Parengė-Eglė Degimaitė 11c kl.
Organizmai reaguoja į aplinkos dirgiklius.Pvz.,prisilietę prie karštos viryklės,atitraukiame ranką.Organizmų reakcija į aplinkos dirgklius-tai jų prisitaikymas,pailginantis gyvenimo trukmę ir tuo pačiu padidinantis rūšies išlikimo galimybes.Gyvūnai į išorinius dirgiklius dažniausia reaguoja tam tikrajs judesiais.Pvz.,prisilietęs prie spenelio,naujagimis instinktyviai pradeda žįsti.Kartais augalai taip pat greitai reaguoja.Pvz.,patekėjus saulei,atsidaro žiotelės.Gyvūnai,reaguodami į dirgiklius,gali pakeisti savo buvimo vietą,o augalai,kurie iš vietos pajudėti negali,keičia savo augimo būdą.Štai kodėl tirdami medžio rieves galime nuststyti,kokiomis sąlygomis augo medis ir netgi kokia buvo Žemės klimato istorija.
Kad augalai reaguotų į dirgiklius,jų ląstelių ir organų veikla turi būti suderinta.Beveik visi signalai perduodami augaluose dalyvaujant harmonams(gr.hormon-skatinantis).Tai cheminės medžiagos,kurių susidaro labai mažas kiekis ir kurios veikia kitoje organizmo dalyje,nei buvo pagamintos.Įvairias reakcijas tikriausiai sukelia keli hormonai ir,kad jos vyktų,dažniausiai reikalingas tam tikras dviejų ar daugiau hormonų santykis.Hormonai sintetinami ir kaupiami vienoje augalo dalyje,tačiau,atsiradus atitinkamam dirgikliui,jie karnienos indais arba iš ląstelės į ląstelę pernešami į reikalingą augalo vietą.
augalų hormonais kartais jungiamos į grupes ir vadinamos augimo reguliatorias.
Augimo reguliatoriai
Dabar jau žinoma daugelio augalų hormonų cheminė sudėtis ir juos bei kitas į hormonus panašias medžiagas galima susintetinti laboratorijoje.Visi šie junginiai junginiai vadinami augimo reguliatoriais.Daugelis mokslininkų tikisi,kad augalų augimo reguliatoriais pavyks padidinti derlių,kaip anksčiau tai buvo padaryta naudojant trąšas,pesticidus ir drėkinant laukus.
Auksinas-(gr. Auxo-didinu,auginu)Vienas iš fitohormonų-3-indolilacto rūgštis(heteroauksinas)Augaluose sintetinamas iš aminorūgšties tripofano.Jo virsmas auksinu skirytinguose augalų tipuose ir net šeimose būna nevienodas.1880m. C.R.Darvinas(D.Britanija) pastebėjo,kad augimą gali skatinti kokia nors labai aktyvi medžiaga ar medžiagos.1919m. A.Paalis manė,kad diegamakštės viršūnėlėje yra medžiagų,skatinančių augimą.1928m. F.W.Wentas(Olandija) įrodė,kad tokio fitohormono augaluose išties yra.Jį pavadino augimo medžiaga,nes manė,kad ji kontroliuoja ląstelių tįstamojo augimo fazę.1934m. F.Köglis (Olandija) išskyrė augimo medžiagą,nustatė jos cheminę sudėtį ir pavadino ją.Daugiausia auksino yra jaunuose audiniuose.Būna laisvas ir baltymų ar kitų junginių sudėtyse,sukelia ląstelių dalijimąsį,tįstamąjį augimą,ląstelių diferenciaciją,pumpurų ir šalutinių šaknų augimą.Lietuvoje tiriama,kad auksinas sąveikaudamas su branduolio biologine informacija skatina augimo ir morfogenezės procesus.A.Merkys ir kiti tiria,kaip auksinas kartu su plazmolemos baltymais veikia...
Šį darbą sudaro 1288 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!