Baimės vaikystėje, bei tolesniuose žmogaus gyvenimo etapuose

Baimės jausmą patyrę esame kiekvienas iš mūsų, todėl mums tai nėra svetima. Baimė – tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija susijusi su pastangomis išvengti šio pavojaus. Baimė kyla iš savisaugos instinkto, tai prigimtinė reakcija atsirandanti ankstyvoje vaikystėje. Ši emocija gali perspėti apie artėjantį pavojų, leidžia sutelkti dėmesį į jo šaltinį, skatina ieškoti būdų išvengti grėsmės. Psichologų teigimu pirmąsias baimes žmogus patiria jau ankstyvojoje vaikystėje (ankstyvoji vaikystė – tarp 1 ir 3 metų). Kiekviename gyvenimo etape žmogus susiduria su skirtingomis baimėmis. Šio tiriamojo darbo tikslas išsiaiškinti, kokios baimės būdingos vaikystėje, bei tolesniuose gyvenimo perioduose. Šis darbas padės išsiaiškinti kokios baimės kamuoja žmones, o žinodami baimes galėsime stengtis jų išvengti.
1. Baimė neatsiejama mūsų gyvenimo dalis
Reali baimė mums atrodo visiškai racionalus ir suprantamas reiškinys. Sakome, kad šitaip reaguojama suvokus išorinį pavojų t. y. numatomą grėsmę, kad ši baimė susijusi su bėgimo refleksu ir kad ją galime laikyti savisaugos instinkto išraiška. Aišku, jog tai, kokiomis aplinkybėmis atsiranda baimė, t. y. kokie objektai ir kokios situacijos ją sukelia, labiausiai priklausys nuo mūsų žinių ir mūsų galios išorinio pasaulio atžvilgiu suvokimo. Visiškai suprantama, kad laukinis baiminasi patrankos ir išsigąsta iš saulės užtemimo, o baltasis, įvaldęs aną ginklą ir sugebantis iš anksto numatyti šį įvykį, tomis pačiomis aplinkybėmis baimės nejaučia. Tačiau kartais baimę sukelia kaip tik išsamesnės žinios, padedančios iš anksto įžvelgti pavojų. Reali baimė, yra racionali ir tikslinga. Teisingai elgtis gresiant pavojui tai blaiviai įvertinti savo jėgas, palyginti jas su grėsmės dydžiu. Žinome, kad itin didelė baimė apskritai yra netikslinga, ji paraližuoja bet kokį veiksmą taip pat bėgimą. Taip apie baimę mąsto garsiausias XIX a. pradžios psichoanalitikas Z. Froidas.
Psichologija tiria 4 svarbiausias asmenybės tyrimų kryptis:
1) Z. Froido psichoanalitinė teorija pabrėžia vaikystės seksualumą bei nesąmoningą motyvaciją ir teigia, kad tai lemia asmenybę
2) asmenybės bruožų teorija nustato konkrečius asmenybės matmenis
3) humanistinė kryptis sutelkia dėmesį į mūsų vidines galias...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!