Augalinė ląstelė

Kitas eukariotinių ląstelių tipas - augalinės ląstelės. Jos susintetina didžiąją dalį Žemės biosferos organinių medžiagų. Fotosintetinti organines medžiagas iš neorganinių geba tik augalinės ląstelės ir dalis prokariotų.
Bendroji augalinės ląstelės sandara tokia pati, kaip ir gyvūninės ląstelės. Du esminiai skirtumai yra augalinėms ląstelėms būdingos plastidės ir ląstelės sienelės. Tačiau augalinės ląstelės turi ir daugiau ypatumų.
LĄSTELĖS SIENELĖ
Augalinės ląstelės apvalkalą sudaro plazminė membrana ir celiuliozinė ląstelės sienelė. Sienelė yra už ląstelės plazminės membranos, todėl ji yra užląstelinis ląstelės darinys. Sienelės sudarymui reikalingas medžiagas išskiria ląstelė.
Sienelės karkasą sudaro celiuliozinių gijų rezginys, kurio tarpai užpildyti polisacharidų drebučiais. Sienelėse yra vandeningos (celiuliozė ir kiti polisacharidai yra hidrofiliniai) - 60-70% jų masės sudaro vanduo, laisvai prasisunkiąs ląstelių sienelėmis.
intarpas AUGALINĖS LĄSTELĖS SIENELĖS SANDARA
Svarbiausia augalinės ląstelės sienelės dalis yra celiuliozė. Siūlinės celiuliozės molekulės labai atsparios tempimui.
Celiuliozės molekulė yra ilga polimerinė grandinė iš >500 gliukozės liekanų. Skersinėmis vandenilinėmis jungtimis sutvirtintos celiuliozės siūliškos molekulės sudaro 10-25 nm storio mikrofibriles. Mikrofibrilės tvirtos kaip ir tokio storio plieninė viela. [Mikrofibrilės gali susivyti į storesnius "lynus", vadinamus makrofibrilėmis, kurių storis apie 0,5 mm, o ilgis iki 4 mm.]
Ląstelei dalijantis susidaranti sienelė vadinama pirmine sienele. Vėliau ji storėja ir virsta antrine sienele. Dalis augalinių ląstelių (pvz., lapo minkštimo ląstelės) visą gyvenimą turi tik pirminę sienelę. Celiuliozės mikrofibrilės, sujungtos tarpusavyje hemiceliuliozės molekulėmis, sudaro tempimui atsparų sienelės karkasą. Celiuliozinis karkasas paniręs drebutinėje medžiagoje. Drebučius sudaro irgi tinkliškai susijungę pektinai. Pirminėje sienelėje celiuliozės, hemiceliuliozių ir pektinų būna maždaug po lygiai.
Pektinai1 yra polisacharidai, kuriuos sudaro retesnieji monosacharidai (arabinozė, galaktozė, galakturono rūgštis ir kt.). Ilgos pektinų molekulės gali būti šakotos arba nešakotos. Pektinai yra tirpesni už hemiceliuliozes.
Pektinai sudaro drebutinę masę, kuri užpildo sienelės karkasą ir sudaro sluoksnelį, suklijuojantį gretimų ląstelių sieneles.
Kai kurių augalų rūšių nokstančiuose vaisiuose netirpūs pektinai virsta tirpiais ir ištirpsta, o pridėjus cukraus sudaro drebučius. Obuolių, raudonųjų serbentų prinokusių vaisių pektinai drebučius sudaro ir be cukraus, tereikia ilgiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!