kiekis dėl organinių teršalų šalinimo: čia: – BDS5 paros kiekis nuotekose prieš biologinį valymą, kg BDS5/d; d – savitasis veikliojo dumblo prieaugis, kg SM/kg BDS5. Savitasis veikliojo dumblo prieaugis apskaičiuojamas pagal žemiau esančią formulę arba jo reikšmės interpoliacijos būdu parenkamos iš 6 lentelės, kai mažiausia dumblo mišinio temperatūra yra 10-12°C. 10 lentelė. Savitasis veikliojo dumblo prieaugis, kai dumblo mišinio temperatūra yra 10-12 °C Dumblo amžius (DN+N), paromis 4 8 10 15 20 25 0,4 0,79 0,69 0,65 0,59 0,56 0,53 0,6 0,91 0,81 0,77 0,71 0,68 0,65 0,8 1,03 0,93 0,89 0,83 0,80 0,77 1,0 1,15 1,05 1,01 0,95 0,92 0,89 1,2 1,27 1,17 1,13 1,07 1,04 1,01 Savitasis veikliojo dumblo prieaugis: čia: Ca – skendinčių medžiagų koncentracija nuotekose prieš biologinį valymą, mg/l; La – nuotekų BDS5 prieš biologinį valymą, mg/l; DN+N – dumblo amžius nitrifikacijos ir denitrifikacijos procesams įvykdyti, d; – temperatūros faktorius dėl mikroorganizmų vidinio kvėpavimo, kurio reikšmė apskaičiuojama pagal formulę: – mažiausia dumblo ir nuotekų mišinio temperatūra veikliojo dumblo reaktoriuje, °C; jei ji mažesnė už 8 °C, tai priimama (8-10) °C. BDS5 paros kiekis nuotekose prieš biologinį valymą: čia: LBDS5 – nuotekų užterštumas pagal BDS5 prieš biologinį valymą, mg/l. Fosforo šalinimo atveju dumblo perteklius susidaro dėl fosforą kaupiančių mikroorgaznimų prieaugio, taip pat dėl netirpių fosforo junginių, kai kartu taikomas ir cheminis fosforo nusodinimo būdas. Pašalinant 1 g fosforo biologiniu būdu, susidaro 3 g VDSM. Kai kartu su fosforo biologiniu šalinimo būdu taikomas ir cheminis fosforo nusodinimas, papildomas nuosėdų kiekis priklauso nuo pasirinkto reagento: įterpus 1 kg geležies susidaro apie 2,5 kg SM dumblo, o įterpus 1 kg aliuminio - apie 4 kg SM dumblo. Taigi bendras perteklinio dumblo kiekis dėl fosforo šalinimo apskaičiuojamas pagal formulę: čia: Pbiol – bendrojo fosforo koncentracija, kuri pašalinama iš nuotekų dėl fosforo biologinio šalinimo, mg/l; Pchem.Fe – bendrojo fosforo koncentracija, kuri pašalinama iš nuotekų dėl fosforo nusodinimo taikant geležies jonus, mg/l; Pchem.Al – bendrojo fosforo koncentracija, kuri pašalinama iš nuotekų dėl fosforo nusodinimo taikant aliuminio jonus, mg/l. 4.11 Nitrifikacijos ir denitrifikacijos zonų tūrio nustatymas Reikalinga veikliojo dumblo masė pagal sausas medžiagas veikliojo dumblo reaktoriaus denitrifikacijos ir nitrifikacijos zonose: Bendras nitrifikacijos ir denitrifikacijos zonų tūris: čia: a – veikliojo dumblo koncentracija veikliojo dumblo reaktoriuje, gVDSM/l. Denitrifikacijos zonos tūris: čia: VDN/VDN+N – santykis tarp denitrifikacijos zonos tūrio ir bendro denitrifikacijos ir nitrifikacijos zonų tūrio (iš 7 lentelės). Nitrifikacijos zonos tūris: Faktinė dumblo amžiaus reikšmė nitrifikacijos ir denitrifikacijos procesams vykdyti: čia: a – veikliojo dumblo koncentracija veikliojo dumblo reaktoriuje, g VDSM/l; Mpd – bendras perteklinio dumblo kiekis pagal sausas medžiagas, kg SM/d. Faktinė dumblo amžiaus reikšmė nitrifikacijos procesui vykdyti: čia: VDN/VDN+N – santykis tarp denitrifikacijos zonos tūrio ir bendro denitrifikacijos ir nitrifikacijos zonų tūrio (iš 5 lentelės). Faktinis saugos koeficientas nitrifikacijos procesui užtikrinti: 5. VEIKLIOJO DUMBLO REAKTORIAUS (BIOREAKTORIAUS) MATMENŲ NUSTATYMAS Projektuojamas stačiakampės formos veikliojo dumblo rezervuaras, kuriame anaerobinė zona apjungta su denitrifikacijos ir nitrifikacijos zonomis. Bendras naudingas bioreaktoriaus tūris: čia: VAN – anaerobinės zonos tūris, m3; VGDN – grąžinamo dumblo denitrifikacijos zonos tūris, m3 (jei taikoma JHB schema). 3 pav. Bioreaktoriaus vienos sekcijos schema (kai grąžinamo dumblo denitrifikacijos talpa neapjungta su bioreaktoriumi): AN – anaerobinė zona; DN – denitrifikacijos zona; N – nitrifi kacijos zona; Lbr –bioreaktoriaus naudingas ilgis, m; bs – bioreaktoriaus vienos sekcijos plotis, m; LAN.1 – anaerobinės zonos ilgis, m; LDN.1a – denitrifikacijos zonos ilgis pirmajame sekcijos koridoriuje, m; LDN.1b – denitrifikacijos zonos ilgis antrajame sekcijos koridoriuje, m; LN.1a – nitrifikacijos zonos ilgis antrajame sekcijos koridoriuje, m; LDN.1b – nitrifikacijos zonos ilgis trečiajame sekcijos koridoriuje, m. Bioreaktoriaus ilgis: čia: ns – sekcijų skaičius bioreaktoriuje, vnt.; jų turi buti ≥2 vnt., priimu n=4; mk – koridorių skaičius vienoje sekcijoje, vnt.; mk = 3 vnt., priimu m=3,0; hn – įrenginio naudingas gylis, m; hn = (3-6) m, priimu h=5,0 m; bk - koridoriaus plotis, m; bk = (12) hn, bk = 1 5=5 m. Nubraižoma vienos sekcijos schema, kurioje išdėstomos pertvaros tarp zonų. Siekiant nustatyti pertvarų tarp zonų vietas, apskaičiuojamas kiekvienos zonos ilgis vienoje sekcijoje. Anaerobinės zonos ilgis vienoje bioreaktoriaus sekcijoje: Denitrifikaicjos zonos ilgis vienoje bioreaktoriaus sekcijoje: Nitrifikaicjos zonos ilgis vienoje bioreaktoriaus sekcijoje: Nustatytas denitrifikacijos ar nitrifikacijos zonos ilgis vienoje bioreaktoriaus sekcijoje gali netilpti į sekcijos vieną koridorių, todėl jį reikia išdėstyti per porą ar daugiau koridorių. Tokiu atveju denitrifikacijos zonos ilgis vienoje bioreaktoriaus sekcijoje yra lygus LDN.1 = LDN.1a + LDN.1b, nitrifikacijos zonos – LN.1 = LN.1a + LN.1b. Bendras zonų ilgis, padalintas iš koridorių skaičiaus vienoje sekcijoje, turi būti lygus bendram bioreaktoriaus ilgiui: 4 pav. Bioreaktoriaus vienos sekcijos schema Bioreaktoriaus aukštis: H = hn + hb, m; čia: hb – borto aukštis, m. Priimama, kad borto aukštis lygus 0,5 m. 6. DUMBLO APKROVOS NUSTATYMAS Veikliojo dumblo apkrova – teršalų kiekis, tenkantis 1 g veikliojo dumblo sausų medžiagų per parą. Ji apskaičiuojama: čia: MBDS – BDS5 paros kiekis nuotekose prieš biologinį valymą, kg BDS5/d; a – veikliojo dumblo koncentracija veikliojo dumblo reaktoriuje, g VDSM/l; VDN+N – bendras denitrifikacijos ir nitrifikacijos zonų tūris, m3. 7. REIKIAMAS IŠTIRPINTI DEGUONIES KIEKIS Reikiamas ištirpinti deguonies kiekis nustatomas esant standartinėms sąlygoms. Standartinės sąlygos apibrėžiamos taip: 20 °C temperatūros vandentiekio vanduo, atmosferinis slėgis – 1013 mbar, pradinė ištirpusio deguonies koncentracija – 0 mg/l. Tokiu atveju reikiamas ištirpinti deguonies kiekis apskaičiuojamas taip: čia: zb – savitasis deguonies suvartojimas, mg O2/mg pašalinto BDS5, Cp – vandens prisotinimas deguonimi bioreaktoriaus aeracijos zonoje, mg/l; La – nuotekų BDS5 koncentracija prieš biologinį valymą, mg/l; Lt – liekamoji BDS5 koncentracija valytose nuotekose, mg/l; – koeficientas, įvertinantis vidutinę mėnesinę dumblo mišinio temperatūrą; k – teršalų kiekio patekimo netolygumo koeficientas; jo dydis parenkamas pagal dumblo amžių iš 6 lentelės; K3 – koeficientas, įvertinantis deguonies tirpumo sumažėjimą nuotekose; jo reikšmė priklauso nuo nuotekų cheminės sudėties ir nustatomas eksperimentiniu būdu. Daugumos Lietuvos miestų nuotekoms K3 = 0,6; Ca – ištirpusio deguonies koncentracija dumblo ir nuotekų mišinyje, mg/l; skaičiuojamoji jos reikšmė yra 2,0 mg/l. 9 lentelė. Teršalų kiekio patekimo netolygumo koeficiento priklausomybė nuo dumblo amžiaus Dumblo amžius (),paromis 4 6 8 10 15 25 Koeficientas k 1,3 1,25 1,22 1,2 1,15 1,1 Savitasis deguonies suvartojimas yra savitojo deguonies suvartojimo biocheminiams ir nitrifikacijos procesams suma: čia: z – savitasis deguonies suvartojimas biocheminiams procesams (organinių teršalų oksidacija (mikroorganizmų mityba), mikroorganizmų naujų ląstelių sintezė, nunykusių mikroorganizmų oksidacija (vidinis kvėpavimas)), mgO2/mg pašalinto BDS5; parenkamas iš 10 lentelės; zN – savitasis deguonies suvartojimas nitrifikacijos procesui, mgO2/mg pašalinto BDS5. 10 lentelė. Savitojo deguonies suvartojimo biocheminiams procesams priklausomybė nuo dumblo amžiaus , oC Savitasis deguonies sunaudojimas (z), kai dumblo amžius () 4 6 8 10 15 25 10 0,83 0,95 1,05 1,15 1,32 1,55 12 0,87 1,00 1,10 1,20 1,38 1,60 15 0,94 1,08 1,20 1,30 1,46 1,60 18 1,00 1,17 1,30 1,40 1,54 1,60 20 1,05 1,22 1,35 1,45 1,60 1,60 Pastaba: - dumblo ir nuotekų mišinio temperatūra bioreaktoriuje, °C. Savitasis deguonies suvartojimas nitrifikacijos procesui: čia: – nitratų azoto koncentracija valytose nuotekose, mg/l; – reikiama pašalinti (denitrifikuoti) azoto koncentracija, mg/l. Vandens prisotinimas deguonimi bioreaktoriaus aeracijos zonoje: čia: – vandens prisotinimas deguonimi esant atmosferiniam slėgiui ir didžiausiai dumblo ir nuotekų mišinio temperatūrai (oC), mg/l; parenkamas iš 11 lentelės( priimama 22 - 8,67 mg/l); ha – aeracijos sistemos panardinimo gylis, m; aeracijos sistemos panardinimo gylis paprastai priimamas 0,3 m mažesnis, nei naudingas dumblo mišinio gylis veikliojo dumblo reaktoriuje. 11 lentelė. Vandens prisotinimas deguonimi esant atmosferiniam slėgiui ir temperatūrai t (oC) , oC 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 , mg/l 11,27 11,00 10,75 10,50 10,26 10,03 9,82 9,61 9,40 9,21 9,02 8,84 8,67 8,50 8,33 Koeficientas, įvertinantis vidutinę mėnesinę dumblo mišinio temperatūrą, skirtas reikiamą ištirpinti deguonies kiekį perskaičiuoti esant standartinėms sąlygoms, t. y. kai dumblo ir nuotekų mišinio temperatūra yra lygi 20 °C: čia: – aukščiausia dumblo ir nuotekų mišinio temperatūra, °C. Pneumatiniu membraniniu aeratoriumi ištirpinamas deguonies kiekis: čia: – oro tankis; kai oro temperatūra lygi 20 °C, y = 1,2 kg/m3; O1 – oro kiekis, tiekiamas į vieną aeratorių, Nm3/h. Rekomenduojamas projektinis tiekiamo oro debitas į vieną aeratorių yra 2-5 Nm3/h, taip užtikrinama optimali aeratoriaus eksploatacijos trukmė (priimam 5); – deguonies išnaudojimas iš patiekto oro, vieneto dalimis; gali būti parenkamas iš 14 pav. pagal tiekiamo oro kiekį į vieną aeratorių; 0,21 – deguonies kiekis ore, vieneto dalimis. 5 pav. Deguonies išnaudojimo įs patiekto oro ir priklausomybės, kai taikomi DMD-300 tipo aeratoriai Reikiamas membraninių aeratorių skaičius (apvalinamas iki porinio skaičiaus arba iki skaičiaus, kuris dalinasi iš 10): čia: OC1 – vienu aeratoriumi ištirpinamo deguonies kiekis, kgO2/h. Aeratorių kiekis turi užtikrinti veikliojo dumblo palaikymą skendinčioje būsenoje. Siekiant užtikrinti šia sąlygą, aeracijos sistemą reikia projektuoti taip, kad vienam kvadratiniam metrui aeruojamo ploto tektų ne mažiau kaip vienas pneumatinis membraninis aeratorius. Aeratorių skaičius, tenkantis 1 m2 aeruojamo paviršiaus ploto apskaičiuojamas pagal formulę: čia: Sn – nitrifikacijos (aeracijos) zonos, kurioje išdėstyti aeratoriai, paviršiaus plotas, m2. Nitrifikacijos (aeracijos) zonos, kurioje išdėstyti aeratoriai, paviršiaus plotas: Oro kiekis, tiekiamas į pneumatinius membraninius aeratorius: Reikalingas slėgis, kurį turi išvystyti oraputės: čia: ha - aeracijos sistemos panardinimo gylis, kPa (1 m = 10 kPa); - slėgio nuostoliai aeratoriuje, kPa (gali būti parenkami iš 15 pav.); - slėgio nuostoliai oro tiekimo vamzdyne, kPa, oro tiekimo vamzdynas paprastai projektuojamas taip, kad slėgio nuostoliai jame neviršytų 10 kPa; hgeom - altitudžių skirtumas tarp orapūčių oro tiekimo vamzdžio ašies ir vandens lygio veikliojo dumblo reaktoriaus aeracijos kameroje, kPa, Jei vietovė yra lygi, hgeom reikšmė yra artima nuliui, todėl gali būti nevertinama. Parenkamos 2 orapūtės GM 130 L/DN 300, kurių našumas 94,3 m3/min, Δp = 300 mbar, galia Pk = 61,9 kW (1 priedas). Grąžinamo dumblo denitrifikacijos, anaerobinėse bei denitrifikacijos zonose dugninio cirkuliacinio srauto greičiui 0,2 – 0,3 m/s palaikyti turi būti įrengtos mechaninės maišyklės 8. ANTRINIŲ NUSODINTUVŲ PROJEKTAVIMAS Antriniai nusodintuvai naudojami bioreaktoriuose biologiškai išvalytų nuotekų atskyrimui nuo veikliojo dumblo. Taikomos tokios antrinių nusodintuvų projektavimo taisyklės: • nusodintuvo ilgis arba skersmuo ≤ 60 m; • dumblo indeksas lygus 50 – 200 l/kg; • gražinamo dumblo debitas ≤ 0,75 didžiausio valandos nuotekų debito lietingu laikotarpiu horizontalios tėkmės nusodintuvams; • gražinamo dumblo debitas yra ne didesnis kaip didžiausias valandos nuotekų debitas lietingu laikotarpiu vertikalios tėkmės nusodintuvams; • įtekančio veikliojo dumblo koncentracija į nusodintuvą yra ≥ 1,0 g/l. Siekiant užtikrinti mažas skendinčių medžiagų, o tuo pačiu ChDS ir bendrojo fosforo koncentracijas po antrinių nusodintuvų, turi būti išlaikyta tokia veikliojo dumblo tūrinės apkrovos sąlyga: a) horizontalios tėkmės antriniams nusodintuvams: qSV ≤ 500 l/m2/h, kai reikalaujama ne didesnė kaip 20 mg/l skendinčių medžiagų koncentracija ištekyje. b) vertikalios tėkmės antriniams nusodintuvams: qSV ≤ 650 l/m2/h, kai reikalaujama ne didesnė kaip 20 mg/l skendinčių medžiagų koncentracija ištekyje. Naujai projektuojamų nusodintuvų matmenys jų projektavimo pradžioje nėra žinomi, todėl spinduliniai (radialiniai) ir horizontalūs nusodintuvai yra priskiriami horizontalios tėkmės nusodintuvams, o vertikalūs nusodintuvai - vertikalios tėkmės nusodintuvams. Vėliau, kai nustatomi nusodintuvų matmenys, patikrinamas santykis tarp vertikalios ir horizontalios tėkmės komponenčių. Dominuojanti horizontali tėkmė yra laikoma, kai santykis tarp vertikalaus skysčio tekėjimo atstumo (hv) ir horizontalaus skysčio tekėjimo atstumo (lh) įrenginyje yra mažesnis nei 1:3 (hv/lh 0,5). Jei patikrintas santykis tarp vertikalios ir horizontalios tėkmės komponenčių neatitinka projektavimo pradžioje pasirinkto tėkmės tipo, skaičiavimai turi būti patikslinti pagal gautą santykį tarp komponenčių. Esant tarpinėms santykio reikšmėms (0,5 1 m; hb = 0,5­0,6 m prieš grotas. H = 0,21 + 0,3=0,51 m; Latako, kuriuo nuotekos teka iš visų antrinių nusodintuvų, debitas po surinkimo kameros: Pagal aukščiau išvardintus kriterijus iš hidraulinių lentelių parenkamas latakas, kurio plotis b1 = 600 mm; pripildymo aukštis h1 = h1/b1· b1 = 600·0,8= 480 mm; tekėjimo greitis 0,74 m/s; nuolydis 0,001 (3 priedas). Bendras latako aukštis apskaičiuojamas: H = 0,48 + 0,3 = 0,78 m. 10. IŠTEKANČIO DEBITO MATAVIMO MAZGAS Debito matavimui pagal didžiausią valandinį debitą Qh.max=518,93 m3/h parenkamas Venturi latakas. Parenkamas V11 tipo Venturi latakas. Kadangi technologijos modernėja, dabar galima įdėti elektronį debito matavimo prietaisą arba venturi lataką. 26. pav. Venturi latako schema Parenkamas V11 tipo Venturi latakas. Jo duomenys patekti 4 priede. 11. VALYTŲ NUOTEKŲ IŠLEISTUVAS Išleistuvo paskirtis – valytų nuotekų išleidimas į priimantį vandens telkinį. Gali būti projektuojamas pusiau apsemtas (išleistuvo apačia turi būti mažiausiai 0,5 m virš žemiausio vandens lygio upėje) arba neapsemtas išleistuvas (išleistuvo apačia turi būti mažiausiai 0,5 m virš aukščiausio vandens lygio upėje). Projektuojamas pusiau apsemtas išleistuvas, išleistuvo apačios altitudė 57m. 12. DUMBLO APDOROJIMO ĮRENGINIAI Dumblo apdorojimui projektuojami mechaniniai tankintuvai, pūdytuvai ir centrifūgos. Perteklinis dumblas iš antrinių nusodintuvų siurbliu tiekiamas į tankintuvą, kur jis tankinamas. Sutankinto perteklinio dumblo ir žalio dumblo iš pirminių nusodintuvų mišinys siurbliu tiekiamas į pūdytuvus, kur mišinys yra pašildomas termofikuoto vandens, tiekiamo iš katilinės, siekiant palaikyti mezofilinį pūdymo režimą. Po pūdymo dumblas siurbliu tiekiamas į centrifūgą, kur jis sausinamas. Apdorojimo metu nuo dumblo atskirtas vanduo grąžinamas į valymo įrenginių pradžią. Dumblui sandėliuoti projektuojamos sandėliavimo aikštelės, kurios talpina 6 – 12 mėnesių sausinto dumblo kiekį. Tuo atvejui, jei dumblo apdoroti mechaniniais dumblo apdorojimo įrenginiais negalima, projektuojamos rezervinės dumblo talpos, kurios gali sutalpinti 7 - 14 dienų dumblo mišinio kiekį. 12.1 Dumblo kiekių skaičiavimas Perteklinio dumblo debitas: čia: Mpd - dumblo prieugis, kgSM/d; ac - grąžinamo/perteklinio veikliojo dumblo koncentracija, gVDSM/l. Perteklinio dumblo kiekis pagal masę: čia: – perteklinio dumblo tankis, t/m3. = 1000 kg/m3. Sausų medžiagų kiekis pertekliniame dumble: Bepelenių sausų medžiagų kiekis pertekliniame dumble: čia: spd - perteklinio dumblo peleningumas, vnt. dalimis. Paprastai spd = 0,2-0,3. Jei dumblo amžius yra ne mažesnis kaip 25 paros arba dumblas yra stabilizuojamas aerobiniu būdu, tai spd = 0,3-0,4. 12.2 Dumblo tankinimas Dumblas gali būti tankinamas vieną arba dvi pamainas per parą, tik darbo dienomis arba kiekvieną dieną. Siekiant išlaikyti biologinio proceso ir dumblo apdorojimo proceso pastovumą, ypač kai taikomas anaerobinio pūdymo procesas, rekomenduojama perteklinį dumblą šalinti, o tuo pačiu ir tankinti kiekvieną dieną, t. y. 7 dienas per savaitę. Dumblo tankinimo trukmė paros laikotarpiu paprastai būna 8-16 h/d. Perteklinio dumblo mišinio tiekimui į tankintuvą parenkami siurbliai, kurių darbo laikas lygus 8-16 h/d. Dumblo tankinimo įrangos vidutinis našumas pagal dumblo tūrį: čia: tsav - tankintuvo darbo trukmė, d/sav., priimu tsav=7d/sav; td - tankintuvo darbo trukmė, h/d, priimu td=10h/d. Dumblo tankinimo įrangos vidutinė apkrova pagal dumblo kiekį sausomis medžiagomis: Dumblo tankinimo įranga parenkama atsižvelgiant tiek į tiekiamo dumblo kiekį pagal tūrį, tiek į jos apkrovą sausomis medžiagomis. Dumblo tankinimui parenkamas būgninis tankintuvas. Pagal apskaičiuotą dumblo tankinimo įrangos našumą parenkamas dumblo tankinimo įrenginys KD 30 – 50, kurio našumas 75 o darbinė apkrova 750 (5. priedas). Sutankinto perteklinio dumblo debitas: čia: mtpd - sausų medžiagų kiekis tankintame pertekliniame dumble, %. mtpd = 3 - 5 %. Jei nuotekų valykloje taikomas pirminis valymas, tai prieš pūdymą pirminis dumblas ir tankintas perteklinis dumblas yra sumaišomi dumblo rezervuare. Jei pūdymas netaikomas, tai pirminis dumblas ir perteklinis dumblas gali buti sausinami atskirai. 12.3 Dumblo sausinimas Dumblas sausinamas centrifugose siekiant sumažinti jo drėgnumą iki tokio lygio, kad jį galima būtų transportuoti. Sausinant dumblą naudojami polimerai: 1 tonai dumblo sausų medžiagų pašalinti reikia maždaug 5 - 8 kg veikliosios polimerų medžiagos. Dumblas gali būti sausinamas vieną arba dvi pamainas per parą, tik darbo dienomis arba kiekvieną dieną. Dumblo sausinimo trukmė paros laikotarpiu paprastai būna 8-16 h/d. Dumblo tiekimui į tankintuvą parenkami siurbliai, kurių darbo laikas lygus 8-16 h/d. Sausinamo dumblo valandos debitas: čia: Qps - dumblo debitas prieš sausinimą, priklauso nuo pasirinktos dumblo apdorojimo technologijos ir gali būti Qps = Qzd arba Qps = Qpd , arba Qps = Qtpd , arba Qps = Qpdm; tsav - tankintuvo darbo trukmė, d/sav.; td - tankintuvo darbo trukmė, h/d. Pagal sausinamojo dumblo valandos debitą parenkama centrifuga CP 1-1.1. Jos duomenys pateikiami 6. priede. Sausinto dumblo debitas: čia: mps - sausų medžiagų kiekis dumble prieš sausinimą, %; priklauso nuo pasirinktos dumblo apdorojimo technologijos ir gali mps = mzd arba mps = mpd, arba mps = mtpd, arba mps = mpdm ; msd - sausų medžiagų kiekis sausintame dumble, %; parenkamas iš 14 lentelės pagal taikomą dumblo apdorojimo technologiją. 14 lentelė. Projektinis sausų medžiagų kiekis sausintame dumble Dumblas Sausų medžiagų kiekis, % Prieš sausinimą Po sausinimo Nepūdytas dumblas Pirminis 1) 3—5 20-22 Perteklinis 2) 0,8-1,2 12-18 Tirštintas perteklinis 1) 3-5 16-18 Pirminio ir tirštinto perteklinio dumblo mišinys 1) 3-5 18-20 Pūdytas dumblas Pūdyto dumblo mišinys 1) 2-4 22-25 1) taikoma dumpliniams presams, filtrpresams, lėtaeigiams sraigtiniams presams; 2) taikoma tik dumpliniam sausintuvui arba centrifugai 12.4 Dumblo sandeliavimo aikštelė Nusausintas dumblas yra sandėliuojamas prieš galutinį panaudojimą: utilizaciją, išvežimą į sąvartynus, panaudojimą kaip trąšas. Dumblo sandėliavimo aikštelės turi būti dengtos ir yra be drenažo, tačiau turi būti numatytas dumblo vandens nuvedimas. Sandėliavimo aikštelės turi talpinti 6-12 mėnesių sausinto dumblo kiekį. Aikštelių plotas: čia: Qsd - sausinto dumblo debitas, m3/d; tsand - dumblo sandėliavimo trukmė, mėn. Gali būti 6 12 mėn. h - dumblo sluoksnio aukštis, m. Gali būti 1,5 3,0 m. Aikštelių parametrai: čia: B - aikštelės plotis, m; n - aikštelių skaičius, vnt. Gali būti 2 4 vnt. 12.5 Rezervinės dumblo talpos Mechaninė dumblo apdorojimo įranga gali sugesti. Jos tvarkymo laikotarpiu dumblas gali būti kaupiamas rezervinėse dumblo talpose arba tiekiamas į rezervines dumblo aikšteles. Jų tūris turėtų talpinti dumblo kiekį mechaninės dumblo apdorojimo įrangos gedimo ar remonto laikotarpiu, kurį galima priimti nuo 7 iki 14 parų. Bendras rezervinių talpų tūris: čia: Qtdm - sutankinto dumblo mišinio debitas, m3/d; t - laikotarpis, per kurį galima sutaisyti mechaninę dumblo apdorojimo įranga, d. (Priimti 714 dienų). Priimu, kad t = 7 dienos. Bendras rezervinių talpų paviršiaus plotas: čia: h - dumblo sluoksnio aukštis, m. Rezervinėse dumblo talpose jis gali būti 1,5 - 4 m, priimama 4m. Rezervinių talpų matmenys: čia: B - talpos plotis, m; n - talpų skaičius, vnt. Rekomenduojama, kad būtų mažiausiai 2 aikštelės. Priedai 1 Priedas. Delta Blower smėliagaudžių orapūtės 2 Priedas. Cheminių reagentų dozavimo įrangos charakteristika 3 Priedas. Latakų parinkimo lentelė 4 Priedas. Venturi latakų matavimo ribos ir matmenys 5 Priedas. Būgninio tipo dumblo tirštintuvų techninės charakteristikos 6 Priedas. Centrifugos parinkimo lentelė

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!