6. Plėtros programa 9
6.1. Tarptautinių kelių bei pasienio infrastruktūros plėtra. 9
6.2. Kelių priežiūra 9
6.3. Dangų ir tiltų remontas, eismo saugos priemonės 10
6.4. Naujų kelių tiesimas, kelio statinių statyba 10
7. Prie Europos sąjungos slenksčio 10
8. Pranešimas ,,transporto sekcija XII pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas” 11
Priedas 13
Literatūra 14
1.Istorija
Automobilių keliai yra bendrojo naudojimo susisiekimo keliai. Iki XVIII amžiaus pabaigos dauguma dabartinių automobilių kelių priklausė natūraliųjų pagerintų kelių kategorijai, atsiradusių senais laikais.Keliai, sukurti mūsų pirmtakų, buvo pėsčiųjų vingiuoti takai, vėliau plentai, atitinkamai iškelti virš supančios teritorijos.Kai kurie susikūrė romėnų keliuose, Romos laikų miestuose. Kiti buvo pastatyti didžiuoju kelių statybos periodu ( 1760 – 1836 metais ), kada kelių transportas staigiai augo.Dėl tokios senos dabartinių automobilių kelių kilmės jie buvo laisvi, t.y. už naudojimąsi jais nebuvo imamas joks mokestis. Kai kurie autokelių tuneliai, tiltai ir automagistralės buvo pastatyti mokesčių sąskaita.
Istorijos šaltiniai teigia, kad jau XIII a. Baltijos pajūriu pro Kuršių neriją, Klaipėdą, Palangą, Liepoją ėjo svarbus kelias, jungęs Kryžiuočių ordino valstybę su Ryga. 1381-1402 m. ordino žvalgų pranešimuose minima net apie 100 Lietuvos kelių. XIV a. svarbiu susisiekimo mazgu tapo Vilnius – iš jo buvo galima pasiekti Polocką, Lydą, Kernavę, Trakus, glaudūs prekybos ryšiai Lietuvos sostinę siejo su Ryga.
Viduramžiais susisiekimui ir kroviniams gabenti buvo naudojami arkliai arba jaučiai, tačiau keliauti keliais buvo gana nesaugu. Norint apsiginti nuo pakelėse siautėjusių plėšikų gaujų, tekdavo samdyti ginkluotus palydovus. Už tam tikros teritorijos, tiltų pervažiavimą, perkėlimą per upes tekdavo mokėti mokesčius ir įvairias rinkliavas, o tai didindavo transportavimo išlaidas ir prekių savikainą.
XV-XVI a. Vilnių ir Kauną keliai jungė su Dancigu, Karaliaučiumi, Gardinu, Krokuva ir kitais miestais. XVII-XVIII a. buvo nutiesti du svarbūs keliai iš Kauno: vienas į Rygą (per Kėdainius, Šiaulius), kitas – Varšuvos link (Nemuno kairiąja pakrante, toliau – per Alytų, Merkinę, Gardiną). Kelių tiesimą ir priežiūrą kontroliavo LDK Vyriausybė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statutas (įstatymų rinkinys) reglamentavo...
Šį darbą sudaro 3551 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!