B. Vilimaitė "Kada piešime perlinę vištelę"

 B. Vilimaitė tai- XX-XXI a. prozininkė. Jos novelė konstruojama iš atskirų epizodų, dažnai kuriamos situacijos tarsi skaitytojas pats turėtų sukurti nutylėjimų, netikėtų frazių paaiškinimus. Novelėse žmogus atskleidžiamas kasdieniškose buitinėse situacijose. Rašytoją jaudina nykstanti meilė, atsirandanti vienatvė. Dažna jos kūrybos tema - moteris ir jos likimas. Nagrinėjamoje ištraukoje - trijų moterų gyvenimas: Evelinos, jos mamos, ir senyvos moteriškės. Evelinos mama išvyko į dainavimo konkursą Italijoje, palikusi dukrą tuščiame bute, beveik visai be priežiūros. Svarbi detalė ištraukoje-laurų vainikas. Tai visuomenės, pasaulio pripažinimas Evelinos mamai už nuopelnus dainavime. Mergaitė pyksta ant mamos, pasirinkusios kopimą karjeros laiptais, o ne buvimą su ja- dukra. Ji jaučiasi nereikalinga: ‚,spardydama Pepsi skardinę‘‘ ji ,,pareina į tuščius<...> namus‘‘, kuriuose nieks nelauka. Jos nuomonės nepaisoma susitariant dėl siuvinėjimo pamokų.. Prieš išvažiuodama mama Eveliną užrašo į siuvinėjimo pamokas ( „buvo labai nepatenkinta, kad turi vaikščioti į tas siuvinėjimo pamokas“) . Mama palieka dukrą senai siuvinėjimo mokytojai, kurios galbūt net gi visai nepažįsta. Mergaitė gali ateiti ir išeiti, kada nori:“ tai aš išeinu<...> man čia nebėra ką veikti“. Ji nėra kontroliuojama. Evelina- maištinga paauglė- pyksta už siuvinėjimo pamokas ant mamos, „kategoriškai atsisako pasiimti į rankas adatą ir nusviedžia lankelį ant grindų“, impulsyviai elgiasi, suvirpindama senutės širdį („išėjo taip trenkusi durimis, kad net suvirpėjo angelo sparnai paveiksle“). Evelina tik iš pradžių elgiasi šiurkščiai su siuvinėjimo mokytoja, pykdama ant viso pasaulio, kad nėra šalia mamos, kurios meilė jai labai reikalinga. Jau „kitą dieną“ jos elgesys visiškai pasikeičia. Pasikeitimą rodo Evelinos neabejingumas, gerumas sergančiai senutei. Mergaitė nepasimeta ir daro viską kaip nurodyta senutės: „ tu pasiimk šituos indus“. Ji pasirūpina senąja siuvinėtoja: lyg „audra įsiveržė į tą vargšų žmonių valgyklą“, norėdama gauti senutei maisto, stebisi negausiu maistu likusiu po pietų – „tik tiek?“. Visgi mergaitė nepasitenkina tokiais maisto likučiais ir pati savo nuožiūra nuperka maisto karališkiems pietums. Mergaitė dar ir paslaptinga- ji nepasakoja visų detalių senutei, nuslepia tai, kad ji pati maistą nupirko. Senutė stebisi, kad „ Evelina parnešė iš labdaros valgyklos picą su grybais, mielines, pagerintos tešlos bandeles su ryžiais ir dar du bananus“. Senutė moko siuvinėti. Siuvinėjimas- daug kruopštumo, susikaupimo, atidumo, noro, atsidavimo reikalaujantis užsiėmimas. Tokia veikla simbolizuoja moteriškumą. Moteriškė rūpestingai (tarsi mama) elgiasi su nepažįstama mergaite- „supina Evelinos garbanas į storą kasą, kad plaukai nelįstų į akis“. Ji prisitaiko prie bet kokios situacijos „Parnešk man ko nors užvalgyti. Ką duos. Nesvarbu“. Senoji siuvinėtoja mylinti ir šilta „žiūrėk, kaip tu panaši į tą vaiką, kurį saugo angelas“. Apie senutės negalavimą nepasakoma tiesiogiai – „šiandien mane visai apleido jėgos“. Tačiau iš aplinkinių reakcijos dėl jos negalavimo galima suprasti, kad tai lyg koks blogas signalas.. Paprasta frazė „siuvinėtoja šiandien blogai jaučiasi“, staiga tampa labai svarbi- lyg slaptažodis, kurį supranta jauna vienuolė ir išgirdusi pernelyg sunerimsta ( „susijaudino

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!