Atsakomybės už tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus ypatumai

2004.09.20
Vilnius, 2004
Įžanga
Lietuvos Respublika jau virš dešimt metų yra Jungtinių Tautų Organizacijos (toliau – JTO) narė. Vienas iš JTO tikslų – pasiekti kuo didesnę vienybę valstybių narių, kurios gina ir įgyvendina idealus ir principus, sudarančius bendrą šių valstybių paveldą, skatinti jų ekonominę ir socialinę pažangą. Kitaip tariant, šios organizacijos tikslas – apsaugoti ir įgyvendinti bendras valstybių narių vertybes ir principus ir taip skatinti ekonominę bei socialinę pažangą. Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių įtvirtinimas ir apsauga bei socialinės gerovės kūrimas yra viena iš svarbiausių JTO veiklos sričių. JTO siekia stiprinti socialinius ryšius visuomenėje, šalinti socialinę diskriminaciją, užtikrinti reikiamą socialinio saugumo ir aprūpinimo lygį bei labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių apsaugą, padėti valstybėms narėms spręsti užimtumo, profesinio rengimo ir darbuotojų teisių klausimus, bendradarbiauti migracijos srityje. JTO, Europos Taryba ir kitos organizacijos yra priėmusios daug svarbių teisės aktų socialinių ir ekonomi­nių teisių srityje – tai ir Europos žmogaus teisių ir laisvių chartija, ir 1961 m. Europos socialinė chartija, pataisyta 1996 m., ir 1964 m. Europos socialinės apsaugos kodeksas, pataisytas 1990 m., ir aibė rekomendacijų.
Lietuva, tapdama JTO ir ET nare, pasirašė, o vėliau ir ratifikavo 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Ratifikuota Konvencija pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tapo Lietuvos teisinės sistemos dalimi. Nors 1995 m. sausio 24 d. išvadoje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Lietuvos tarptautinės sutartys tiesiogiai taikomos tik civilinėje teisenoje, tačiau reikėtų sutikti su D. Jočienės nuomone, kad nėra jokių kliūčių tiesiogiai taikyti Konvenciją Lietuvos baudžiamojoje teisėje ir procese1. V. Vadapalas konstatuoja, kad Konvencija turi būti tiesiogiai taikoma visose Lietuvos teisės šakose. Konvencijos pasirašymas įpareigojo Lietuvą vykdyti jos reikalavimus, o ratifikavimas – paklusti Europos žmogaus teisių teismo sprendimams2.
Konvencijoje įtvirtintas platus žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių katalogas. V. Vadapalas jas skirsto į septynias grupes3: 1) elementarios žmogaus teisės (teisė į gyvybę – 2...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!