B. Sruoga ir jo kūrinys "Milžino paunksmė"

Balys Sruoga įvairiapusiško talento menininkas – poetas, prozininkas, literatūros istorikas, dramaturgas. Visa jo kūryba persmelkta modernizmo: jis atsiribojo nuo visuomeninės patriotiškos lyrikos, maironiškosios poezijos idealų. Simbolizmo ir impresionizmo poetiką Sruoga perkelia ir į istorinę dramą, sukurdamas naują – poetinės dramos tipą. Balio Sruogos dramaturgijos atsiradimą lėmė taip pat ir pažintis su iškiliausiais Vakarų Europos ir rusų teatro režisierių kūrybiniais principais, noras išvesti lietuvių dramą iš saviveiklinio lygio. Vytauto Didžiojo 500 metų mirties jubiliejaus proga paskelbtam konkursui Balys Sruoga sukūrė dramą „Milžino paunksmė“. Kūrinyje šlovinamas herojus – Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas – net neišvedamas į sceną, dėmesys sutelkiamas ties egzistencine Jogailos drama, tačiau Vytauto galia jaučiama ir jam nepasirodant, nes net gulėdamas karste dramos pabaigoje jis sugeba padaryti stulbinantį poveikį savo aršiausiam priešui Švitrigailai. „Milžino paunksmė“ paremta istoriniais duomenimis. Vaizduojamas 1428 – 1430 metų laikotarpis, Vytauto karūnavimo išvakarės. B. Sruoga stengėsi nepasiduoti pompastiškai Vytauto šlovinimo idėjai, Vytautas tarsi simbolizuoja lietuvių tautos stiprumą. Nors tiesioginio paties Vytauto vaizdavimo nėra, tačiau kitų žmonių rūpesčiuose, veiksmuose, žodžiuose visąlaik jaučiama Vytauto didybė. Tai milžinas, kurio paunksmėje pinasi sudėtingas Lietuvos ir Lenkijos politinis gyvenimas, narpliojamos asmeninės ir valstybinės problemos. Nors dramoje nenukrypstama nuo istorinės tikrovės, tačiau rašytojui labiausiai rūpėjo atskleisti veikėjų charakterius, jų psichologiją. Todėl ir pasakojama žvelgiant iš kiek neįprastos pozicijos: skaitytojas įvedamas į karaliaus pilį ne pro paradines duris, bet pro užkulisius. Iš remarkų, atliekančių pasakotojo vaidmenį, sužinome, kad III veiksmo pirmo paveikslo veiksmas vyksta Vilniaus pilyje. Pilis pilna svečių, kurie susirinko į Vytauto karūnavimo ceremoniją, tačiau kunigaikštis sunkiai susirgo. Nagrinėjamoje ištraukoje dalyvauja du veikėjai: Jogaila ir Sieščencas. Prieš akimirką čia buvo vyskupas bei karalienė Sonka, tačiau įžeisti ir pasipiktinę drąsiais riterio Sieščenco žodžiais, jie abu išeina. Tuomet pasirodo Jogaila, kurį riteris pasitinka su ironija: „Bene pakart mane rengies?“. Tačiau karalius, puikiai pažinodamas savo klastingą aplinką, pataria riteriui neerzinti jų. Nors Jogailos ir Sieščenco statusai labai skiriasi, tačiau iš jų bendravimo galima suprasti, kad jie draugai. Riteris jaučiasi svetimas tokioj aplinkoj, kur daug apgavysčių, intrigų, klastos. Jogaila taip pat svetimas šiai aplinkai, nes jau yra apsisprendęs pritarti Vytauto karūnavimui. Todėl riteris ir Jogaila yra panašūs, abu svetimi „paunksmei“, o jų pokalbis lygiavertis. Likdamas vienas su riteriu Jogaila turi galimybę atsiverti dvasiškai, išsakyti tai, kas iš tikrųjų dedasi jo karūnuotoje galvoje bei širdyje. Jogaila prabyla apie nelaimes, užklupusias jį vienu metu, apie senatvę. Riteriui svetimas toks požiūris į gyvenimo sunkumus, nes jis dar jaunas, karštos širdies. Riteris, nors ir būdamas artimas karaliui, nėra pratęs būti karaliaus atsivėrimo liudininku, todėl jis ima jaustis nepatogiai, tik iš mandagumo palaiko pokalbį. Todėl jų pokalbis virsta Jogailos monologu, primenančiu išpažintį. Jogaila tarsi nebeištveria daugelį metų jį slegiančio sielvarto dėl savo likimo. Save jis prilygina užkuriui: „Karalius – užkurys!“. Jis nesijaučia esąs karaliumi („gal yr karaliai kur kitur“), visą gyvenimą buvo valdomas lenkų ponų. Jogailą slegia ir žmogiškosios nuoskaudos, nes jis nepatyrė to, ką patiria kiekvienas žmogus: meilės. Jis mylėjo Jadvygą, tačiau ta meilė nebuvo abipusė. O Sonka jam atnešė tik gėdą. Dar viena, galbūt ir pati reikšmingiausia, Jogailos sielvarto priežastis yra Tėvynės ilgesys. Būdamas jaunas jis troško garbės bei galios, todėl greit ryžosi priimti Lenkijos karūną, tačiau dabar jis gailisi. Jis ilgisi Lietuvos: „Kai Vilniun atvažiuoju,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!