Balys Sruoga įvairiapusiško talento menininkas – poetas, prozininkas, literatūros istorikas, dramaturgas. Visa jo kūryba persmelkta modernizmo: jis atsiribojo nuo visuomeninės patriotiškos lyrikos, maironiškosios poezijos idealų. Simbolizmo ir impresionizmo poetiką Sruoga perkelia ir į istorinę dramą, sukurdamas naują – poetinės dramos tipą. Balio Sruogos dramaturgijos atsiradimą lėmė taip pat ir pažintis su iškiliausiais Vakarų Europos ir rusų teatro režisierių kūrybiniais principais, noras išvesti lietuvių dramą iš saviveiklinio lygio. Vytauto Didžiojo 500 metų mirties jubiliejaus proga paskelbtam konkursui Balys Sruoga sukūrė dramą „Milžino paunksmė“. Kūrinyje šlovinamas herojus – Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas – net neišvedamas į sceną, dėmesys sutelkiamas ties egzistencine Jogailos drama, tačiau Vytauto galia jaučiama ir jam nepasirodant, nes net gulėdamas karste dramos pabaigoje jis sugeba padaryti stulbinantį poveikį savo aršiausiam priešui Švitrigailai.
„Milžino paunksmė“ paremta istoriniais duomenimis. Vaizduojamas 1428 – 1430 metų laikotarpis, Vytauto karūnavimo išvakarės. B. Sruoga stengėsi nepasiduoti pompastiškai Vytauto šlovinimo idėjai, Vytautas tarsi simbolizuoja lietuvių tautos stiprumą. Nors tiesioginio paties Vytauto vaizdavimo nėra, tačiau kitų žmonių rūpesčiuose, veiksmuose, žodžiuose visąlaik jaučiama Vytauto didybė. Tai milžinas, kurio paunksmėje pinasi sudėtingas Lietuvos ir Lenkijos politinis gyvenimas, narpliojamos asmeninės ir valstybinės problemos. Nors dramoje nenukrypstama nuo istorinės tikrovės, tačiau rašytojui labiausiai rūpėjo atskleisti veikėjų charakterius, jų psichologiją. Todėl ir pasakojama žvelgiant iš kiek neįprastos pozicijos: skaitytojas įvedamas į karaliaus pilį ne pro paradines duris, bet pro užkulisius.
Iš remarkų, atliekančių pasakotojo vaidmenį, sužinome, kad III veiksmo pirmo paveikslo veiksmas vyksta Vilniaus pilyje. Pilis pilna svečių, kurie susirinko į Vytauto karūnavimo ceremoniją, tačiau kunigaikštis sunkiai susirgo. Nagrinėjamoje ištraukoje dalyvauja du veikėjai: Jogaila ir Sieščencas. Prieš akimirką čia buvo vyskupas bei karalienė Sonka, tačiau įžeisti ir pasipiktinę drąsiais riterio Sieščenco žodžiais, jie abu išeina. Tuomet pasirodo Jogaila, kurį riteris pasitinka su ironija: „Bene pakart mane rengies?“. Tačiau karalius, puikiai pažinodamas savo klastingą aplinką, pataria riteriui neerzinti jų. Nors Jogailos ir Sieščenco statusai labai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!