Augalinės ląstelės sienelė

Prieš pradedant nagrinėti ląstelę ir jos organoidus, vertėtų žinoti pagrindinius ląstelę apimančius teiginius. Visų pirma, ląstelė – tai visų organizmų sandaros ir vystymosi vienetas, mažiausias gyvo organizmo vienetas. Ląstelės yra išsidėsčiusios tarpląstelinėje medžiagoje, kuri joms teikia mechaninio tvirtumo. Visų vienaląsčių ir daugialąsčių organizmų ląstelės yra panašios savo sandara, chemine sudėtimi, svarbiausiais gyvybinės veiklos ir medžiagų apykaitos požymiais. Pagal sandarą jos yra skirstomos į dvi grupes: tai ikibranduolinės ląstelės (prokariotai) ir branduolinės ląstelės (eukariotai).
Tačiau plačiau panagrinėsime augalinę ląstelę. Jos susintetina didžiąją dalį Žemės biosferos organinių medžiagų. Fotosintetinti organines medžiagas iš neorganinių geba tik augalinės ląstelės ir dalis prokariotų.
Bendroji augalinės ląstelės sandara tokia pati, kaip ir gyvūninės ląstelės. Du esminiai skirtumai yra augalinėms ląstelėms būdingos plastidės ir ląstelės sienelės. Tačiau augalinės ląstelės turi ir daugiau ypatumų.
1. Celiuliozinė ląstelės sienelė.
2. Plastidės ir fotosintezė.
3. Atsarginis angliavandenis - krakmolas.
4. Centrinė vakuolė
5. Citokinezė su fragmoplastu.
6. Plazmodezmos.
Augalinės ląstelės sandara
1. SIENELĖ
Augalinės ląstelės apvalkalą sudaro plazminė membrana ir celiuliozinė ląstelės sienelė. Sienelė yra už ląstelės plazminės membranos, todėl ji yra užląstelinis ląstelės darinys. Sienelės sudarymui reikalingas medžiagas išskiria ląstelė.
Sienelės karkasą sudaro celiuliozinių gijų rezginys, kurio tarpai užpildyti polisacharidų drebučiais. Sienelėse yra vandeningos (celiuliozė ir kiti polisacharidai yra hidrofiliniai) - 60-70% jų masės sudaro vanduo, laisvai prasisunkiąs ląstelių sienelėmis.
Paprastai augalinės ląstelės viduje ištirpusių medžiagų osmosinė koncentracija didesnė, negu aplinkoje. Todėl vanduo veržiasi į ląstelių vidų. Ląstelių tūris didėja, ląstelės pučiasi, kol ištempia ląstelių sieneles. Augalo sienelių ištempimas vadinamas turgoru. Turgoras žoliniams augalams suteikia stangrumo, išlaiko jų formą. Trūkstant vandens (pvz., labai karštą dieną, kai augalas nuskintas) ląstelės prarandą dalį vandens, supliūkšta.
Dalis ląstelių - vandens indai, medienos plaušų ląstelės - gali sumedėti. Medėjant visi sienelės sluoksniai persunkiami ligninu - sudėtingu nepolisacharidiniu polimeru. Ligninas sutvirtina celiuliozines skaidulas. Jis veikia kaip labai kietas užpildas, padidina sienelių atsparumą tempimui ir ypač gniuždymui. Būtent ligninas suteikia medienai jai būdingas savybes.
Kamštinių ląstelių sienelės persisunkia lipidinės kilmės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!