Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje

ATSKIRI GRIEŽTOSIOS DELIKTINĖS ATSAKOMYBĖS ATVEJAI

LIETUVOS KASACINĖJE JURISPRUDENCIJOJE

Įvadas

Civilinė atsakomybė kyla tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė kyla be kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakomybė, kylanti tais atvejais, kai nėra žalą padariusio asmens kaltės, deliktų teisėje vadinama griežtąja. Tie atvejai, kai atsakomybė kyla nesant žalą padariusio asmens kaltės, deliktų teisėje vadinami griežtąja. Griežtosios atsakomybės doktrina – tradicinės kalte paremtos atsakomybės išimtis, kurios esminis elementas – atsakomybės atsiradimas asmenims nepriklausomai nuo jų kaltės. Šios doktrinos tikslas – užtikrinti socialinį teisingumą ir sulaikyti potencialius pažeidėjus nuo beatodairiško elgesio bei galimų nuostolių, priverčiant juos būti kur kas apdairesnius negu kalte pagrįstos atsakomybės atveju ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Dėl šios priežasties griežtajai deliktinei atsakomybei pirmenybė teikiama, kai dėl tam tikros veiklos patiriami nuostoliai negali būti pašalinti arba sumažinti laikantis reikiamo atsargumo. Tai reiškia, kad griežtoji deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai veikla yra neįprastai pavojinga¹.

Civiliniame kodekse įtvirtintos šios griežtosios deliktinės atsakomybės formos: statinių savininko (valdytojo) atsakomybė (CK 6.266 straipsnis), atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą (CK 6.267 straipsnis), atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis), viešųjų subjektų atsakomybė (CK 6.271 straipsnis ir CK 6.272 straipsnio 1 dalis), taip pat atsakomybė už netinkamos kokybės produktus ir paslaugas (CK 6.292–6.300 straipsniai).

Kitus griežtosios deliktinės atsakomybės atvejus įstatymų leidėjas yra nustatęs atskiruose teisės aktuose: atsakomybė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytos žalos įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsnyje, atsakomybė už aplinkai padarytą žalą – Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (toliau – ir AAĮ)², o už veiklą, susijusią su radioaktyviais produktais, – Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme³. Pastarųjų dviejų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų įtvirtinimą Lietuvos teisėje, be kita ko, lėmė nacionalinių teisės sistemų derinimo procesas Europoje. Įgyvendinant 2004 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EEB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!