Auditorių etikos kodeksas

Auditorių etikos kodeksas Įvairiose šalyse auditorių etikos kodeksas yra suformuojamas skirtingai. Skirtumai atsiranda dėl skirtingo audito teorijos ir praktikos lygio, tradicijų bei kitų veiksnių. Tačiau yra labai daug bendrų nuostatų. Beveik visų išvystytos ekonomikos šalių auditorių etikos kodeksuose yra pirmiausia akcentuojama auditoriaus nepriklausomybė, kompetencija, sąžiningumas, objektyvumas, profesionalumas. Kiekvienas pradedantis auditorius prieš gaunant kvalifikacinį pažymėjimą privalo išlaikyti kvalifikacinius egzaminus ir duoti priesaiką, kurią priima Auditorių rūmų prezidentas. Šia priesaika pasižadama ne tik laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, bet ir dorai bei sąžiningai atlikti savo pareigas, būti objektyviu ir nepriklausomu, saugoti profesines paslaptis,o taipogi būtina laikytis Auditorių profesinės etikos kodekso, kuris nustato atestuoto auditoriaus profesinio elgesio normas. Lietuvoje auditorių kodeksą rengia, tvirtina ir redaguoja Lietuvos auditorių rūmai. Kadangi labai svarbu yra, kad žmonės pasitikėtų šia profesija, reikalaujama aukštos kokybės iš šios specialybės atstovų. Už visuomenės pasitikėjimą silpninančius ir auditoriaus vardą žeminančius poelgius, neužtraukiančius baudžiamosios atsakomybės, auditorius atsako drausmine tvarka. Tokiais poelgiais tarp kitų gali būti pripažįstama: 1. Žmogaus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos auditorių, valstybės institucijų bei jų pareigūnų garbės ir orumo, žeminimas; 2. Auditoriaus priesaikos sulaužymas; 3. Lietuvos Respublikos Audito įstatymo reikalavimų pažeidimas; 4. Auditorių savivaldos institucijų nurodymų nevykdymas, be pateisinamų priežasčių neatvykimas į auditorių savivaldos institucijų rengiamus renginius, į kuriuos buvo kviečiamas ir kuriuose jo dalyvavimas būtinas, taip pat laiku nepranešimas negalint juose dalyvauti; 5. Nesąžiningas profesinės pareigos vykdymas, taip pat nesilaikymas visuotinai pripažintų moralės normų bei tokių papročių negerbimas; 6. Nepagarbus elgesys viešose vietose arba su aplinkiniais; 7. Pareigų vykdymas būnant neblaiviam; 8. Piktnaudžiavimas narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu; 9. Atsisakymas mokėti arba daugiau kaip du mėnesius nemokėjimas Lietuvos Respublikos Auditorių rūmų nario mokesčio; 10. Draudimo verstis kita, nesuderinama su auditoriaus profesija, veikla pažeidimas. Lietuvos audtorių rūmų narys taip pat tūrėtų nevykdyti veiklos, kuri prieštarautų auditoriaus praktikai keliamiems reikalavimams, be to vengti aplinkybių, kurios galėtų diskredituoti auditorių profesinę reputaciją. Taigi, auditorių etiketas oficialios vietose turėtų atitikti bendruosius etikos reikalavimus, kurie sietini su visuomenės priimtomis elgesio normomis, papročiais ir tradicijomis. Auditorius savo profesinėje veikloje turi vadovautis šiomis specifinėmis elgesio normomis: • nepriklausomybe; • sąžiningumu ir objektyvumu; • kompetencija; • konfidencialumu. Auditorių profesinės etikos kodeksą redaguoja, tobulina, ir jo komentarus aiškina auditorių rūmų etikos komitetas. Ši institucija taip pat reguliariai rašo straipsnius į žiniasklaidos leidinius auditorių profesinės etikos klausimais. [2] 2.1. Nepriklausomybė Audotirius gali atlikti auditą tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo ir audituojamos įmonės. Auditorius negali atlikti audito, jam griežtai draudžiama tai daryti, jei jis: • yra susijęs šeimos, artimos giminystės arba svainystės ryšiais su įmonės, kurioje atliekamas auditas, administracijos vadovu, vyriausiuoju finansininku, tarybos arba valdybos nariais; • tvarko audituojamos įmonės apskaitą ir rengia finansinę atskaitomybę; • yra buvęs darbuotojas audituojamos įmonės arba užsakovo, nuo darbo santykių pasibaigimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; • yra arba buvo audituojamos įmonės akcininkas ir nuo akcijų perleidimo yra praėję mažiau kaip 3 metai; • yra veikiamas kitų sąlygų, galinčių turėti įtakos jo nepriklausomybei. Auditoriaus nepriklausomybė laikoma pažeista, jeigu darbo vykdymo arba nuomonės pareiškimo metu jis turi arba siekia sau finansinės naudos, arba yra atsakingas už audituojamos įmonės valdymą arba saugojimą. Taip pat nepriklausomybė pažeidžiama, jei auditorius atskirai arba su audituojama įmone, jo akcininku, vadovu ar administracijos vadovu vykdo bendrus investicinius projektus, audituojamai įmonei suteikia arba gauna iš jos paskolas. 2.2. Sąžiningumas ir objektyvumas Kiekvienas savo srities atstovas norėdamas būti gerbiamas turi būti sąžiningas tiek su savo klientais, tiek su kolegomis. Ypač auditoriui, norinčiam neprarasti gero vardo ir reputacijos, labai svarbu būti sąžiningam. Visi auditoriai neturi tyčia iškraipyti faktų, jie turi neleisti, kad jų nuomonė būtų įtakojama kitų asmenų. Vidaus auditorių sąžiningumas suteikia pagrindą pasitikėti jų darbu ir pasikliauti jų nuomone. Vadovaudamasis šiuo principu, vidaus auditorius privalo laikytis šių profesinio elgesio normų: 1. sąžiningai, stropiai ir atsakingai eiti savo pareigas, atlikti jam pavestą darbą; 2. neslėpti savo privačių interesų, asmeninių įsipareigojimų, ir spręsti visus kylančius konfliktus taip, kad būtų apginti viešieji interesai; 3. teisingai priimti sprendimus; 4. atlikdamas vidaus auditą, turi vadovautis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais; 5. negali dalyvauti jokioje neteisėtoje veikloje arba imtis veiksmų, kurie diskredituoja vidaus auditoriaus profesiją arba patį viešąjį juridinį asmenį. [2] Taipogi vidaus auditoriai vadovaujasi aukščiausio lygio profesiniu objektyvumu rinkdami, vertindami ir pateikdami informaciją apie audituojamojo viešojo juridinio asmens veiklą. Prieš pareikšdami nuomonę, vidaus auditoriai turi surinkti pakankamai įrodymų ją pagrįsti, o asmeniniai jų interesai ar kiti asmenys neturi turėti tam įtakos. Vadovaudamasis šiuo principu, vidaus auditorius privalo laikytis šių profesinio elgesio normų: 1. atlikdamas vidaus auditą, privalo pareikšti savo nuomonę, nepasiduoti jokių interesų įtakai; 2. negali dalyvauti veikloje, kuri veiktų arba galėtų paveikti jo nešališkumą ir prieštarautų viešojo juridinio asmens interesams; 3. sprendimus, susijusius su tarnybine veikla, privalo priimti objektyviai ir be išankstinio asmeninio nusistatymo; 4. neturi priimti dovanų, kurios galėtų paveikti jo profesinę nuomonę atliekant vidaus auditą; 5. privalo pranešti Vidaus audito tarnybos vadovui arba viešojo juridinio asmens vadovui apie visus atvejus, galinčius sukelti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą. [1] 2.3. Kompetencija Kiekvienoje srityje labiausiai vertinami specialistai turintys aukštą profesinį pasirengimą. Ne išimtis ir auditoriaus specialybė, kur svarbu imtis tik tokių užsakymų, kuriems įvykdyti yra pakankamas kvalifikacinis pasirengimas. Kiekvienas auditorius, norėdamas gauti kvalifikacinį pažymėjimą arba patikrinti savo žinias, turi išlaikyti kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, kurių sesija vyksta ne rečiau kaip viena kartą per kalendorinius metus. 1 lentelėje pateikiama 2005 metų egzaminų rezultatai. Vien egzaminų nepakanka, auditoriai nuolat dalyvauja įvairiose konferencijose, seminaruose, dalinasi tarpusavyje profesine patirtimi, siekdami gilinti savo žinias. 1 lentelė. 2005 metų kvalifikacinių auditoriaus egzaminų laikymo rezultatai Egzaminas 2005 metai Pretendentų skaičius Išlaikiusiųjų skaičius Išlaikiusiųjų procentas Bendrasis 30 6 20 Teisės 20 9 45 Audito 16 12 75 Mokesčių 18 7 39 Apskaitos 12 5 42 Tačiau ir to nepakanka, kad būtų gerai atliktas auditas. Pirmiausia, prieš pradedant darbą būtina, kad auditorius suplanuotų užduoties atlikimo eigą ir griežtai kontroliuotų, o tai reikalauja didelio kruopštumo, be kurio kompetetingas auditorius neišsiverstų savo veikloje. Prieš pateikiant išvadas bei paskelbiant rezultatus, auditorius turi atlikdamas užduotį surinkti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo tyrimo rezultatus. Kompetetingas specialistas neturi leisti remtis jo vardu prognozuojant ekonominius procesus taip, jog susidarytų laidavimo įspūdis dėl prognozės teisingumo. Auditorius, reikšdamas savo nuomonę, turi vadovautis Lietuvos Auditorių rūmų pripažintais audito, apskaitos standartais ir kitomis normomis. Tačiau auditorius neįpareigotas pareikšti nuomonės, jeigu nesilaikymas įmonėje apskaitos standartų ir kitų normų iš esmės iškreipia finansinę informaciją. [2] Vidaus auditoriams keliami reikalavimai yra tokie pat. Jie taiko žinias, įgūdžius ir patirtį, reikalingus vidaus auditui atlikti. Taigi vidaus auditorius privalo: 1. įsipareigoti atlikti tik vidaus auditą, kuriam atlikti turi reikalingų žinių, įgūdžių ir patirties; 2. nuolat kelti savo kvalifikaciją, gerinti atliekamo darbo kokybę ir efektyvumą; 3. siekti kompetentingo ir sąžiningo specialisto reputacijos; 4. būti gerai susipažinęs su įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą, auditą, mokesčius ir kitą; 5. sugebėti suprasti, apibendrinti, paaiškinti ir interpretuoti vidaus audito metu surinktą informaciją; 6. mokėti bendrauti su žmonėmis ir palaikyti gerus, dalykinius ryšius su audituojamojo subjekto valstybės tarnautojais arba darbuotojais. Taigi profesinė kompetencija reikalauja iš auditoriaus nuolat tobulintis, įgyti naujų žinių audito, buhalterinės apskaitos, mokesčių, finansų ir kitose srityse, susijusiose su auditoriaus kvalifikacija, ir tai turi būti atliekama per visą auditoriaus aktyvios veiklos laiką. [1] Konfidencialumas Konfidencialumas – tai svarbus profesinės etikos komponentas. Kiekvienas auditorius privalo laikyti šio reikalavimo, tai yra laikyti paslaptyje užsakovo patikėtą informaciją neteikti jos tretiesiems asmenims. Konfidencialumo normą galima sulaužyti tik šiais atvejais: 1. kuomet reikia liudyti teisme; 2. auditorius atsako į Lietuvos auditorių rūmų Prezidiumo, Vyriausybės įgaliotos institucijos, ar jų pavedimu veikiančių asmenų klausimus; 3. supažindinant kitą auditorių su audito rezultatais, kuomet užsakovas yra atsisakęs senojo audtoriaus ir pasirinkęs kitą, pranešant apie tai klientui raštu. [2] Vidaus auditoriai taipogi turi suprasti vidaus audito metu gautos informacijos vertę ir neatskleisti jos be užsakovo leidimo arba įgaliojimo, išskyrus atvejus, kai to reikalauja įstatymai bei kiti norminiai teisės aktai. Vadovaudamasis šiuo principu, vidaus auditorius privalo laikytis profesinio elgesio normų, tokių kaip: 1. neskleisti informacijos arba faktų, kuriuos sužinojo atlikdamas vidaus auditą, išskyrus atvejus, kada tai yra jo pareiga; 2. negali naudoti vidaus audito metu gautos informacijos asmeniniams tikslams ir tada, kai tai prieštarauja įstatymams, kitiems norminiams teisės aktams arba daro žalą viešojo juridinio asmens interesams; 3. vidaus audito dokumentai negali būti pateikti tretiesiems asmenims be teisinio pagrindo. [1] Kitos elgesio normos Kaip ir kiekvienos profesijos atstovai už darbą auditoriai taip pat gauna atlyginimą, kuris priklauso nuo darbo apimties ir kokybės. Audito paslaugos neturi būti teikiamos, jeigu sutartyje dėl audito atlikimo yra numatyta atlyginimo už audito atlikimą priklausomybė, jeigu yra nuslepiami faktai arba negaunami tam tikri rezultatai. Taip pat audito rezultatų negali įtakoti atlyginimo dydis už paslaugas. Tap pat būtina paminėti dar viena svarbią etikos normą, tai kad auditorius, siekdamas paveikti užsakovą, negali pateikti klaidinančios informacijos ir auditorius neturi atlyginti už užsakovo suradimą. Kadangi auditoriai bendrauja ne tik su užsakovai, bet ir tarpusavyje, keičiasi informacija, gilina žinias, tai svarbūs yra santykiai su kolegomis, kurie turėtų būti grindžiami mandagumu, taktiškumu, sąžiningumu, draugiškumu ir pasitikėjimu. Kadangi, atsitikus taip, kad užsakovas atsisako savo auditoriaus ir pasirenka kitą, tai pastarajam turi būti suteikta visa informaciją apie įmonę, audito rezultatus, o tai turi padaryti buvęs auditorius. Taip pat auditoriams yra draudžiama įrodinėti savo pranašumą prieš kitus savo kolegas. [2] Auditoriaus santykiai su auditorių savivaldos institucijomis Auditorių savivaldos institucijomis yra laikoma: visuotinis Lietuvos Respublikos auditorių susirinkimas, Lietuvos Auditorių rūmų Prezidiumas. Kiekvienas auditorius turi palaikyti glaudžius santykius su šiom institucijomis. Siekiama, kad tarpusavio ryšiai būtų pagrįsti abipuse pagarba, geranoriška ir aktyvia pagalba. Kuomet auditorius yra išrenkamas į auditorių savivaldos institucijas, jis privalo aktyviai dalyvauti jos darbe, visuose posėdžiuose ir susirinkimuose. Gavus kvietimą į šias institucijas auditorius privalo laiku į jas atvykti, jei negali dalyvauti dėl svarbių priežasčių turi laiku apie tai informuoti. Taip pat auditorius privalo teisingai vykdyti savivaldos priimtus sprendimus. Kai tik auditorius nustoja vykdyti profesines pareigas, jis privalo sustabdyti savo įgaliojimus auditorių savivaldos institucijoje. [2] Literatūra 1. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1K-117 Vidaus auditorių profesinės etikos taisyklės [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006 kovo 22 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!