Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo šviesa

Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos paveikslas XVII a. nutapytas nežinomo dailininko ant ąžuolinių lentų skydo laikantis Šiaurės Europos tapybos aliejumi technologijos. Vėliau ne kartą perpieštas – rankos net aštuonis kartus. Paveikslas yra 200x162 cm dydžio. Vieninteliame iš penkių Lietuvoje esančių vainikuotų Švč. M. Marijos paveikslų Aušros Vartų madona vaizduojama be kūdikio. Marija nutapyta apie 1620–1630 m. pagal Nyderlandų dailininko Martino de Voso (1532–1603) sukurtą pavyzdį, veikiausiai remiantis graverio Thomo de Leu atliktu raižiniu. Paveikslą apdengus puošniais gėlėmis kalstytais auksuotais sidabro aptaisais, jis labai skyrėsi nuo įprastinių renesansinių ir barokinių Dievo Motinos atvaizdų, tad dažnai buvo vadinamas ikona, nors nei savo kompozicija, nei tapybos technika su ikonomis nieko bendra neturi. 1927 m. liepos 2 d. Aušros Vartų Marija vainikuota popiežiaus Pijaus XI palaimintomis auksinėmis karūnomis. Tai reiškia, kad Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslas oficialiai pripažintas stebuklingu. Restauruojant prieš vainikavimo iškilmes paveiksle rastos 2.683 skylės nuo vinių, kuriomis buvo prikaltas sidabrinis drabužis bei votai. Vienoje vietoje paveikslas peršautas, matyt, vaduojant Aušros Vartus nuo Vilnių užėmusių švedų 1702 m. Paveikslas vėl restauruotas 1993 m. Nuolankiai nuleidusi galvą Aušros Vartų Madona maloningai žvelgia į susirinkusią ties koplyčia minią. Nė vienas žmogus čia nepraeis, nepakėlęs į Ją akių. Stebuklais garsėjantis atvaizdas – visų pripažinta religinė ir istorinė relikvija.Todėl norėčiau plačiau apžvelgti Švč. Mergelės.Marijos paveikslo charakteristiką, kad galėčiau geriau pažinti meno grožio sampratą ir kartu suvokti tikėjimo, dvasingumo prasmę.
2. Apžvelgti Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo benruosius bruožus tikėjimo šviesoje
1. Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo istorija.
Miesto gynybinė siena Šv.Teresės bažnyčia su vienuolynu ir Aušros Vartų koplyčia sudaro kadaise Vilniaus miestą juosusios gynybinės sienos dalį. Sienos, supusios senamiestį iš visų pusių, jau seniai nebėra, ji nugriauta 1800 - 1805 metais carinės Rusijos valdininkų iniciatyva; išliko tik keli jos fragmentai. Vienas geriausiai išlikusių senosios Vilniaus gynybinės sienos fragmentų yra Aušros Vartai ir dalis sienos ties basųjų karmelitų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!