Atsakomybė už aplinkos teisės pažeidimus

1 tema: Atsakomybės už aplinkos teisės pažeidimus samprata Teisinė atsakomybė – viena socialinės atsakomybės rūšių. Žodis „socialinė“ rodo mums nuorodą, kad kalbama apie tam tikrus santykius atsirandančius visuomenėje. Atsakomybė pirmiausia kalba apie tam tikrų reikalavimų paisymą. Atsakyti reiškia reaguoti, gauti atpildą ir pnš. Socialinės atsakomybės rūšys: • Teisinė atsakomybė – šiai atsakomybei būdinga tai, kad asmenų poelgiai vertinami valstybės, visuomenės vardu. Priimami oficialūs sprendimai. Kita vertus šitie santykiai turi būti pakankamai aiškiai reglamentuoti įstatymu. Dažnai kalbama apie prievartinio pobūdžio valstybės taikomas priemones. Išskirtinumas: teisinė atsakomybė yra oficialiai, aiškiai, tiksliai apibrėžta teisės aktais ir institucijų sistema. Turi aiškius taikymo kriterijus ir tvarką. • Neteisinė atsakomybė – kitos socialinės atsakomybės rūšys. Pvz., moralinė atsakomybė, politinė atsakomybė, religinė atsakomybė. Taikomos visai kitos taisyklės. Yra daug apibrėžimų... • „Teisinė atsakomybė – tai taikymas teisės pažeidėjui valstybės prievartos, kurios pobūdis ir mastas nustatytas pažeistos teisės normos sankcijoje“ (M.N. Marčenko) • „Teisinė atsakomybė – tai valstybinio poveikio priemonių, sukeliančių teisės pažeidėjui neigiamų padarinių, taikymas.“ (R.Z. Lifšicas) • „Teisinė atsakomybė – tai situacija, kai vienas asmuo turi teisė reikalauti, o kitas teisėtai patiria to reikalavimo padarinius“. (R. Paundas) • „Teisinė atsakomybė plačiąja prasme turėtų būti traktuojama kaip ypatingas teisinio santykio subjekto teisinis ryšys su visuomene (valstybe), kai subjekto elgesys atitinka teisėje įtvirtintą modelį, ir numatytas valstybės prievartinių institucijų įsikišimas, jam atlikus (neatlikus) veikas, kurios teisiškai uždraustos (privalomos). Taigi teisinė atsakomybė – tai asmens elgesio atsakingumo matas.“ (G. Lastauskienė) Apibrėžiant teisinę atsakomybę, dominuoja: • prievartos teorija – akcentuojamas prievartos taikymas teisės pažeidėjui; • teisinio santykio teorija – ieškoma teisės ir pareigų vienovės ir kalbama apie santykį, kuomet asmuo norėdamas įgyvendinti savo teises visuomenėje, privalo vykdyti tam tikras pareigas ir tas atsakomybės santykis yra grindžiamas abipuse santykio dalyvių nauda. Teisinės atsakomybės skirstymas: • Negatyvioji (neigiamos pasėkmės) ir pozityvioji (skatinančios priemonės, papildomų teisių suteikimas, skatinamas atsakingas elgesys, skatina asmenis nepažeisti reikalavimų) teisinė atsakomybė; • Retrospektyvioji (atsakomybė už praeityje subjekto padarytus veiksmus) ir prospektyvioji (perspektyvioji) (imamasi tam tikrų veiksmų, reikalavimų, žiūrint į ateitį, į galimas pasėkmes) teisinė atsakomybė. JT Pasaulinis susitarimas: pirmą kartą pristatytas 1999 m. pasaulio ekonomikos forumo metu. Jau tuo metu buvo pradėta kalbėti, kad verslas, verslo įmonės, organizacijos turi imtis aktyvių veiksmų. Ne tik atsakyti už savo veiksmų padarinius, bet ir imtis aktyvių veiksmų, kad neigiamų padarinių neatsirastų. Aplinkos apsauga: šie principai ragina verslo organizacijas: • 7 principas. Siekiama, kad verslo organizacijos paremtų prevencines programas, užtikrinančias aplinkos apsaugą; • 8 principas. Imtųsi iniciatyvų aplinkosaugos atsakomybei didinti (perpektyvioji atsakomybė); • 9 principas. Skatintų aplinkai palankių technologijų vystymąsi ir platinimą. Šitas susitarimas neliko deklaracija, buvo sukurtas atsakingas verslo tinklas. Verslo tinklas savo praktika rodo gerąjį pavyzdį kitiems. Tos įmonės, kurios priklauso atsakingo verslo tinkui, vėlgi kuria taršos mažinimo programas, siekia savo produktų mažesnio poveikio aplinkai, naudoja ekologinius ženklus ir t.t. Teisinės atsakomybės principai: • Taikoma tik už neteisėtą veiką (prospektyvioji atsakomybė). Pirmiausiai turi būti tinkamas teisinis reguliavimas nustatantis tam tikrą elgesio variantą, tinkamai sukurta teisės normų taikymo sistema, užfiksuotas teisinio reguliavimo pažeidimas, tam, kad atsirastų atsakomybė; • Taikoma tik už kaltą veiką. Atsakomybė taikoma tik už kaltą veiką. Tačiau čia yra tam tikros specifikos. Jeigu mes kalbame apie baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, tai žinoma kaltė yra būtina atsakomybės sąlyga. Tačiau pareiga kompensuoti padarytą žalą aplinkai atsiranda nepaisant subjekto kaltės, t. y. taikoma griežtoji atsakomybė (be kaltės). Valstybė taip pat gali būti atsakomybės subjektas; • Taikoma už veiką, o ne už mintis. Turi būti teisės pažeidimas aktyviais veiksmais, tam tikrais atvejais neveikimu, susilaikymu nuo tam tikrų veiksmų, pvz., netvarkyti atliekų; • Teisingumo principas. Joks teisinis reguliavimas neturi trukdyti teismui įvykdyti teisingumą. Šis principas susijęs su proporcingumo principu (poveikių priemonių proporcingumas pažeidimo padarymo atveju. Priemonės neturi būti per daug griežtos / švelnios, nes kitaip nebus pasiekti atsakomybės tikslai). Teisingumas apima ir tai, kad teisinė atsakomybė turi būti taikoma tik už tokią veiką, kuri yra pavojinga visuomenei ir dėl to teisiškai draustina. Už vieną pažeidimą galima bausti tik vieną kartą; • Non bis in idem principas. Draudimas bausti už tą patį pažeidimą du kartus. Apie tai mes turėsime praktinių pavyzdžių ar šitas principas būtent aplinkosauginėse bylose, aplinkosauginis teisinis reguliavimas nesukuria prielaidų pažeisti šį principą, kai kalbėsime apie administracinę atsakomybę, nes vėl teisės aktus asmuo gali būt už tą pačią veiką traukiamas atsakomybėn. Tačiau gali būti viena veika savyje talpinti kelis teisės pažeidimus, kurių vienas užtrauktų, pavyzdžiui, baudžiamoji atsakomybė, o kitas administracinę arba būtų taikoma šalia baudžiamoji atsakomybė ir civilinė atsakomybė. Gali būti derinamos pvz., bausmė ir poveikio priemonė, pvz., turto konfiskavimas. Pakartotinumas – asmuo gali būti baudžiamas už analogiška veiką, bet ne tą pačią veiką antrą kartą; • Teisėtumo principas.Teisėtumo principas, pasireiškiantis, kad atsakomybę turi numatyti teisės aktai, įstatymai. Atsakomybę turi taikyti įstatyme nurodytus įgaliojimus turintys subjektai. Tik už tas veikas, kurios numatytos įstatymu ir vykdyti įstatyme numatytas procedūras taikant atskomybę; • Tikslingumo principas. Tikslingumo principas sietinas su tuo, kad, jeigu atsakomybės tikslai gali būti pasiekiami kitais būdais, neskiriant konkrečios bausmės. Pvz., pats asmuo atlygina žalą, ištaiso visą padėtį. Tokiu atveju galima netaikytis atsakomybės, išvengti bausmės atlikimo, nes atsakomybės tikslai ir taip bus pasiekti; • Atsakomybės neišvengiamumo principas ir atsakomybės efektyvumo principas. Šie principai susiję tarpusavyje. Vėlgi, kad atsirasti atsakomybei, turbūt pritaikymo kiek įmanoma per trumpesnį laikotarpį. Aišku, išsiaiškinus visas aplinkybes ir turi būti neišvengiama jos įvairūs aspektai. Pvz., per mažos sankcijos. Skiriant per ilgą laiko tarpą pažei-dimo nagrinėjimui, vienaip ar kitaip galima išsisukti nuo bausmės. Pvz., skiriama piniginė bauda asmeniui, kuris neturi pajamų, turto. Kas yra atsakomybė už aplinkos teisės pažeidimus? 1. Vienas iš aplinkos teisės institutų. Atsakomybė už aplinkos teisės pažeidimus pirmiausia yra vienas iš bendrųjų aplinkos teisės institutų. Iš AT paskaitų prisimename, kad yra aplinkosaugos valdymo institutas, gamtos išteklių nuosavybės ir naudojimo institutas, kad yra ūkinės veiklos, ekonominės veiklos reguliavimo aplinkos institutas. Atsakomybė už aplinkos teisės pažeidimus apima normas būdingas baudžiamajai, civilinei teisei, tačiau apima ir tam tikras normas grynai aplinkosauginės srities ir atspindi aplinkausoginę pusę; 2. Viena iš priemonių, padedančių užtikrinti aplinkos apsaugos reikalavimų įgyvendinimą. Atsakomybė yra priemonė, padedanti užtikrinti aplinkosaugos teisės reikalavimų įgyvendinimą. Jeigu nebūtų reglamentuota, nebūtų numatyta atsakomybė už pažeidimus, ko gero aplinkosauginių reikalavimų ne visi laikytųsi. Atsakomybės buvimas yra garantas būtent aplinkosauginių priemonių laikymuisi. Žiūrint kitu kampu, net valstybei numatytos atsakomybės buvimas, pvz., už direktyvos neperkėlimą. Kai kalbama apie aplinkosaugines direktyvas, tai politiškai gali atrodyti, kad ne visos jos yra patrauklios, nes neišvengiamai yra susijusios su tam tikrais apribojimais. Taigi atsakomybės buvimas skatina priimti tam tikrus sprendimus greičiau; 3. Būdas kompensuoti padarytą žalą aplinkai. Tai yra ir būdas kompensuoti padarytą žalą, nes vienas iš atsakomybės rūšių, apie kuriuos mes kalbėsime, yra būtent civilinė atsakomybė, pareiga kompensuoti aplinkai padarytą žalą. Šiuo atveju mes turim keletą bylų, kur keliami žalos aplinkai kompensavimo klausimai. Atsakomybė yra būdas išreikalauti kompensacijos, pvz., pinigais ar aplinkos būklės pagerinimu, ištaisymu; 4. Prevencijos priemonė. Ne tik sąlygojanti aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi, bet ir prevencija nedaryti tam tikrų pažeidimų; 5. Būdas nubausti pažeidėjus. Kai kalbame apie baudžiamąją atsakomybę, administracinę atsakomybę tai yra būdas nubausti pažeidėjus. Pritaikyti valstybės prievartos priemones; 6. Būdas surinkti lėšų į valstybės biudžetą ir vėliau šias lėšas panaudoti aplinkos apsaugai. Mokesčiai, baudos, kompensacijos patenka į aplinkos apsaugos rėmimo programą ir tos lėšos vėliau naudojamos aplinkosauginių priemonių finansavimui, aplinkos gerinimui ir pnš. Aplinkosauginės teisinės atsakomybės ypatumai: • teisės pažeidimas padaromi aplinkos apsaugos srityje. Pvz., jeigu turi šaunomąjį ginklą, tačiau leidimo neturiu. Vaikštau po miestą, keliu grėsmę visuomenei ir pnš. Tai bus baudžiama pagal baudžiamąją ar administracinę teisę, Tuo tarpu jeigu aš tą ginklą panaudoju nušaunant briedį, neturėdama leidimo medžioti, tai jau bus pažeidimas aplinkos apsaugos srityje. Pažeidžiami aplinkos teisės reikalavimai, aktyviais veiksmais padaroma žala; • teisės pažeidimu visada kėsinamasi (tiesiogiai ar netiesiogiai) į aplinkos komponentus. Tiesiogiai – pavyzdys su briedžiu, iškirstas miškas, išpilti teršalai. Tiesioginis bus tuomet, kai matomas akivaizdus poveikis aplinkai. Netiesiogiai – pvz., netinkamas atliekų tvarkymas. Pvz., alytaus gaisras, padangų pertvarkymas. Nebuvo siekio pažeisti aplinką, tačiau nesilaikant atliekų pertvarkymo reikalavimų, buvo užteršta aplinka. Netiesioginiu gali būti, nesilaikymas gauti taršos leidimo, netalikus poveikio aplinkai procedūrų; • teisės pažeidimams būdingas “dvigubas” (o kartais ir “trigubas” objektas). Pažeidimo objektu gali būti keli aplinkos objektai, nes aplinkoj viskas yra tarpusavyje susiję. Pvz., neteisėtas miško kirtimas. Daroma žala ne tik medžiams, bet sunaikinamos gyvūnų buveinės, prastėja oro kokybė, gali turėti neigimo įtakos vandens telkiniams. Pvz., į jūra išpilami teršalai; • kompleksiškumas. Dažnai ta pati veika gali sutalpinti kelis teisės pažeidimus savyje. Pvz., neteisėtas valstybinio miško iškirtimas ir išsivežame medieną. Kiek medienos buvo iškirta – bus baudžiama pagal baudžiamąjį arba administracinį kodeksą, bet jeigu tą medieną pavogiau – vagystė pagal BK. Žala aplinkai bus dar vienas aspektas. Vienas teisės pažeidimas, tačiau pažeidimai yra skirtingi ir keli. Kad pradėtų veikti aplinkosauginės teisinės atsakomybės mechanizmas, būtinos šios sąlygos: • teisės aktai, reglamentuojantys veiklą aplinkos atžvilgiu. Labai svarbu, kad tos naujos veiklos būtų tinkamai reglamentuotos, kad būtų nustatytas saugaus elgesio su aplinka ribos, žalos aplinkai nedarantys veiklos būdai; • šių teisės aktų pažeidimas. Kai kuriais atvejais, kai kalbėsime apie baudžiamąją atsakomybę, formuluotės sąmoningai paliekamos plačios, kad apimtų įvairias veiklas. Kita vertus atsakomybės teisinis reguliavimas turi būti labai tikslus, kad būtų teisėtas ir teisingas pagal bendruosius teisės principus; • teisės aktai, numatantys atsakomybę už tokius pažeidimus. Bendrieji teisinės atsakomybės už aplinkos teisės pažeidimus pagrindai įtvirtinti: • LR Konstitucijos 53 ir 54 str. (numato aplinkosauginį teisinį reguliavimą, atsakomybės pagrindus); • Aplinkos apsaugos įstatymo 32-34 str., 8 skyrius (JA); • Žemės, Miškų, Žemės gelmių, Laukinės augalijos, Laukinės gyvūnijos ir kiti įstatymai. Atsakomybė už aplinkos teisės pažeidimus apima: • Administracinę atsakomybę (ANK, AAĮ); • Baudžiamąją atsakomybę (BK); • Civilinę (materialinę) atsakomybę (žalos atlyginimas) (CK, AAĮ ir kt. teisės aktai); • Darbuotojų ir valstybės tarnautojų atsakomybę (DK, VTĮ, statutai); • Kai kurie autoriai dar išskiria: Konstitucinę atsakomybę (pvz., apkalta Seimo nariui). Kitos poveikio priemonės (nepriskiramos atsakomybės priemonėm, bet jos yra labai panašios): • Privalomasis nurodymas (AAVKĮ – numatyti nurodymai). Pvz., apribojama ūkinė veikla, įpareigojama atlikti tam tikrus veiksmus; • Teisės (leidimo) naudoti gamtos išteklius apribojimas ar sustabdymas; • Teisės (leidimo) naudoti gamtos išteklius panaikinimas. KT nutarimas 1998 06 01 • Vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką. • Bendrieji aplinkos apsaugos principai. • Ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai, viešiesiems interesams. • Nuosavybės teisės ribojimas. • Konstitucijos 54 straipsnio 2 dalies turinys. • Dvejopas žalos pobūdis (nuosavybės objektui ir aplinkos objektui). KT nutarimas 1998-06-01 – vienas pirmųjų Konstitucinio Teismo nutarimų aplinkosaugos srityje, tam tikra prasme jis sudėliojo pagrindinius principus, idėjas, kurios vėlesniuose nutarimuose yra išplėtojamos. KT šiuo nutarimu nustatė, jog: • Vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką. • Bendrieji aplinkos apsaugos principai: aplinkos apsauga yra valstybės bei kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga; viešieji ir privatūs interesai turi būti skirti aplinkos kokybei gerinti; neigiamo poveikio aplinkai mažinimas; gamybos ekologizavimas; gamtos išteklių racionalus ir kompleksiškas naudojimas. • Atsakomybės reguliavimo pagrindai kyla iš pačios Konstitucijos. KT nutarimas 2003 10 29 • Konstitucinė pareiga atlyginti padarytą žalą gamtinei aplinkai. • Ši pareiga kyla tiesiogiai iš Konstitucijos. Nesant reguliavimo, remiantis Konstituciją galima išreikalauti žalos atlyginimo. KT nutarimas 2005 05 13 • Aplinkos apsaugos santykių teisinio reguliavimo pagrindai. • Viešas interesas. • Nuosavybės teisė nėra absoliuti, nuosavybė įpareigoja. Iš Konstitucijos 54 straipsnio valstybei kyla priedermė nustatyti tokį teisinį reguliavimą ir veikti taip, kad būtų apsaugota natūrali gamtinė aplinka, atskiri jos objektai, kad būtų užtikrintas racionalus gamtos išteklių naudojimas ir jų atkūrimas bei gausinimas. Tam tikslui turi būti sukurta ir deramai funkcionuoti atitinkama valstybės institucijų sistema, valstybės biudžete turi būti numatytos lėšos, reikalingos apsaugoti natūralią gamtinę aplinką, atskirus jos objektus, užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą, atkūrimą bei jų gausinimą. Šioje citatoje atskleidžiamas aplinkosauginės funkcijos turinys, kuris susideda iš: teisinio reguliavimo, faktinės veiklos, institucijų sistemos ir lėšų (tinkamo finansavimo). Tai yra 4 komponentai, kurie yra labai svarbūs tam, jog aplinkosauga veiktų ir pasiektų savo tikslus. KT nutarimas 2006 03 14 • Konstitucijoje įtvirtintos valstybės pareigos rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų, ypač vertingų vietovių apsauga turinys. • Niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo (draudimas susijęs su atsakomybe). 2 tema: Aplinkosauginiai teisės pažeidimai, kaip atsakomybės pagrindas Aplinkos teisės pažeidimas: kaltas neteisėtas elgesys (veikimas arba neveikimas), kuriuo pažeidžiami aplinkos teisės aktų reikalavimai, ir dėl to atsiranda (gali atsirasti) neigiamų ekologinių padarinių. Aplinkos teisės pažeidimo požymiai: • Pavojingumas visuomenei; • Ekologiškai žalinga veika; • Aplinkos teisės pažeidimas yra juridinis faktas; • Kalta veika; • Baudžiamumas. Aplinkos teisės pažeidimo sudėtis: • Objektas; • Subjektas; • Objektyvioji pusė; • Subjektyvioji pusė. 2021/09/17 3 tema: Administracinė atsakomybė už aplinkos teisės pažeidimus Administracinė atsakomybė apibrėžiama kaip tam tikrų poveikio priemonių, nuobaudų skyrimas kaltiems asmenims padarius pažeidimus, užtikrinant teisingumą teisėtvarka ir panašiai. Pagrindiniai administracinės atsakomybės požymiai: • Administracinę atsakomybę reglamentuoja tik įstatymai – pagrindinis ANK (ATPK) (skirtumas: tiek ANK, tiek specialiuosiuose įstatymuose numatyta atsakomybė laikytina ta administracine atsakomybe). • Atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Pirmiausia kalbame apie ANK nurodytus nusižengimus, bet specialiūs įstatymai taip pat numato tam tikras veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę. • Atsakomybės subjektas – fiziniai asmenys (specialiuose įstatymuose (inter alia AAĮ, TPĮ (TPĮ juridiniams asmenims teisena vis tiek pagal ANK) ir kt.) yra numatyta ekonominių sankcijų, taikomų ir juridiniams asmenims). • Už administracinius nusižengimas skiriamos ANK numatytos administracinės nuobaudos (pagal spec. įstatymus – ekonominės sankcijos). • Administracines nuobaudas paskirti gali labai platus institucijų (ANK 103) ir pareigūnų ratas. • Administracinių nuobaudų paskyrimas neužtraukia teistumo. ANK nurodomas pakartotinumas veikos kaip veiką kvalifikuojantis požymis. Pasekmės yra kur kas švelnesnės lyginant su baudžiamąja teise. Jeigu lyginam su civiline atsakomybe, tai skirsis tikslai. Jeigu administracinės atsakomybės nuobaudų paskirtis bausti asmenį, o civilinės atsakomybės – kompensuoti padarytą žalą aplinkai. • Administracinė atsakomybė yra taikoma procesine tvarka, kurią nustato ANK ir (ar) kitų įstatymų normos. Patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrindai (ko reikia, kad asministracinė atsakomybė būtų pritaikyta): • Norminis pagrindas (atsakomybę nustatanti teisės norma, ne žemesnio kaip įstatymo lygmenyje. Turi būti tos veikos reglamentavimas, sureglamentavimas tam tikro elgesio su aplinkos komponentas, aplinkos komponentų atžvilgiu, numatyta atsakomybė už tokių reikalavimų nepaisymą). • Faktinis pagrindas (pats teisės pažeidimas, nesilaikymas tam tikrų reikalavimų, nevykdymas tam tikrų pareigų); • Procesinis pagrindas (Tai kada jau yra konkreti procesinė valstybės institucijų veikla, fiksuoja pažeidimą tiriant pažeidimą, nagrinėjant bylas, priimant tose bylose atitinkamus sprendimus). Norminis pagrindas – AAĮ ar ANK numatyta įstatymo norma (veikla ir atsakomybė); Faktinis pagrindas – konkreti veikla; Procesinis pagrindas - nutarimas administracinio nusižengimo byloje arba sprendimas skirti ekonominę sankciją. ANK paskirtis – nerepresinis požiūris (priėmus ANK pasikeitė tikslai, griežtumas). Siekis pataisyti. • alternatyvių administracinėms nuobaudoms (poveikio) priemonių taikymo galimybė nepilnamečiams, • praplėstas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmuo nėra traukiamas atsakomybėn (pvz., mažareikšmės veikos), • naujas atleidimo nuo atsakomybės pagrindas – klaidinga konsultacija, • nebetaikomas areštas, • naujos administracinio poveikio priemonės – įpareigojimas dalyvauti įvairiuose kursuose, draudimas dalyvauti renginiuose, • plečiamas administracinio nurodymo institutas ir kt. (siekiant paskatinti asmenį susimokėti pusę baudos ar pateikti institucijoms tam tikrą specialią teisę suteikiantį dokumentą, atsisakant jo, taip parodant savo norą pasitaisyti ir tuo būdu trumpesniam laikui pritaikoma švelnesnė atsakomybė.) – atima leidimą medžioti pvz., Atsakomybės subjektas (pagal teisės aktą): • Fizinis asmuo; • Nuo 16 m.; • Specialūs subjektai – juridinio asmens vadovas ar kt. atsakingas asmuo (FA turintys specialių požymių) Nepilnamečių AA ypatumai (VII sk.): (nukreipta į elgesio ištaisymą) • Nustatyta paskirtis: užtikrinti AA atitikimą amžiui ir socialinei brandai, padėti pakeisti elgesį, derinant AA su ugdymu, sulaikyti nuo naujų veikų; • Gali būti skiriamos visos nuobaudos ir poveikio priemonės; • Atsižvelgiama į amžių, asmenybę, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; • Galima neskirti nuobaudos ir kreiptis dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros taikymo; • Bauda lygi pusei baudos (ne mažiau nei 5 eur, ne daugiau nei 900 eur). Aplinkybės, kai asmuo netraukiamas AA (IV sk.): • Aplinkybės, perkeltos iš ATPK (būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas). Abiem atvejais pažeidimas skirtas apginti savo ar kito asmens teises, laisves, apsaugoti nuo gresiančio pavojaus, priešingo teisei kesinimosi. Skirtumai - būtinoji gintis visada yra susijusi su žalos padarymu užpuolikui, pvz., jeigu ginamasi nuo užpuolusios lūšies (saugoma, nykstanti rūšis), šiuo atveju būtinoji gintis būtų pateisinama, jeigu gyvūnas pultų ir siekiant apsisaugoti jis būtų nušautas; Būtinasis reikalingumas – nebūtinai žala padaroma, neigiamas poveikis gali būti padaromas kitiems objektams, svarbu, kad jeigu asmuo savo veiksmais sukuria pavojingą situaciją, tai jis pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, ta situacija atsirado dėl neatsargumo. Svarbu įrodyti, kad nebuvo galima išvengti pasekmių kitais būdais ir tokiu būdu atsiradusi žala yra mažesnė. • Aplinkybės, naujai perkeltos iš BK (ANK 14 – 15, 17 – 20 str.); • Naujos, tik ANK įtvirtintos aplinkybės: ◦ mažai pavojinga veika (12 str.); ◦ klaidinga oficiali konsultacija (21 str.). Kalbant apie kas tai yra oficiali konsultacija, tai čia tą reikėtų be ANK pasižiūrėti ir viešojo administravimo įstatymo 32 str. ir, jeigu asmuo padaro tą pažeidimą vadovaujantis klaidinga konsultacija, jis gali būt netraukiamas administracinėn atsakomybėn. Oficiali konsultacija yra tada, kai raštu arba viešai paskelbiama ta konsultacija, t. y. kai jūs kreipiatės į kokią nors valstybės instituciją ir prašote pateikti tą konsultaciją ir atsako arba jums asmeniškai arba įkelia konsultaciją į puslapį viešai. Tačiau jeigu po konsultacijos pateikimo buvo keičiamas teisinis reglamentavimas ir ta konsultacija tampa nebeaktuali, ja nebegalėsime remtis. Jeigu ūkio subjektas buvo informuotas, kad kažkoks specialistas/institucija suklydo ir vėliau informavo, kad neteisingai suteikė konsultaciją, tai šita aplinkybe pasiremti nebus galima siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Jeigu poveikio priemonės yra būtinos ir neišvengiamos siekiant užkirsti kelią žalai, teisės normų saugomoms vertybėms ir jeigu atsakomybę numatančios įstatymuose, klaidinga konsultacija yra numatytas kaip ūkio subjekto atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pranešėjo atleidimas nuo atsakomybės. ANK: 12 straipsnis. Mažai pavojinga veika 1. Jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 108 straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 258 straipsnyje, 261 straipsnio 1 dalyje, 278 straipsnyje, 279 straipsnio 1 dalyje, 283 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnyje, 294 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 295 straipsnio 3 dalyje, 296 straipsnio 1 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, 299 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 333 straipsnio 1 dalyje, 340 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375 straipsnio 1 dalyje, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje, 409 straipsnyje, 413 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje, 520 straipsnyje, 523 straipsnio 1 dalyje, 525 straipsnio 1 dalyje, 526 straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas. 2. Kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai. 13 straipsnis. Būtinoji gintis 1. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. 2. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką padarė gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi. 3. Būtinosios ginties ribos yra peržengiamos tuo atveju, kai gynyba akivaizdžiai neatitinka priešingo teisei kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė priešingas teisei kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. 14 straipsnis. Įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymas 1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, jeigu šio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. 2. Įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens pasipriešinimą atremiančio asmens veikai taikomos šio kodekso 13 straipsnyje nustatytos būtinosios ginties taisyklės.   15 straipsnis. Profesinių pareigų atlikimas: Asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą, kurią padarė atlikdamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų įgaliojimų. 16 straipsnis. Būtinasis reikalingumas 1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. 2. Savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. 3. Asmuo, kuris dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privalo veikti didesnio, negu įprasta, pavojaus sąlygomis, negali pareigos neatlikimo pateisinti būtinojo reikalingumo nuostatomis.   17 straipsnis. Teisėsaugos institucijų užduočių vykdymas 1. Pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris teisėtai veikė pagal nusikalstamos veikos imitavimą. 2. Pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir šiai grupei darant įstatymų uždraustas veikas dalyvavo vykdydamas teisėsaugos institucijos kitą teisėtą užduotį ir neperžengė šios užduoties ribų. 3. Teisėsaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros įstaigos, taip pat kriminalinės žvalgybos subjektai.   18 straipsnis. Įsakymų vykdymas 1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė vykdydamas teisėtą įsakymą, potvarkį ar nurodymą. 2. Pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuris įvykdė įsakymą, potvarkį ar nurodymą, žinodamas, kad įsakymas, potvarkis ar nurodymas neteisėtas. 3. Asmuo, atsisakęs vykdyti įsakymą, potvarkį ar nurodymą, žinodamas, kad įsakymas, potvarkis ar nurodymas neteisėtas, neatsako pagal šį kodeksą. Šis asmuo gali atsakyti pagal šį kodeksą tik tuo atveju, kai padaryta veika turi kito administracinio nusižengimo požymių.   19 straipsnis. Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika 1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, dėl kurių atsiranda šiame kodekse numatytų padarinių, bet jie atlikti pateisinama profesine ar ūkine rizika visuomenei naudingam tikslui. 2. Rizika laikoma pateisinama, kai padaryta veika atitinka šiuolaikinį mokslą ir techniką, o visuomenei naudingo tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir rizikavęs asmuo ėmėsi būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų saugomus interesus.   20 straipsnis. Mokslinis eksperimentas: Asmuo, kuris atlikdamas teisėtą mokslinį eksperimentą padarė žalos, pagal šį kodeksą neatsako, jeigu eksperimentuodamas rėmėsi mokslo aprobuotomis metodikomis, sprendžiama problema turėjo išskirtinės reikšmės mokslui ir eksperimentuotojas ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos įstatymų saugomiems interesams, taip pat jeigu toks mokslinis eksperimentas nedraudžiamas pagal Lietuvos Respublikos ar tarptautinius teisės aktus. Administracinės nuobaudos: • Įspėjimas; • Bauda (numatyta sankcijoje); • Viešieji darbai. ATPK nuobaudos: • Įspėjimas; • Bauda; • Konfiskavimas; • specialiosios teisės atėmimas (poveikio priemonė); • administracinis areštas; • nušalinimas nuo darbo. Poveikio priemonės yra taikomos kartu su administracine nuobauda, bet jos gali būti taikomos, kai numatyta specialiosios dalies atitinkamame straipsnyje. Administracinis nurodymas (33 ir 610 str.): • Ne tik bauda, bet ir specialiosios teisės atėmimas (kai privaloma); • Ilgesni terminai – 15 k. d. nuo įteikimo (30 k. d. nuo išsiuntimo, jei užfiksuota ne asmens akivaizdoje). Administracinis nurodymas nesurašomas (610 str.) (kada netaikomas): • Maksimali bauda didesnė nei 1500 Eur; • Pakartotinumas; • Neblaivumas arba vengimas pasitikrinti; • Nežymus sveikatos sutrikdymas, nepilnai atlyginta žala; • Privalomas turto konfiskavimas; • Neturėjo teisės naudotis specialia teise, o pažeidimas su ja susijęs. AA lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės (35 ir 36 str.) • Peržengimas atsakomybę šalinančių aplinkybių – lengvinanti aplinkybė (mažareikšmiškumas, būtinoji gintis); LENGVINANTI • Nauja lengvinanti aplinkybė – sutikimas dalyvauti kursuose; LENGVINANTI • Nauja sunkinanti aplinkybė – nusižengimo padarymas reiškiant neapykantą ar diskriminuojant; SUNKINANTI • Papildyta naujomis tik BK įtvirtintomis sunkinančiomis aplinkybėmis. SUNKINANTI ANK: 35 straipsnis. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės 1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: 1) kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; 2) kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą; 3) administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties; 4) administracinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos; 5) administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymo, profesinių pareigų atlikimo arba teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo, būtinojo reikalingumo, pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas; 6) administracinis nusižengimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas; 7) administracinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai; 8) administracinį nusižengimą padarė nėščia moteris, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui; 9) administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo; 10) asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). 2. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. 3. Skirdami administracinę nuobaudą, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neatsižvelgia į tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis. 36 straipsnis. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės 1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios: 1) administracinį nusižengimą padarė du ar daugiau susitariusių asmenų. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į asmens dalyvavimo padarant administracinį nusižengimą pobūdį ir mastą ar paramą nustatant administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir jį padarant dalyvavusius asmenis, gali šios aplinkybės nepripažinti atsakomybę sunkinančia; 2) administracinis nusižengimas padarytas pasinaudojant visuomenės ar kito asmens nelaime; 3) dėl administracinio nusižengimo atsirado sunkių padarinių; 4) administracinis nusižengimas padarytas nėščiai moteriai, kai buvo žinoma ar akivaizdu, kad ji nėščia, arba neįgaliam asmeniui, kai buvo žinoma ar akivaizdu, kad jis neįgalus; 5) į administracinio nusižengimo padarymą įtrauktas nepilnametis ir jį įtraukė pilnametis; 6) administracinis nusižengimas padarytas mažamečiui; 7) administracinis nusižengimas padarytas reiškiant neapykantą asmeniui (asmenims) ar diskriminuojant asmenį (asmenis) dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais pagrindais; 8) administracinį nusižengimą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui; 9) administracinis nusižengimas padarytas kankinant asmenį ar tyčiojantis iš jo; 10) administracinis nusižengimas padarytas visuotinai pavojingu būdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus; 11) administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų; 12) tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. 2. Skirdami administracinę nuobaudą, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis. Pakartotinumas (40 str.) • Atsisakyta „baustumo“ sąvokos. Dabar atsisakyta ir vartojimą pakartotinumas, kad jeigu asmuo padaro per metus laiko, tame pačiame kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, tai laikoma, kad tai padaryta pakartotinai. Jeigu padaro pakartotinai, pvz., greičio viršijimas (dalis gali skirtis, bet straipsnis tas pats), padarius pakartojamai vėl tie metai skaičiuojami iš naujo. • Reikšmingas tik nusižengimo kvalifikavimui, adm. nurodymo taikymui ir kaip sunkinanti aplinkybė; • Skaičiuojama nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos; • Terminas – 1 metai (nuo poveikio priemonės įvykdymo dienos). 40 straipsnis. Administracinių nusižengimų pakartotinumas: Jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Adm. nuobaudos skyrimo terminai (39 str.) • Administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo (tęsėsi tam tikrą laiką ir vykdoma nenutraukiama veikla, pvz., netvarkomos atliekos ir jos vis kaupiamos) administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. • ATPK: 6 mėnesiai, galimybė pratęsti, daug išimčių. Bylų priskirtinumas (614 str.) • Teismas nagrinėja šio kodekso 119, 1191, 120, 204, 547 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai neatliekamas administracinio nusižengimo tyrimas ir nesurašomas administracinio nusižengimo protokolas. (aplinkosauginių nėra) • Kitos administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos ne teismo tvarka (nagrinėjamos specializuotų institucijų). • Kai nors vieno iš padarytų administracinių nusižengimų bylą turi nagrinėti teismas, teismui perduodama nagrinėti byla ar bylos dėl visų administracinių nusižengimų. Kalbant apie būtent aplinkosauginius administracinius nusižengimus, tai jų bylos bus nagrinėjamos būtent ne teismo tvarka. Nagrinėjimas ne teismo tvarka – kompetencija (615 str.) • Nagrinėja institucijos, kurių pareigūnai atliko tyrimą (589 str.) (pvz., AAD) (išskyrus atvejus, kai byla žinybinga teismui); • Jei teisę surašyti (protokolą) turi kelios institucijos – ta, kuri atlieka priežiūrą; • Institucijų vardu bylas nagrinėja vadovai, jų įgalioti asmenys; • Pareigūnas, atlikęs tyrimą, paprastai negali ir nagrinėti bylą. ANK: 615 straipsnis. Administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos 1. Administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. 2. Jeigu šio kodekso 589 straipsnyje numatyta, kad atlikti to paties šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje numatyto administracinio nusižengimo tyrimą ir dėl jo surašyti administracinio nusižengimo protokolą turi teisę kelių institucijų pareigūnai, atlikus tyrimą, byla gali būti perduodama nagrinėti tai institucijai, kuriai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus pavesta atlikti atitinkamų įstatymų ar kitų teisės aktų priežiūrą. 3. Administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. 4. Jeigu nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, o už asmens padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje kaip viena iš administracinių nuobaudų numatytas įspėjimas, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, nerašydamas administracinio nusižengimo protokolo, priima nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nutarimo turinys turi atitikti šio kodekso 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Šis nutarimas gali būti skundžiamas šio kodekso nustatyta tvarka kaip ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Nagrinėjimas ne teismo tvarka - procesas • Rašytinis procesas (bendra taisyklė, galima paprašyti pateikti paaiškinimus), šalys nekviečiamos; • Galima prašyti atsakomybės traukiamo asmens ir nukentėjusio pateikti pasiaiškinimą raštu; • Atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalaujant – žodinis procesas; • Nagrinėjama pagal AN padarymo vietą, išskyrus: kai traukiamas nepilnametis asmuo – pagal jo gyvenamąją vietą; kai pažeidimas užfiksuotas fiksavimo sistemomis – pagal gyvenamąją vietą (transporto priemonės registracijos vietą); • Paprastai išnagrinėjamos per 20 d. d. Turtinės žalos atlyginimas 664 – 665 str. • Galimybė susitarti: rašytinis susitarimas, kuriame patvirtinamas dydis ir atlyginimo faktas; • Galimybė priteisti AN byloje, jei dydį galima nustatyti neatidėjus bylos nagrinėjimo (ne teismo tvarka – iki 150 Eur) (jeigu didesnė suma, nagrinėjama CPK tvarka) • Jei nepavyksta – galima pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą ir perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kas svarbu iš šitos temos: • Bendrosios savybės; • Atribojimas nuo kitų teisės šakų; • ANK palyginti su specialiais įstatymais; Egzaminas – gali būti iš taikymo ir praktinių situacijų, kas skiria sankcijas, subjektai, bet nereikės cituoti kas gresia už tam tikras veikas. 4 tema: Ekonominės sankcijos juridiniams asmenims ANK buvo rengtas taip, kad esant poreikiui nustatyti JA švelnesnę atsakomybę, netaikant BK. Tai buvo padaroma specialiaisiais įstatymais. Tai lėmė na politiniai sprendimai, kitais atvejais tai lemia tam tikrų Europos sąjungos direktyvų perkėlimas. Pvz., pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymą atsiradusios ekonominės sankcijos. Skirtumas, jau nekalbant, jeigu žiūrėsime procesines nuostatas AAĮ ir kitų sričių spec. Įstatymuose, tai ten rasime dar skirtumų, pvz., proceso, sunkinančių/lengviančių ir t.t. Reglamentavimas – chaotiškas. Aplinkos apsaugos srityje: • AAĮ - VIII skyrius (daugiau nei 70 str.) (turi savo ekonomines sankcijas, turi savo procesą) – pats iš savęs vykdymas; • TPĮ - 9 skirsnis (3 str. – 3 pažeidimo rūšys) (taikomas ANK nustatyta tvarka) – duoda nuorodą į ANK dėl vykdymo; • Aplinkosauginių mokesčių įstatymai (?) – atskirai. Procesas taikant skirtingus aktus yra labai skirtingas. ANK numato atsakomybę FA ir turto konfiskavimas tik iš FA. Pareigūnas nustatė, kad JA turi neteisėtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų (nelegalus zoologijos sodas). Ar yra mechanizmas tuos gyvūnus konfiskuoti? Jie yra JA nuosavybė. Kaip konfiskuoti, kokia bauda? 2021/10/08 5 tema: Baudžiamoji atsakomybė už aplinkos teisės pažeidimus Baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia atsakomybės rūšis, kurią reglamentuoja BK. Alytaus gaisro atvejis (dėl didelės taršos), grigeo – dėl daug apsektų Taikoma kai yra didelės žalos ir pavojaus grėsmė arba jau atsiradusi didėlė žala Baudžiamoji atsakomybė – tai baudžiamųjų teisinių priemonių visuma, kurią valstybė taiko nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Ypač pastebima problematika aplinkos apsaugos teisėje, kad yra sunkiai atribojama baudžiamoji atsakomybė nuo administracinės atsakomybės. Bendroji taisyklė – baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio priemonė. Dažniausiai taikoma administracinė, o baudžiamoji sąlyginiai retai. Veikų atribojimo kriterijai leidžiantys parinkti tinkamą atsakomybės rūšį: Pavojingumo laipsnis. Pvz., asmuo žvejoja neturėdamas tam leidimo arba žvejoja draudžiama priemone. Tai čia yra kaip vienos rūšies pažeidimas, bet jeigu jis žvejoja elektra, kur sukuria grėsmę ne tik konkrečiai žuviai, bet ir visiems vandens gyviams, žmonėms, tuomet bus visai kitoks pavojingumo laipnis. Kai kalbame apie aplinkos apsaugis pažeidimus, tai pavojingumo laipsnė gali rodyti veikos atlikimo būdas, pvz., naudojimas elektra. Pavojingumo laipsnį gali parodyti sukelti padariniai arba padaryta žala. Didelė žala – negalime apsiriboti vien materialiniais nuostoliais. Svarbu pasižiūrėti vertybes, kurioms padaryta žala. Pvz., už vieno stumbro medžiojimą būtų keliama baudžiamoji atsakomybė. Šis gyvūnas priklauso nykstančiai rūšiai, dėl to jo medžiojimas padaro didelę žalą. Kalbant apie aplinkos teisės pažeidimą svarbu atsižvelgti ne tik į turtinę, bet ir į neturtinę padarytą žalą (ekologinius žalos aspektus). Elgesį – tyčinis / netyčinis. Tarptautinėje teisėsje pripažįstama, kad baudžiamosios atsakomybės buvimas aplinkos apsaugos srityje, konstatuojama, kad ji yra būtina siekiant atgrasyti nuo žalos aplinkai darymo. Visgi baudžiamosios atsakomybės taikymas yra nelankstus, pvz., ilgesnis procesas. Administracinis procesas yra daug lengvesnis ir greitesnis, pigesnis. Baudžiamosios atsakomybės ypatumai: • Griežčiausios bausmės (už pavojingiausias veikas) (galėtume sakyti, kad tai yra griežčiausios bausmes, tačiau turėtume įvertinti ekonomines sankcijas atsiradusias specialiuosiuose įstatymuose, kurios ne tik prilygsta baudžiamosios atsakomybės sankcijoms, bet kai kurias ir viršija); • Taikoma už pavojingiausias veikas, sukeliančias (galinčias sukelti) didžiausią žalą (aplinkos apsaugos pažeidimai yra matuojami kitokiais kriterijais, nes mes turime atsižvelgti į ekologinius aspektus ir tuos pavojus, pvz., nykstančios rūšies gyvūno medžioklė); • Visuomenės pasmerkimas “stipresnis”; • Taiko tik teismai; • Kai kalbame apie nusikaltimus (ar baudžiamuosius nusižengimus) aplinkai – nukentėjusysis yra visa visuomenė (aplinka yra visuotinė vertybė, dėl to darant žalą aplinkai, pvz., kertant miškus, teršiant vandenį, kenčia visa visuomenė. Gal pasekmes patiria ne iš karto, tačiau pažeidimas vis tiek sukelia pasekmes). Pagrindiniai BA principai: • Asmuo atsako pagal BK tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusi-kalstamos veikos padarymo metu. – Nullum crimen, nulla poena sina lege. (Asmuo laikomas nekaltu, kol kaltė neįro-dyta įstaymo nustatyta tvarka. Prokuroras turi pateikti įrodymus, kad asmuo yra kaltas. Vienas aspektas – laiko krite-rijus, veikos padarymo metu. Atlikti veiksmai turi prieštarauti esamam reguliavimui veikos atlikimo metu. Kalbant apie aplinkos teisės pažeidimus, svarbu žiūrėti net ik BK straipnius, bet ir į aplinkos teisės aktus, kurie galiojo veikos padary-mo metu); • Įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia (Bylos nagrinėjimo teisme metu A. Š. teigė, kad jam nebuvo žinoma, jog norint iškirsti medį yra būtina gauti nustatyta tvarka leidimą, tačiau teismas sprendime pažymėjo, kad pagal konstitucinį principą įstatymų reikalavimų nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės. „Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga. Valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos pagal savo kompetenciją privalo užtikrinti, kad būtų atlyginta padaryta žala ar neigiamas poveikis aplinkai, o neteisėta veikla padarę žalą aplinkai kalti asmenys – nubausti. Piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų,“ – nurodyta teismo sprendime. Galima atleisti nuo atsakomybės tada kai buvo netinkamai išviešinta – neteisingai paskelbta arba dar neišviešinta, neįsigalioja. • Niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (Kasacinis teismas nurodė, jog principas, draudžiantis antrą kartą bausti už tą pačią veiką, aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Svarbu pažymėti, kad vienus pažeidimus gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, o už kitus – administracinė atsakomybė ir čia nebus principo pažeidimas. Šis principas nepaneigia galimybės skirti skirtingas atsakomybės rūšis, taip pat skirtingas arba kelia poveikio priemones, pvz., skirti baudą ir konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankius. Šitas principas nereiškia tai, jog jeigu asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tai nebegalime pritaikyti administracinės atsakomybės. Pakartotinumas irgi nereiškia, kad jeigu padarei teisės pažeidimą ir gavai bausmę už tai ir tą bausmę atlikai, tai jau toliau tą patį nusikaltimą gali toliau daryti. Jeigu toliau daryti tuos pačius teisės pažeidimus, tai bus traktuojamas kaip pakartotinumas, atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir bus traukiamas atsakomybėn); • Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. (Kaltė – privalomas baudžiamosios atsakomybės elementas, ji turi būti įrodyta. Kaltė – tiesioginė / netiesioginė tyčia. nusikalstamas pasitikėjimas / nerūpestingumas. Neatsargumas – tik BK nurodytuose straipsniuose); • Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusi-kaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. (Privaloma įrodyti visus sudėties elementus); • Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pa-gal įstatymą. Baudžiamojo įstatymo galiojimas: • Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (bausmės dydis taikomas tas, kuris galioja veikos padarymo metu); • Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią.( Jeigu BK straipsnis pakeičiamas į švelnesnę pusę, asmeniui taikoma švelnesnioji sankcija); • Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusi-kalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. (Jeigu atsakomybė yra griežtinama, ar įtraukiama į BK, tai tokios nuostatos negali būti pritaikytos retrospektyviai); • Skiriamos tos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės, kurias nu-mato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas; • Asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, atsako pagal BK. (laivai – tarša); • Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal BK. Kas inicijuoja BA taikymą? Ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. (BPK 166 str. 1 d.) Aplinkos teisės specifika: Siekdami užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai įstatymų nustatytais atvejais perduoda medžiagą teisėsaugos institucijoms spręsti klausimą dėl kaltų asmenų patraukimo BA (AAVKĮ 3 str.) BA pagrindas: • Nusikaltimas: ◦ Nesunkus (iki 3 metų laisvės atėmimo); ◦ Apysunkis (nuo 3 iki 6 metų laisvės atėmimo); ◦ Sunkus (nuo 6 iki 10 metų laisvės atėmimo); ◦ Labai sunkus (virš 10 metų laisvės atėmimo). • Baudžiamasis nusižengimas (bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą) Dažniausiai būna nesunkūs, apysunkiai, neatsargūs. BA subjektas: • Fizinis asmuo: ◦ Amžius (nuo 16 metų – aplinkosauginiams nusikaltimams būtinas pakaltinamumas, jeigu asmuo yra jaunesnis negu 16 metų tai jam gali būti taikomos poveikio priemonės); ◦ Pakaltinamas arba ribotai pakaltinamas; • Juridinis asmuo (tais atvejais kai veika padaryta juridinio asmens naudai, interesais ar jo vardu, jeigu padaroma JA vadovo paliepimu, arba dėl nepakankamos priežiūros ir kontrolės, neišmokinimo darbuotojų); Nusikalstamos veikos stadijos ir formos: • Rengimasis padaryti nusikaltimą (aplinkos apsaugos prasme – realiai baudžiamoji atsakomybė taikoma kai ruošiamasi padarytų sunkų ar labai sunkų nusikaltimą aplinkai); • Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką (šovė į jau mirusį gyvūną, bandė elektra gaudyti gyvūnus bet nesusijungė su elektra); • Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką (jeigu padarinių nepavyko išvengti, vis tiek bus taikoma BA tik švelnesnė); • Bendrininkavimas; • Nusikaltimų recidyvas. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės: • Būtinoji gintis (tai tokia situacija, kai BĮ ginamiems interesams žala padaroma ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimos, jei tuo nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Būtinoji gintis – žmogaus teisė, bet ne pareiga. • Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas); • Profesinių pareigų vykdymas; • Būtinasis reikalingumas (tai tokia situacija, kai teisėtai padaroma žala BĮ saugomiems interesams siekiant pašalinti pavojų, gresiantį LR interesams, visuomenės interesams, to asmens ar kitų asmenų teisėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išveng-ta); • Teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas; • Įsakymo vykdymas; • Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika; • Mokslinis eksperimentas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės: • kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą (Atleidimas nuo BA, kai asmuo ar NV prarado pavojingumą yra besąlyginė atleidimo nuo BA rūšis, kai asmuo atleidžiamas nuo BA dėl to, kad jis pats arba jo padaryta NV prarado pavojingumą. Asmens, kuris nustojo būti pavojingas, arba asmens padariusio veiką, kuri nebėra pavojinga, patraukimas BA yra netikslingas ir nereikalingas. Padaręs NV asmuo atleidžiamas nuo BA, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga); • dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (veika mažareikšme yra tuo atveju, kai realiai jos pavojingumas yra nedidelis, nors pačioje veikoje formaliai yra visi nusikalstamos veikos požymiai. Jei nėra bent vieno nusikalstamos veikos požymio, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn); • kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką  savo noru atlygino ar pašalino atsiradusią žalą  susitaikė  nedarys naujų nusikalstamų veikų. Susitaikymas reiškia, kad nukentėjusysis ne tik atleido kaltininkui, bet ir neturi jokių pretenzijų bei reikalavimų, pareikštų baudžiamojo proceso metu. Susitaikymo motyvai neturi reikšmės. Šitas pagrindas yra abejotinas aplinkosaugine prasme, nes nukentėjusysis yra visa visuomenė. Sunku manyti, kad prokuroras galės susitaikyti su visa visuomene ar gyvunu. Šis pagrindas nėra taikomas aplinkosauginėje srityje); • kai yra lengvinančių aplinkybių (asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo BA, jeigu: 1) Jis pirmą kartą padarė NV ir 2) Yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 str., 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) Nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Esant sąlygų visumai tai yra besąlyginė atleidimo nuo BA rūšis); • kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (1) asmuo yra įtariamas dėl dalyvavimo organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime ir pagal baudžiamojo proceso normas yra laikomas įtariamuoju ar kaltinamuoju; 2) Baudžiamojo proceso tvarka yra gautas tokio asmens prisipažinimas dėl dalyvavimo atitinkamoje grupėje; 3) Asmuo aktyviai padėjo atskleisti atitinkamos grupės nusikalstamas veikas); • pranešėjo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės; • pagal laidavimą (teismas paskiria užstatą); Bausmių rūšys: Padarius nusikaltimą: 1) viešieji darbai; 2) bauda; 3) laisvės apribojimas; 4) areštas; 5) terminuotas laisvės atėmimas; 6) laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Padarius baudžiamąjį nusižengimą: 1) viešieji darbai; 2) bauda; 3) laisvės apribojimas; 4) areštas. Juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos šios bausmės: 1) bauda; 2) juridinio asmens veiklos apribojimas; 3) juridinio asmens likvidavimas. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (svarbiausias punktas, nes žalos dydis nustatomas pagal aplinkai padarytą žalą). Baudžiamojo poveikio priemonių rūšys: 1) uždraudimas naudotis specialia teise (pvz., atimama teisė medžioti, žvejoti); 2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) išplėstinis turto konfiskavimas; 11) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. BK 270 str. Ta žala gali išaiškėti po daug metų (pvz naftos išpylimas), Probleminis klausimas: didelė žala, didelis pavojus, sunkūs padariniai. Kiekvienu atveju vertinama individualiai. Pvz.: didelė žala – gaisras Alytuje, kuršių nerijos tarša (didelė žala – ginčų objektas, nes kuršių nerija ir taip užteršta). Kiti sunkūs padariniai – dėl taršos pvz.: vandens telkinių išnyko rūšis ar augalai. Nebūtinai apčiuopiama žala. Vertina aplinkosaugininkas -> atiduoda prokurorui Įvykio vietą apžiūri aplinkosaugininkai (jie nežino, kaip IT veikia); ekspertizės (tik tada, kai kitaip neįmanoma; žalos nustatymas problematiškas); tarša nafta gali parodyti žalą tik po kurio laiko (dešimčiai metų galime apsiskaičiuoti žalą). BK 270 str.: 1. Tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 4. Šiame straipsnyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. BK 2701 str.: 1. Tas, kas neteisėtai gamino, importavo, eksportavo, naudojo ar pateikė rinkai ozono sluoksnį ardančias medžiagas ar jų mišinius, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. BK 2702 str.: 1. Tas, kas neturėdamas leidimo ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno penkiasdešimt tonų arba didesnį kiekį skirtų naudoti arba šalinti nepavojingų atliekų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas neturėdamas leidimo ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno penkiasdešimt tonų arba didesnį kiekį skirtų naudoti arba šalinti pavojingų atliekų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. BK 2703 straipsnis. Jūros teršimas iš laivų: 1. Tas, kas pažeisdamas Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78) I ir II prieduose nustatytus reikalavimus teršė iš laivų atvirą jūrą arba kitą teritoriją, kurioje negalioja jokios valstybės jurisdikcija, Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių išskirtinę ekonominę zoną, teritorinę jūrą, tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose galioja šių valstybių jurisdikcija, vidaus vandenis, įskaitant uostus, jeigu dėl to pablogėjo vandens kokybė, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo. 3. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. BK 271 straipsnis. Saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimas ar suniokojimas: 1. Tas, kas sunaikino ar suniokojo valstybinį parką, rezervatą, draustinį, ar kitą valstybės saugomą gamtinę teritoriją, joje esančią saugomą natūralią ar rūšies buveinę, ar gamtos paveldo teritorinį kompleksą, kurio apsaugos tikslams įsteigta ši teritorija, ar gamtos paveldo objektą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Jeigu visą girią išnaikino, o jei kelis medžius – suniokojo. BK 2711 straipsnis. Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas 1. Tas, kas vykdė savavališką statybą ar kitaip pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba buvo padaryta didelė žala aplinkai ar didelė turtinė žala asmeniui, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. BK 272 straipsnis. Neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas arba kitoks laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas – APIE GYVŪNUS 1. Tas, kas medžiojo ar žvejojo uždraustu laiku, uždraustose vietose ar draudžiamais būdais, įrankiais, priemonėmis arba kitaip neteisėtai naudojo ar naikino laukinės gyvūnijos išteklius ir padarė didelės žalos gyvūnijai, taip pat tas, kas žvejojo naudodamas elektros ar ultragarso žvejybos prietaisus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai naikino, žalojo ar paėmė iš natūralios aplinkos ypatingai saugomų rūšių laukinius gyvūnus, juos įgijo, laikė, gabeno, realizavo ar komerciniais tikslais naudojo ypatingai saugomų rūšių laukinius gyvūnus, jų dalis ar gaminius iš jų, jeigu tokia veika nebuvo padaryta didelės žalos ypatingai saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei ir tokia veika buvo susijusi su nedideliu? ypatingai saugomų rūšių laukinių gyvūnų kiekiu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. (žvejojimas elektra – nors ir pagavo kelias žuvis, bet padarė didėlę grėsmę kitoms žuvims; gali būti pagautos saugomos rūšys – savadarbės kilpos ir įkliuvo lūšys ir nugaišo ten) 3. Tas, kas neteisėtai naikino, žalojo, paėmė iš natūralios aplinkos, gaudė ar kitaip įgijo, laikė, perdirbo, gabeno, realizavo ar kitaip naudojo didelį kiekį saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų arba tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei, arba tokią veiką padarė komerciniais tikslais, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 4. Tas, kas neteisėtai gamino, įsigijo, laikė, gabeno ar realizavo elektros ar ultragarso žvejybos prietaisus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 6. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. BUVO BYLA – pagavo kelis ešerius, bet juose buvo 7 kg ikrų, tai laikytina didelė žala. BK 273 straipsnis. Neteisėtas miško kirtimas ar pelkių naikinimas 1. Tas, kas neturėdamas leidimo iškirto, sunaikino ar sužalojo miško žemėje daugiau negu 500 kietmetrių medžių arba nusausino pelkę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. BK 274 straipsnis. Neteisėtas saugomų laukinių augalų, grybų ar jų dalių rinkimas, naikinimas, realizavimas ar kitoks disponavimas jais – APIE AUGALUS 1. Tas, kas neteisėtai naikino, žalojo, paėmė iš natūralios aplinkos ar kitaip rinko arba įgijo, laikė, perdirbo, gabeno, realizavo ar kitaip naudojo didelį kiekį saugomų rūšių laukinių augalų, grybų, jų dalių ar gaminių iš jų arba tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų rūšies apsaugos būklei, arba tokią veiką padarė komerciniais tikslais, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai naikino, žalojo, paėmė iš natūralios aplinkos ar kitaip rinko ypatingai saugomų rūšių laukinius augalus, grybus, įgijo, laikė, gabeno, realizavo ar komerciniais tikslais naudojo ypatingai saugomų rūšių laukinius augalus, grybus, jų dalis arba gaminius iš jų, jeigu tokia veika nebuvo padaryta didelės žalos ypatingai saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų rūšies apsaugos būklei ir tokia veika buvo susijusi su nedideliu ypatingai saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų kiekiu, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. Prie aplinkosauginių sąlyginai galima priskirti ir teisės pažeidimus, numatytus BK: • 256 str. - Neteisėtas disponavimas branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais; • 256 (1) str. - Grasinimas panaudoti ar kitaip paveikti arba neteisėtai įgyti branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius; • 257 str. - Teisėto disponavimo branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais taisyklių pažeidimas. Baudžiamoji atsakomybė už aplinkos pažeidimus neapsiriboja vien tik nacionaliniu įstatymu – BK, bet tos nuostatos yra įtakos dviejų direktyvų: 2008 m. lapkričio 19 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/eb dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę: buvo priimta todėl, kad valstybių praktika ties taikymu aplinkos apsaugos normas yra labai skirtingai; sankcijos turi būti griežtesnės, didesnis nešališkumas. Kodėl pasirinkta BA? • Pirma, baudžiamųjų sankcijų skyrimas parodo socialinį nepritarimą, kuris kokybės požiūriu yra visai kitokio pobūdžio, palyginti su administracinėmis sankcijomis arba civilinėje teisėje nustatytu kompensaciniu mechanizmu. • Antra, administracinės arba kitokios piniginės sankcijos gali neatgrasyti, jei pažeidėjai neturi pinigų arba, priešingai, yra labai turtingi. Tokiais atvejais gali prireikti taikyti laisvės atėmimo bausmę. • Be to, kriminalinių nusikaltimų tyrimo ir teisminio persekiojimo (ir valstybių narių tarpusavio teisinės pagalbos) prie-monės turi didesnę galią nei administracinės arba civilinės teisės priemonės ir gali padidinti šių procedūrų veiksmin-gumą. • Galiausiai papildomai garantuojamas nešališkumas, nes kriminalinių nusikaltimų tyrime dalyvautų nusikaltimų tyrimo institucijos, tai yra kitos institucijos nei leidimus eksploatuoti ar teršti išdavusios administracinės institucijos. • Be to, kad valstybėse narėse yra taikomos skirtingos sankcijų rūšys, gerokai skiriasi ir už panašius ar tapačius pažei-dimus taikomų sankcijų dydžiai. Nusikaltimai aplinkai paprastai peržengia valstybių sienas arba daro tarpvalstybinį poveikį. Dėl šios priežasties pažeidėjai šiuo metu gali pasinaudoti tuo, kad valstybių narių teisės aktai skiriasi. Taigi šią problemą reikia spręsti imantis veiksmų Bendrijos lygiu. Neteisėtas: a) pažeidžiantis teisės aktus, priimtus remiantis EB sutartimi ir išvardytus direktyvos A priede; arba b) veiklos, kuriai taikoma Euratomo sutartis, požiūriu – pažeidžiantis teisės aktus, priimtus remiantis Euratomo sutartimi ir išvardytus direktyvos B priede; arba c) pažeidžiantis valstybės narės įstatymą, administracinį potvarkį arba valstybės narės kompetentingos institucijos priimtą sprendimą, kuriuo remiantis įgyvendinami a ir b punktuose nurodyti Bendrijos teisės aktai. N.B. Žinoti: Nusikaltimai: (čia pateikiamas sąrašas veikų, kurios turi būti laikomos nusikalstamomis, padarytos: tyčia, didelio neatsar-gumo, neteisėtai. Svarbu: Čia reikalaujama sunkių padarinių) Valstybės narės užtikrina, kad toliau nurodyta veika, kuri yra neteisėta ir padaryta tyčia arba bent jau dėl didelio neatsargumo, yra nusikaltimas: a) kokio nors kiekio medžiagų ar jonizuojančiosios spinduliuotės išleidimas, išmetimas arba išpylimas į orą, dirvožemį ar vandenį, kuris sukelia ar gali sukelti asmeniui mirtį ar sunkų sveikatos sutrikimą, arba didelę žalą oro kokybei, dirvože-mio kokybei ar vandens kokybei arba gyvūnams ar augalams; b) atliekų, kurios asmeniui sukelia ar gali sukelti mirtį ar sunkų sveikatos sutrikimą arba didelę žalą oro kokybei, dirvože-mio kokybei ar vandens kokybei arba gyvūnams ar augalams, surinkimas, vežimas, naudojimas ar šalinimas, taip pat tokių operacijų priežiūra ir šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant prekiautojo ar tarpininko tokio pobūdžio veiks-mus (atliekų tvarkymas); c) atliekų vežimas, kai šiai veiklai taikoma 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo [6] 2 straipsnio 35 dalis ir kai ši veikla vykdoma dideliais kiekiais, nepriklausomai nuo to, ar tai yra vienkartinis vežimas, ar keli susiję vežimai; d) gamyklos, kurioje vykdoma pavojinga veikla arba kurioje laikomos arba naudojamos pavojingosios medžiagos ar pre-paratai ir kuri už gamyklos ribų asmeniui sukelia ar gali sukelti mirtį ar sunkų sveikatos sutrikimą arba didelę žalą oro kokybei, dirvožemio kokybei ar vandens kokybei arba gyvūnams ar augalams, eksploatavimas; e) branduolinių medžiagų arba kitų pavojingų radioaktyviųjų medžiagų gamyba, apdirbimas, tvarkymas, naudojimas, laikymas, saugojimas, vežimas, importas, eksportas ar šalinimas, kuris asmeniui sukelia ar gali sukelti mirtį ar sunkų sveikatos sutrikimą arba didelę žalą oro kokybei, dirvožemio kokybei ar vandens kokybei arba gyvūnams ar augalams; f) saugomų laukinės faunos ar floros rūšių individų naikinimas, žudymas, laikymas ar ėmimas, išskyrus atvejus, kai veika susijusi su nedideliu tokių individų kiekiu ir daro nedidelį poveikį rūšies išsaugojimo būklei; g) prekyba saugomų laukinės faunos ar floros rūšių individais, jų dalimis ar gaminiais iš jų, išskyrus atvejus, kai veika susijusi su nedideliu tokių individų kiekiu ir daro nedidelį poveikį rūšies išsaugojimo būklei; h) bet kokia veika, kuria labai nuniokojamos saugomoje teritorijoje esančios buveinės; i) ozono sluoksnį ardančių medžiagų gamyba, importas, eksportas, teikimas į rinką arba naudojimas. Kurstymas ir padėjimas šias veikas padaryti taip pat nusikaltimas. Juridinių asmenų atsakomybė: (beveik identiškas su BK) 1. Valstybės narės užtikrina, kad juridiniai asmenys būtų traukiami atsakomybėn už nurodytus nusikaltimus, jeigu juos jų naudai padarė vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje einantis asmuo, veikęs individualiai arba kaip juridinio asmens organo narys, jeigu jis turėjo teisę: a. atstovauti juridiniam asmeniui; b. priimti sprendimus juridinio asmens vardu; arba c. kontroliuoti juridinį asmenį. 2. Be to, valstybės narės užtikrina, kad juridiniai asmenys atsakytų tais atvejais, jeigu nurodytus nusikaltimus juridinio asmens naudai padarė jam pavaldus asmuo dėl 1 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros ar kontrolės. 3. Juridinių asmenų atsakomybė remiantis 1 ir 2 dalimis nepanaikina galimybės kelti baudžiamąsias bylas fiziniams asmenims, kurie padarė, kurstė arba padėjo padaryti nurodytus nusikaltimus. Valstybės narės turi užtikrinti, kad taikomos sankcijos būtų: (nors direktyva siekia suvienodinti valstybių narių praktiką, kalbant apie sankcijas – sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos, atgrasančios. Tačiau jokių gairių nėra pateiktia ir ta praktika skiriasi, pvz., sankcijų dydis). • Veiksmingos; • Proporcingos; • Atgrasančios. Iš magistrinio: Siekiant sustiprinti aplinkos apsaugą, Europos Parlamentas ir Taryba 2008 m. priėmė direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę, kadangi jos pirmtakė direktyva 2004/35/EC dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti), numatė tik administracinio poveikio priemones. 2008/99/EB direktyva siekiama suvienodinti baudžiamosios teisės nuostatas, aplinkos apsaugos srityje, nes nacionalinių sistemų skirtumai išlieka dideli, kai tai susiję su sankcijų rūšimis ir dydžiu, be to kai kuriuose ES valstybėse narėse taikomų sankcijų nepakanka, kad būtų veiksmingai laikomasi aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, todėl bendros nusikaltimus reglamentuojančios taisyklės leidžia taikyti veiksmingesnius nusikaltimų tyrimo ir pagalbos būdus valstybėse narėse ir tarp valstybių narių. Svarbu pažymėti, kad direktyva 2008/99/EB, ES valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose privalėjo būti įgyvendinta iki 2010 m. gruodžio 26 d. Svarbu išskirti, kad 2008/99/EB direktyva siekiama veiksmingai apsaugoti aplinką t.y. siekiama nustatyti labiau atgrasančias sankcijas už didelę žalą aplinkai. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad „neteisėta“ ir „padaryta tyčia“ arba „dėl didelio neatsargumo“ padaryta veika, taip pat „tyčinės veikos kurstymas“ ir „padėjimas“ ją vykdyti yra nusikaltimas. Direktyvoje 2008/99/EB nurodyti „nusikaltimai aplinkai“ apima neteisėtus veiksmus, kurie pažeidžia nurodytas aplinkos apsaugos teisės aktuose taisykles bei sukelia ar gali sukelti asmeniui mirtį ar sunkų sveikatos sutrikimą, arba didelę žalą aplinkai. Direktyvoje pateiktas „nusikaltimų aplinkai“ sąrašas nurodytas šio darbo priede Nr.2. ES valstybės narės privalo užtikrinti, kad priede Nr.2 nurodyta veika, kuri yra neteisėta ir padaryta tyčia arba bent jau dėl didelio neatsargumo, yra nusikaltimas. Pažymėtina, kad direktyvoje pateikta „aplinkos“ sąvoka apima: asmenis, orą (įskaitant stratosferą), dirvožemį, vandenį, gyvūnus ir augalus bei laukinės faunos ir floros rūšis, o taip pat ir jų saugomoje teritorijoje esančias buveines. „ Kaip jau buvo ne kartą paminėta, kad už nusikaltimus aplinkai valstybės narės privalo nustatyti „veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias“ sankcijas. • Veiksmingumo principas nurodo, kad bausme yra siekiama Bendrijos teisės aktų leidėjo nustatytų tikslų, šiuo atveju apsaugoti „bendrą“ ir „virš valstybinį“ teisinį interesą. Atsižvelgiant į tai, kad ES aplinkos apsaugos teisės aktų tikslas yra pasiekti „aukštą aplinkos apsaugos lygį“, bausmės privalo padėti šį tikslą įgyvendinti. Bausmės veiksmingumas didele dalimi priklauso nuo jos gebėjimo sukurti konkretų ir bendrą atgrasomąjį poveikį, todėl galima daryti išvadą, kad veiksmingumas glaudžiai susijęs su atgrasomuoju poveikiu. • Proporcingumo reikalavimas gali būti tenkinamas, kai aptariami, kokie nors konkretūs interesai, kuriuos apsaugos konkrečios sankcijos. Jei sankcijos būtų tik administraciniams interesams apsaugoti, jos yra mažiau rimtos, nei tada, kai pavyzdžiui reikia apsaugoti ekologines vertybes. Tokiu būdu žiūrint į nusikaltimus aplinkai galima nustatyti tam tikras gaires, kaip reikėtų palyginti įvairių nusikalstamų veikų sunkumą ir kaip tai vėliau atsispindi teisės aktais nustatytų sankcijų dydžiu. Be to valstybės narės privalo užtikrinti, kad baudžiamojon atsakomybėn už priede Nr.2 numatytas nusikalstamas veikas būtų patraukti ne tik fiziniai bet ir juridiniai asmenys. „Juridinio asmens“ sąvoką apima vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje einantis asmuo, veikęs individualiai arba kaip juridinio asmens organo narys, jeigu jis turėjo teisę: atstovauti juridiniam asmeniui; priimti sprendimus juridinio asmens vardu; kontroliuoti juridinį asmenį. Be to „juridinis asmuo“ atsako, jeigu nurodytus priede Nr.2 nusikaltimus aplinkai juridinio asmens naudai padarė jam pavaldus asmuo dėl nurodyto asmens nepakankamos priežiūros ar kontrolės. Juridinių asmenų atsakomybę apima galimybė kelti baudžiamąsias bylas fiziniams asmenims, kurie padarė, kurstė arba padėjo padaryti priede Nr. 2 nurodytus nusikaltimus aplinkai. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/123/EB2009 m. spalio 21 d. iš dalies keičianti Direktyvą 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo: Šios direktyvos tikslas: įtraukti į Bendrijos teisę tarptautinius standartus taršos iš laivų srityje ir užtikrinti, kad už teršalų išme-timus atsakingiems asmenims būtų taikomos atitinkamos sankcijos, įskaitant baudžiamąsias, siekiant pagerinti saugumą jūroje ir sustiprinti jūros aplinkos apsaugą nuo taršos iš laivų. 4 str. Pažeidimai (5 str. išimtys) 1. Valstybės narės užtikrina, kad teršalų išmetimas iš laivų, įskaitant nedidelius teršalų kiekio išmetimų atvejus, bet kurioje iš 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų teritorijų būtų laikomas pažeidimu, jei tai padaroma tyčia, dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo. 2. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad visi fiziniai ar juridiniai asmenys, padarę pažeidimą kaip apibrėžta 1 dalyje, galėtų būti patraukti atsakomybėn. Nusikalstamos veikos: 1. Valstybės narės užtikrina, kad 4 ir 5 straipsniuose apibrėžti pažeidimai būtų laikomi nusikalstamomis veikomis. 2. 1 dalis netaikoma nedidelio teršalų kiekio išmetimams, kai dėl padarytos veikos nepablogėja vandens kokybė. 3. Pakartotiniai nedidelio teršalų kiekio išmetimai, kurie ne kiekvienas atskirai, bet bendrai pablogina vandens kokybę, laikomi nusikalstama veika, jei tai padaroma tyčia, dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo. Kurstymas, padėjimas ir bendrininkavimas taip pat turi būti baudžiami kaip nusikalstamos veikos. Juridinių asmenų atsakomybė: 1. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti patraukti atsakomybėn už nurodytas nusikalstamas veikas, kurias jų naudai padarė individualiai ar kaip juridinio asmens organo narys veikęs asmuo, užimantis šio juridinio asmens struktūroje vadovaujančias pareigas, remiantis tuo, kad jis: a. turi įgaliojimus atstovauti juridinį asmenį; b. turi teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu; arba c. turi teisę vykdyti to juridinio asmens kontrolę. 2. Be to, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad juridinį asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn tais atvejais, kai dėl nepakankamos 1 dalyje nurodyto fizinio asmens vykdomos priežiūros ar kontrolės jam pavaldžiam fiziniam asmeniui buvo sudarytos sąlygos padaryti šio juridinio asmens naudai nurodytą nusikalstamą veiką. 3. Juridinio asmens atsakomybė pagal 1 ir 2 dalis neužkerta kelio fizinių asmenų, dalyvavusių vykdant, kurstant arba padedant įvykdyti nurodytas nusikalstamas veikas, baudžiamajam persekiojimui. Sankcijos: • Veiksmingos; • Proporcingos; • Atgrasančios. Iš magistrinio: Svarbu paminėti, kad netrukus po direktyvos 2008/99/EB buvo priimta dar viena direktyva 2009/123/ EB, kuria iš dalies keičiama direktyva 2005/35/EB, dėl taršos iš laivų, kuri yra vienas iš kelių ES teisės aktų, kuriais stiprinama saugi laivyba ir padedama užkirsti kelią taršai iš laivų. Joje valstybėms narėms nustatytas reikalavimas didelę žalą sukėlusį ir neteisėtą teršalų išmetimą iš laivų laikyti nusikalstama veika. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šiai direktyvai įgyvendinti.Abiejose direktyvose valstybėms narėms nustatytas reikalavimas užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką būtų taikomos „veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios baudžiamosios sankcijos“. 1998 m. Konvencija dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę: Neįsigaliojo Kitos nusikalstamos veikos ar administracinės teisės pažeidimai: Valstybės narės imasi priemonių, kad toliau vardinamos veikos būtų laikomos nusikaltimais arba administracinės teisės pažeidimais, kai yra padaromas tyčia, arba dėl neatsargumo: a) neteisėtas išleidimas, išmetimas arba išpylimas medžiagų ar jonizuojančiosios spinduliuotės į orą, dirvožemį ar vandenį; b) neteisėtas triukšmą; c) neteisėtas atliekų šalinimas, apdorojimas, saugojimas, vežimas, eksportas arba importas; d) neteisėtas gamyklos eksploatavimas; e) neteisėta branduolinių medžiagų, kitų radioaktyviųjų medžiagų ir pavojingų cheminių medžiagų gamyba, apdorojimas, naudojimas, vežimas, eksportas arba importas; f) neteisėtas žalingų pokyčių gamtiniams komponentams nacionaliniame parke, gamtos rezervate, vandens apsaugos zonoje ar kitose saugomose teritorijose; g) neteisėtas saugomų laukinės floros ir faunos rūšių laikymas, ėmimas, žalojimas, naikinimas arba prekyba. Skirtumai, lyginant su direktyva: • numatyta papildomų veikų, kurios turėtų būti laikomos teisės pažeidimu; • nurodyta, kad bausmės turi apimti laisvės atėmimą, pinigines bausmes, taip pat gali būti numatyta pareiga atkurti aplinką; • nurodytos turto konfiskavimo priemones; • nurodyta galimybė valstybėms narėms deklaruoti, kad visuomeninės organizacijos turės teisę dalyvauti baudžiama-jame procese. Kas yra nusikaltimas aplinkai? Baudžiamosios sankcijos už aplinkos apsaugos teisės pažeidimus Orhuso konvencija Nusikaltimu aplinkai laikomas bet kuris veiksmas, kuriuo pažeidžiama aplinkos teisė ir padaroma didelė žala arba sukeliamas didelis pavojus aplinkai ar žmonių sveikatai. Geriausiai dokumentuoti nusikaltimai aplinkai yra: • neteisėtas medžiagų išmetimas arba išleidimas į atmosferą, vandenį arba dirvožemį, • neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, • neteisėta prekyba ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis, • neteisėtas atliekų gabenimas arba išmetimas. ES teisės aktu „Direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę“ nustatyti aplinkos apsaugos teisės pažeidimai, už kuriuos ES šalyse baudžiama kaip už nusikalstamą veiką. Šiems pažeidimams priskiriami visi jau minėti nusikaltimai aplinkai, taip pat neteisėta pavojinga veikla (įskaitant branduolinių medžiagų gamybą ar tvarkymą) ir neteisėtas atliekų tvarkymas. Pagal minėtą teisės aktą visos ES šalys turi taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias baudžiamąsias sankcijas už nusikaltimus aplinkai, jei jie padaromi tyčia ar dėl didelio aplaidumo. Už kurstymą įvykdyti nusikaltimą aplinkai ir bendrininkavimą jį vykdant taip pat baudžiama kaip už nusikalstamą veiką. Pagal Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Orhuso konvenciją visuomenei užtikrinamos tam tikros su aplinka susijusios teisės. Tai: • kiekvieno asmens teisė gauti valdžios institucijų turimą informaciją apie aplinką, • teisė dalyvauti priimant sprendimus aplinkos klausimais, • teisė į peržiūros procedūras ginčijant valdžios sprendimus, priimtus pažeidžiant minėtas teises ar aplinkos apsaugos teisę apskritai. Orhuso konvencija įsigaliojo 2001 m., ją yra ratifikavusios 47 šalys, įskaitant ES ir dauguma kitų Europos ir Vidurinės Azijos šalių. 2021/10/29 6 tema: Žalos aplinkai atlyginimas Tai nėra visai ta tikroji civilinė atsakomybė, kaip matysim tam tikri bruožai civilinės atsakomybės aišku yra, bet yra ir savaran-kiškas būtent aplinkos teisei būdingas teisinis reguliavimas, t. y. kitaip skaičiuojama žala aplinkai, kitaip organizuojamas jos atlyginimas, tačiau šalia yra ir civilinė atsakomybė, kuri nurodo kriterijus turto žalos nustatymui, kompenasvimui. Todėl svarbu yra padaryti tam tikrą takoskyrą tarp žalos aplinkai kaip visuotinės vertybės kompensavimą ir tą tradicinę civilinę atsakomybę. AAĮ 1 str. 1p.: Aplinka – gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios na-tūraliosios ir antropogeninės sistemos. Žala aplinkai – sudėtinė termino dalis yra „žala“ ir čia jau reikia žiūrėti į civilinę teisę, bet su tam tikra specifika būdinga aplinkos teisei. Žala tradiciškai skirstoma į turtinę (turtiniams interesams padaroma žala) ir neturtinę (pvz., kalbėjome apie bylą, kuomet asmuo prisiteisė neturtinę žalą, už tai, kad neteisėtai buvo iškirstas miškas ir jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir pnš.). Žala aplinkai kaip sąvoka, ji talpina tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nes didžioji dalis aplinkos elementų yra tam tikras nuosavybės objektas, išskyrus orą. Pvz., žemė, laukinė gyvūnija, kurios išimtinė teisė priklauso valstybei, tai yra nuosavybės objektai dėl to jiems gali būti padaroma turtinė žala. Svarbu paminėti, kad kartu tie aplinkos objektai yra visuotinė vertybė, gamtos išteklių naudojimas, apsauga – viešasis interesas. Neturtinė žala pasireiškia kaip visuotinės vertybės sunaikinimas ar pažeidimas, tai reikia spręsti ir žalos dalies kompensavimą. Žala – pvz., neteisėtas miško iškirtimas. Tai akivaizdu, kad patiriamos išlaidos, iškirsto miško ploto sutvarkymui, atsodinimui bei prarandamos pajamos, kurios būtų gaunamos, jeigu mediena būtų parduota. Kai kalbama apie aplinkos pažeidimus, matot asmens fizinis skausmas, asmens pažeminimas, reputacijos ta neturtinė žala aplinkos atžvilgiu šiek tiek yra kitokia ir turbūt nesiejama su konkrečiu asmeniu, bet siejama su visa visuomene ir jos interesais gyventi sveikoje ir švarioje aplinkoje. Žala aplinkai: (dvi klasifikacijos) • Ekologinė (aplinkosauginė žala, žala aplinkai kaip vertybei); • Ekonominė (turtinė); • Socialinė (visuomenės sveikatos pablogėjimas pvz., dėl didelės taršos); • žala augalijai; • žala miškui; • žala gyvūnijai; • žala vandeniui; • žala dirvožemiui; • žala kraštovaizdžiui. Materialinės atsakomybės už žalą aplinkai principai: • teršėjas moka (tai principas kalbantis apie atsakomybę, apie aplinkosauginius mokesčius, reiškiantis, kad tas kas pa-daro žalą, turi ją kompensuoti, turi kompensuoti prevencijos, aplinkos atkūrimo priemonių išlaidas ir visus nuostolius); • proporcingumo (turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus); • žalos šaltinio (pažymi laiko ir vietos kriterijus, kalbant apie kovą su žala aplinkai. Jeigu atsiranda žala aplinkai, ji turi būti sutvarkoma kuo arčiau žalos šaltinio bei per kuo trumpesnį laiko tarpą. Kita vertus, žalos šaltinio principo praktinis įgyvendinimas pasireiškia tuo, jog nustatomi išmetamų teršalų kiekiai ir jų šaltiniai, reguliuoti emisijas (angl. end of pipe principas); • prevencijos ir atsargumo (labai platus principas. Vėlgi turi daugybę praktinio taikymo aspektų, reiškiantis, jog reikia imtis veiksmų, prieš žalai atsirandant, pvz., atsargumo principas gali būti taikomas tada, kai svarstoma duoti leidimą ūkinei veiklai, ir jei neturime pakankamai mokslinių duomenų, jog ta veikla nedarys neigiamo poveikio aplinkai, tai tai-kant šį principą ir vadovaujantis ES teise neturėtų būti išduodamas leidimas); • visiško žalos (nuostolių) atlyginimo principas (Šio principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti realiai (faktiškai) padarytą žalą. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos būklę, buvusią iki užteršimo). Materialinės atsakomybės už žalą aplinkai subjektas: (pagal CK) • Fiziniai asmenys: ◦ 18 metų + pakaltinamas; ◦ nepilnamečių atsakomybės ypatumai (iki 14 m. – žalą atlygina tėvai, globėjai, mokymo / priežiūros įstaigos. Nuo 14 – 18 m. atsako bendrais pagrindais, išimtinais atvejais kompensuoja tėvai); ◦ pareigūnų (valstybės tarnautojų) atsakomybės ypatumai (CK sako, kad už tarnautojų padarytą žalą atlygina valstybė iš valstybės biudžeto); • Juridiniai asmenys (AAĮ yra išskiriama JA – gamtos išteklių naudotojai ir asmenys vykdantys ūkinę veiklą). Kalbant apie žalos aplinkai kompensavimo pagrindus, pirmiausiai pradedame nuo Konstitucijos. Konstitucija: • 53 straipsnis: ◦ Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. ◦ Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą. ◦ Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. • 54 straipsnis: ◦ Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. ◦ Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplin-kai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją. • Šitos nuostatos ne tik įpareigoja įstatymų leidėją uždrausti kenksmingus poveikius, bet ir numatyti atsakomybę už tų draudimų nepaisymą. LRKT 1998 06 01 nutarimas: (Reikšmingas žalos aplinkai kompensavimo prasme) • Konstitucijos 54 straipsnio antrosios dalies norma yra teisės normų dėl aplinkai ir miškams padarytos žalos atlyginimo konstitucinis pagrindas. • Pažymėtina, kad savininkas savavališkais veiksmais, kirsdamas privačios nuosavybės teise jam priklausantį mišką, gali sukelti dvejopus teisinius padarinius. Pirma, miško savininkas pažeidžia įstatymo ar poįstatyminio teisės akto nusta-tytą privačių miškų tvarkymo ir naudojimo tvarką, t. y. jis padaro teisės pažeidimą, už kurį gali būti traukiamas teisinėn atsakomybėn. Antra, miško savininkas, savavališkai kirsdamas nuosavą mišką, gali padaryti žalą ir aplinkai. Tokiu atveju nepriklausomai nuo administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymo gali atsirasti ir prievolė atlyginti padarytą aplinkai žalą. • (Žvaigždinienės mėgstamiausias) – vienas pirmųjų Konstitucinio Teismo nutarimų aplinkosaugos srityje, tam tikra prasme jis sudėliojo pagrindinius principus, idėjas, kurios vėlesniuose nutarimuose yra išplėtojamos. KT šiuo nutarimu nustatė, jog: ◦ Vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką. ◦ Bendrieji aplinkos apsaugos principai: aplinkos apsauga yra valstybės bei kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga; viešieji ir privatūs interesai turi būti skirti aplinkos kokybei gerinti; neigiamo poveikio aplinkai mažinimas; gamybos ekologizavimas; gamtos išteklių racionalus ir kompleksiškas naudojimas. • Atribojama privati nuosavybė nuo valstybės nuosavybės. • Žalą padarytą miškui kaip turtinei vertybei ir kaip aplinkos komponentui. Kartu leidžiant atkirti žalų kategorijas, kitaip tariant žalą aplinkai atskiriant kaip savarankišką žalos rūšį. LRKT 2003 10 29 nutarimas: Net ir tais atvejais, kai nėra kažkokios žalos aplinkai apskaičiavimo metodikos, įstatymo ar tvarkos, vistiek teismine tvarka galima išieškoti tą žalos aplinkai atlyginimą remiantis tiesiogiai pačia Konstitucija (53,54 str.) • Visais atvejais žala (nuostoliai) gamtinei aplinkai turi būti atlyginama nepriklausomai nuo to, ar apskritai yra nustatyta kokia nors gamtinei aplinkai padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo metodika. Kilus ginčui, žalos (nuostolių) dydis gali būti nustatomas teismine tvarka. • “Visuomenės interesas" sietinas su "socialiai svarbiais tikslais“ (viešasis interesas). Žalos aplinkai atlyginimo formos: • žalos aplinkai atlyginimas natūra (kai įmanoma, pvz., aplinkos būklės atkūrimas, teršalų surinkimas, medžių atsodini-mas ir t.t.); • žalos aplinkai atlyginimas pinigais – nuostolių atlyginimas (kaip apskaičiuojama žala): ◦ įkainių metodas (fiksuota pinigų suma); ◦ nuostolių sudėjimo metodas (taikomos specialios formulės tai žalai apsakičiuoti). AAĮ 1 str. Žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antro-pogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas. (Reiškiasi turime fiksuoti neigiamą pasikeitimą, praradimą, pablogėjimą. Tas neigiamas pokytis gali atsirasti tiesiogiai pvz., išpylus teršalus arba netiesiogiai pvz., išpylus teršalus apsinuodijo vandens gyvūnai ar išnyko kažkokia augalų rūšis). AAĮ 1 str. • Neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė – pakankama (reali) tikimybė, kad artimoje ateityje bus padaryta žala aplinkai. (Už ją irgi yra numatyta atsakomybė be kaltės (griežtoji)) • Kenksmingas (neigiamas) poveikis aplinkai – ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų susilpnėjimas arba ne-tekimas. (Nukreipimas į funkcijų susilpnėjimą, neigiamą pokytį) • Pasekmės ar poveikis aplinkai – tokios pasekmės ar poveikis (fizinis, cheminis ir kt.) aplinkai, dėl kurių įvyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai. (čia atsiranda reikšmingumo faktorius, kad tokios pasekmės ar poveikis, funkcijų netekimas, kuris sąlygoja, sudaro prielaidas reikšmingiems ekosistemos ar jos elementų funkcijų pokyčiams. Pvz., skalbia ežere su skalbimo milteliais, kurie aiškiai darys poveikį aplinkai. Tačiau ar bus taikoma žalos aplinkai kompensavimo metodika – tikriausiai ne, nes būtent to reikšmingumo kriterijus, funkcijų susilpnėjimas nebus tokio masto žala aplinkai, kuri numatoma AAĮ prasme). Žalos aplinkai prevencija ir atlyginimas: Svarbu: šie straipsniai pasižymi labai sudėtinga konstrukciška forma, kurią sunku suvokti. Esmė: reikia identifikuoti tą neigiamą poveikį aplinkai. 32 straipsnis. Žala aplinkai, aplinkos būklės atkūrimas ir žalos aplinkai atlyginimas Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraš-tovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajė-gumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms. Gamtos išteklių naudotojai ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau – ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui ir interesams, o padariusieji žalos aplinkai privalo kuo skubiau imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo. Padariusieji žalos aplinkai asmenys taip pat privalo aplinkos ministro nustatytais atvejais atkurti aplinkos būklę, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai (išskyrus reikšmingą neigiamą poveikį žemei), šią žalą aplinkai padarę asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį žemei, šią žalą žemei padarę asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki būklės, kai pašalinama didelė grėsmė, kad žemės užteršimas neigiamai paveiks žmonių sveikatą, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę, kuri buvo žalos aplinkai padarymo metu ir kuri būtų buvusi, jeigu žala aplinkai nebūtų padaryta. Padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio antrojoje dalyje. Žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas asmenų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu. Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones. Žala natūralioms buveinėms ir saugomoms rūšims nelaikomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 10 ir 11 dalyse, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 14, 16 straipsnių ir 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios nustatytas ir įvertintas neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis, atsiradęs dėl neigiamo ūkinės veiklos poveikio, kuriam esant atsakinga institucija leido vykdyti šią ūkinę veiklą. Tais atvejais, kai žala aplinkai pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, šią žalą aplinkai padaręs asmuo privalo savo išlaidomis imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių aplinkos ministro nustatyta tvarka nepaisant to, kad žalą aplinkai lėmė teršimas, kuris buvo leidžiamas ir atitiko leidimo sąlygas ir teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, taikytus teršimo metu. Tais atvejais, kai žala aplinkai nepripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, žalos aplinkai atlyginimo dydis neskaičiuojamas ir nereikalaujama jos atlyginti, taip pat nereikalaujama imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių, jei žalą aplinkai lėmė teršimas, kuris buvo aiškiai leidžiamas ir visiškai atitiko leidimo sąlygas ir teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, taikytus teršimo metu. 321 straipsnis. Žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, vykdymas ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymas Esant neišvengiamai (realiai) žalos aplinkai grėsmei, ūkio subjektas, dėl kurio veiksmų kilo ši grėsmė, privalo nedelsdamas imtis visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių. Jeigu neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė nepašalinama, nepaisant ūkio subjekto taikytų žalos aplinkai prevencijos priemonių, ūkio subjektas nedelsdamas privalo apie tai informuoti Aplinkos ministeriją arba jos įgaliotą instituciją aplinkos ministro nustatyta tvarka. Jeigu žala aplinkai atsirado, ūkio subjektas, dėl kurio veikos (veikimo, neveikimo) atsirado ši žala, privalo nedelsdamas apie tai informuoti Aplinkos ministeriją ar jos įgaliotą instituciją aplinkos ministro nustatyta tvarka ir imtis: 1) visų būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo; 2) būtinų aplinkos atkūrimo priemonių, atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalies nuostatas. Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija bet kuriuo momentu turi teisę ir pareigą: 1) reikalauti, kad ūkio subjektas pateiktų visą informaciją apie bet kurią situaciją, kurios metu atsirado žala aplinkai arba neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė, arba kai įtariama, kad tokia situacija gali atsirasti; 2) reikalauti, kad ūkio subjektas imtųsi būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių; 3) reikalauti iš ūkio subjekto imtis arba duoti atitinkamam subjektui privalomus vykdyti nurodymus dėl visų būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo; 4) duoti ūkio subjektui privalomus vykdyti nurodymus dėl žalos aplinkai prevencijos priemonių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių taikymo; 5) pati imtis būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais. Jeigu ūkio subjektas nevykdo šiame straipsnyje nustatytų pareigų taikyti žalos aplinkai prevencijos priemones, būtinus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemones ar neprivalo atlyginti žalos aplinkai prevencijos ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų arba nėra nustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, savivaldybės ir (arba) valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis vykdo būtinas priemones. Žalos aplinkai prevencijos priemonių, taip pat veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, vykdymo tvarką nustato aplinkos ministras. Aplinkos atkūrimo priemonės vykdomos tik turint Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos išankstinį pritarimą. Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo ir išankstinio pritarimo gavimo tvarką nustato aplinkos ministras.   322 straipsnis. Žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, ir aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų atlyginimas Visas žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidas ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, atlygina ūkio subjektas, padaręs žalą aplinkai arba sukėlęs neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, net ir tais atvejais, kai atitinkamas priemones vykdė savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos (pačios ar per trečiuosius asmenis). Savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos iš ūkio subjekto, padariusio žalą aplinkai arba sukėlusio neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, susigrąžina išlaidas, kurias jos patyrė dėl žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje. Jeigu ūkio subjektas pateikia prievolės atlyginti minėtas išlaidas ir nuostolius užtikrinimą, savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos šias išlaidas ir nuostolius susigrąžina pasinaudodamos pateiktomis prievolės užtikrinimo priemonėmis. Ūkio subjektas neprivalo atlyginti žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų tuo atveju, jeigu žala aplinkai arba neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė atsirado dėl nenugalimos jėgos, taip pat jeigu jis įrodo, kad žala aplinkai ar neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė atsirado: 1) dėl trečiojo asmens veikos (veikimo, neveikimo), nors visos atitinkamos saugumo priemonės buvo taikytos; 2) tiksliai vykdant įstatymų įgaliotos institucijos privalomą nurodymą, išskyrus nurodymą dėl teršimo ar įvykio, kurį sukėlė paties ūkio subjekto veika (veikimas, neveikimas). Ūkio subjekto išlaidas vykdant žalos aplinkai prevencijos priemones, veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemones šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais atlygina asmenys, sukėlę neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę ar padarę žalos aplinkai, o jeigu šių asmenų nustatyti neįmanoma, – valstybės ar savivaldybių institucijos. 323 straipsnis. Reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai Reikšmingas neigiamas poveikis saugomai rūšiai nustatomas pagal šiuos išmatuojamus duomenis: 1) saugomos rūšies populiacijos (individų skaičiaus, tankumo) sumažėjimą; 2) konkrečių individų arba pažeistos teritorijos svarbą saugomos rūšies apsaugai, saugomos rūšies retumą (įvertintą vietos, regiono ir aukštesniu lygiu, įskaitant Europos Sąjungos lygį); 3) saugomos rūšies galimybę daugintis (pagal šiai saugomai rūšiai arba šiai populiacijai būdingą dinamiką), jos gyvybingumą; 4) saugomos rūšies, kuriai padaryta žala, galimybę per trumpą laiką be jokio įsikišimo, išskyrus padidintas apsaugos priemones, atsinaujinti iki būklės, kuri dėl saugomos rūšies dinamikos virsta į būklę, tokią pačią arba geresnę už pirminę saugomos rūšies apsaugos būklę. Reikšmingas neigiamas poveikis rūšies buveinei ar natūraliai buveinei nustatomas pagal šiuos išmatuojamus duomenis: 1) rūšies buveinės ar natūralios buveinės užimamo ploto sumažėjimą; 2) konkrečių individų arba pažeistos teritorijos svarbą rūšies buveinės ar natūralios buveinės apsaugai, rūšies buveinės ar natūralios buveinės retumą (įvertintą vietos, regiono ar aukštesniu lygiu, įskaitant Europos Sąjungos lygį); 3) rūšies buveinės ar natūralios buveinės natūralaus atsikūrimo galimybę (pagal natūralios buveinės tipinėms rūšims arba jų populiacijoms būdingą dinamiką); 4) rūšies buveinės ar natūralios buveinės, kuriai padaryta žala, galimybę per trumpą laiką be jokio įsikišimo, išskyrus padidintas apsaugos priemones, dėl rūšies buveinės ar natūralios buveinės dinamikos atsinaujinti iki būklės, tokios pačios arba geresnės už pirminę rūšies buveinės ar natūralios buveinės apsaugos būklę. Bet koks neigiamas poveikis saugomai rūšiai, rūšies buveinei ar natūraliai buveinei laikomas reikšmingu, jeigu kartu nustatomas žalos aplinkai poveikis žmogaus sveikatai. Reikšmingu neigiamu poveikiu saugomai rūšiai, rūšies buveinei ar natūraliai buveinei nelaikomas toks poveikis, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) neigiami pokyčiai, mažesni už natūralius svyravimus, laikomus normaliais tai saugomai rūšiai, rūšies buveinei ar natūraliai buveinei; 2) neigiami pokyčiai, susidarantys dėl natūralių priežasčių arba įsikišimo, susijusio su įprastu vietovių tvarkymu, kuris apibūdintas gamtotvarkos planuose ar kituose dokumentuose, nustatančiuose apsaugos priemones; 3) kai nustatyta, kad saugoma rūšis, rūšies buveinė ar natūrali buveinė be jokio įsikišimo atsinaujins iki būklės, lygiavertės pirminei būklei arba geresnės už pirminę būklę (dėl saugomos rūšies, rūšies buveinės ar natūralios buveinės dinamikos savybių), per vienų metų laikotarpį. Neigiamas poveikis paviršiniam vandens telkiniui laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) pablogėjo paviršinio vandens telkinio ekologinės būklės, ekologinio potencialo ar cheminės būklės klasė; 2) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame paviršinio vandens telkinio plote ar tūryje; 3) reikšmingai pablogėjo paviršinio vandens telkinio hidromorfologinė būklė. Neigiamas poveikis jūros aplinkos būklei laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame Lietuvos Respublikos jūros rajono vandenų plote ar tūryje; 2) kitaip reikšmingai paveikta jūros aplinkos būklė. Neigiamas poveikis požeminio vandens telkiniui laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame požeminio vandens telkinio plote ar tūryje; 2) dėl neigiamą poveikį sukėlusios veikos pablogėjo požeminio vandens telkinio kiekybinės būklės klasė. Neigiamas poveikis žemei laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje ar grunte aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame dirvožemio ar grunto plote ar tūryje; 2) iškilo didelė grėsmė, kad žemės užteršimas neigiamai paveiks žmonių sveikatą. Detalius reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai kriterijus nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio nuostatomis.  33 straipsnis. Ieškiniai dėl žalos atlyginimo Pareikšti ieškinius dėl padarytos žalos turi teisę: 1) asmenys, kurių sveikatai, turtui ar interesams padaryta žalos; 2) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai, kai padaryta žalos valstybės interesams. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kurią buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas ar kitas asmuo arba buvo baigtos taikyti žalos aplinkai prevencijos priemonės, veiksmai, užtikrinantys teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, arba aplinkos atkūrimo priemonės, atsižvelgus į tai, kuri iš šių aplinkybių atsirado vėliau. Žalos aplinkai dydis apskaičiuojamas šio įstatymo 32 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka, kitų nuostolių dydis apskaičiuojamas įvertinus žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo, žalos aplinkai ar neišvengiamos (realios) žalos aplinkai grėsmės, taikytinų aplinkos atkūrimo priemonių alternatyvų įvertinimo, taip pat administracinių, teisinių, vykdymo išlaidų, duomenų surinkimo, stebėsenos ir priežiūros išlaidas. Žala aplinkai ir kiti nuostoliai gali būti pripažinti kaip mažareikšmė žala ir neišieškomi, jeigu žala aplinkai yra nedidelė ir jos išieškojimo išlaidos didesnės už išieškomą sumą. Žalos aplinkai ir kitų nuostolių pripažinimo mažareikšme žala tvarką, mažareikšmės žalos išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodiką nustato aplinkos ministras, suderinęs su finansų ministru.   34 straipsnis. Teisinė atsakomybė, ginčų aplinkos apsaugos klausimais nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarka Asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyta civilinė atsakomybė netaikoma asmenims, vykdantiems veiklą, kurios pagrindinė paskirtis – krašto apsauga arba tarptautinis saugumas bei kurios vienintelė paskirtis – apsauga nuo stichinių nelaimių. Ginčus aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimais įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja ir sprendžia Lietuvos Respublikos teismai. Ginčai tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridinių bei fizinių asmenų sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenumatyta kita šių ginčų nagrinėjimo ir sprendimo tvarka. 14 straipsnis. Gamtos išteklių naudotojai Gamtos išteklių naudotojais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys. Gamtos išteklių naudojimo pagrindas yra nuosavybės arba naudojimosi teisė. Gamtos išteklių naudotojai privalo: 1) savo lėšomis įvertinti ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai; 2) racionaliai ir taupiai naudoti gamtos išteklius, nepažeisti aplinkos apsaugos reikalavimų; 3) įgyvendinti priemones, naikinančias arba mažinančias neigiamą poveikį aplinkai; 4) paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliotinai juos pašalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos pareigūnus bei institucijas; 5) nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei teisėtų interesų; 6) neteisėta veika padarę žalos aplinkai padarytąją žalą atlyginti; 7) vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus. Šie teisės aktai yra susiję su žalos kompensavimu. Mažarekšmės žalos valstybė neprivalo išsieškoti. Pvz., 2021 – 67 eur. Jeigu žala nesiekia 67 eur, nebūti išsieškoti. Šie aktai susiję su procedūriniais aspektais, taisyklėmis. Svarbu: 3 tvarka – Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašas. Tas tvar-kos aprašas yra direktyvos priedo perkelimas siekiant parin-kti aplinkos atkūrimo priemones. Teisinio žalos aplinkai atlyginimo reguliavimo problemos: • Neaiškus ir nesistemiškas teisinis reguliavimas (pvz., AAĮ 32 str.); • Nevienoda teisės normų aiškinimo praktika; • Nepakankamai lankstus teisinis reguliavimas - atlygintinas žalos aplinkai dydis daugeliu atveju yra fiksuotas. • Būtina skirti didesnį dėmesį – žalos aplinkai atsiradimo prevencijai. SEMINARAS IŠ ŽALOS KALTĖ NEBŪTINA, REIK PRIEŽASTINIO RYŠIO, NETEISĖTŲ VEIKSMŲ IR ŽALOS GRIEŽTAJAI ATSAKOMYBEI TAIKYTI DIDESNIO PAVOJAUS ŠALTINIS – RIZIKA, ATITINKA NETEISĖTUS VEIKSMUS Kai kalbama apie nuoavybės teisės atkūrimo procesą, tai anksčiau jei buvo asmuo ir jis pas save iškerta, nebus iš jo išieškoma nes ten jo žemė nors nebuvo jo žemė tada (bet valstybė irgi nebuvo savininkė tada), nukentėjusysis ir kaltininkas sutampa. Rinkos vertė (miško) neturi reikšmės aplinkos žalai (LAT). Žala aplinkai skaičiuojama ne pagal rinkos kaina, o žiūri pagal tai kokią reikšmę turi aplinkai tas objektas. Kadangi miškas yra konstitucinė vertybė tai bus didelė reikšmė. Tiek pagal AAĮ 32 str., tiek pagal žalos aplinkai metodika, žala padaryta gamtai skaičiuojama ir nuo likučių, nors buvo išvalyta. Priteisia pagal tai kas liko nuo sutvarkymo. Turi už tiek atsakyti, kiek palikai žalos. O jei viską sutvarko ir žalos nepalieka ir pilnai atkūrta, tai tada nebus jokios atsakomybės. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą, siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti): Šios direktyvos pagrindinis tikslas – sukurti vieningą žalos aplinkai kompensavimo mechanizmą. Vieningo mechanizmo sukurti – nepavyks. Buvo labai daug diskutuojama dėl teksto formuluočių ir kitų aspektų. Siekiant suderinti interesus tarp verslo atstovų, aplinkosauginiu organizacijų, politinių institucijų gavosi direktyva, kuri įnėšė labai daug sumaišties į mūsų nacionalinę teisę bei kitų valstybių teisę. Direktyva numato 3 rūšių žalos aplinkai kompensavimą: 1) žala biologinei įvairovei; 2) žala vandeniui; 3) žala žemei. Būtent dėstytoja akcentuoja šį skirstymą. • "žala aplinkai" tai: a) saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms daroma žala, kuri daro reikšmingą neigiamą poveikį siekiant tokių buveinių arba rūšių palankiausios apsaugos būklės arba palaikant ją. Tokio poveikio reikšmingumas turi būti vertinamas darant nuorodą į pirminę būklę, atsižvelgiant į I priede nustatytus kriterijus; Į žalą saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms neįeina prieš tai nustatytas neigiamas poveikis dėl subjekto veiklos, kurią aiškiai leido vykdyti atitinkamos institucijos pagal nuostatas, įgyvendinančias Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalis arba 16 straipsnį arba Direktyvos 79/409/EEB 9 straipsnį, arba, jei tai yra Bendrijos teisės aktais nereglamentuotos buveinės ir rūšys, pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių nacionalinės teisės aktų atitinkamas nuostatas. b) žala vandeniui tai žala, daranti reikšmingą neigiamą poveikį: i. tų vandenų ekologinei, cheminei ar kiekybinei būklei arba ekologiniam potencialui, kaip apibrėžta Direktyvoje 2000/60/EB, išskyrus neigiamą poveikį, kai yra taikoma tos direktyvos 4 straipsnio 7 dalis, arba ii. atitinkamų jūros vandenų aplinkos būklei, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/56/EB, tiek, kiek konkretūs jūrų aplinkos būklės aspektai dar nėra sureguliuoti Direktyvoje 2000/60/EB; c) žala žemei, kuri yra bet koks žemės užteršimas, kuris kelia didelį pavojų, kad žmonių sveikatą gali neigiamai paveikti medžiagų, preparatų, organizmų arba mikroorganizmų tiesioginis arba netiesioginis naudojimas žemėje, ant jos arba po ja; • "žala" : tai tiesioginis arba netiesioginis gamtos ištekliaus išmatuojamas neigiamas pasikeitimas arba gamtos išteklio susijusios savybės, funkcijos išmatuojamas pablogėjimas; • "saugomos rūšys ir natūralios buveinės" tai a) rūšys, paminėtos Direktyvos 79/409/EEB 4 straipsnio 2 dalyje arba išvardytos jos I priede, arba išvardytos Direktyvos 92/43/EEB II ir IV prieduose; b) rūšių buveinės, paminėtos Direktyvos 79/409/EEB 4 straipsnio 2 dalyje arba išvardytos jos I priede, arba išvardytos Direktyvos 92/43/EEB II priede, ir natūralios buveinės, išvardytos Direktyvos 92/43/EEB I priede, ir Direktyvos 92/43/EEB IV priede išvardytų rūšių veisimosi vietos arba poilsio vietos; ir c) jei valstybė narė nustato, minėtuose prieduose neišvardytos buveinės arba rūšys, kurias valstybė narė nurodo siekdama tokių pačių, kaip ir minėtose dviejose direktyvose nustatytų, tikslų; Kokie 2 atsakomybės mechanizmai sukonstruoti? • Griežtoji atsakomybė, taikytina tom veikom, kurios išvardintos direktyvos priede; • kalte grindžiama atsakomybė, kai žala atsiranda dėl kitų veikų, kurios nenurodytos direktyvos priede. 3 straipsnis Taikymo sritis: 1. Ši direktyva taikoma: a) aplinkos žalai, kilusiai dėl bet kurios III priede išvardytos profesinės veiklos, ir neišvengiamai tokios žalos grėsmei, kilusiai dėl tokių veiklų; b) žalai saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms, kilusiai dėl bet kurios kitos, nei išvardinta III priede, profesinės veiklos, ir neišvengiamai (realiai) tokios žalos grėsmei, kuri iškyla dėl tokių veiklų, kai tik subjektas buvo kaltas ar neatsargus. 2. Ši direktyva taikoma nepažeidžiant griežtesnių Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių šios direktyvos taikymo sričiai priklausančių veiklų vykdymą, ir nepažeidžiant Bendrijos teisės aktų, kuriuose pateikiamos taisyklės dėl jurisdikcijos neatitikimų. 3. Nepažeidžiant atitinkamų nacionalinės teisės aktų, ši direktyva nesuteikia privatiems asmenims teisės į kompensaciją už žalą aplinkai arba už tokios žalos neišvengiamą grėsmę. • "subjektas" : tai fizinis arba juridinis, privatus arba viešasis asmuo, kuris vykdo arba kontroliuoja profesinę veiklą, arba, jei tai numatyta nacionalinės teisės aktuose, asmuo, kuriam deleguota tokios veiklos techninio vykdymo sprendžiamoji ekonominė galia, įskaitant ir tokios veiklos leidimo arba įgaliojimo turėtoją arba asmenį, registruojantį tokią veiklą arba pranešantį(teikiantį žinias) apie ją; • "profesinė veikla" : tai bet kokia veikla, vykdoma kaip ūkinė veikla, verslas arba įmonė, nepriklausomai nuo to, ar ji yra privati, viešoji, siekianti arba nesiekianti pelno; • "neišvengiama (reali) žalos grėsmė" : tai pakankama tikimybė, kad artimoje ateityje bus padaryta žala aplinkai; Direktyva nebus taikoma: (išimtys) • Kai žala atsirado dėl ginkluoto konflikto ar stichinių nelaimių; • Kai žalos atlyginimas patenka į Direktyvos priede nurodytų konvencijų reguliavimo sritį; • Branduolinei žalai; • Išsklaidytai taršai; • Kai žala atsirado dėl nacionalinės gynybos, tarptautinio saugumo ar kitų veiklų, kurių tikslas buvo apsisaugoti nuo stichinių nelaimių; • Žalai atsiradusiai iki Direktyvos įsigaliojimo. Subjekto nereikalaujama padengti pagal šią direktyvą taikytų žalos prevencijos arba ištaisymo veiksmų išlaidų, jei jis gali įrodyti, kad žalą aplinkai arba neišvengiamą (realią) tokios žalos grėsmę sukėlė: a) trečioji šalis, ir ji atsirado nepaisant to, kad buvo taikytos reikiamos saugumo priemonės (jeigu ėmėsi visų saugumo priemonių, bet vis tiek trečioji šalis sukėlė žalą, tuomet asmuo neturėtų kompensuoti žalą aplinkai); arba b) valdžios institucijos privalomo įsakymo arba nurodymo laikymasis, išskyrus įsakymą arba nurodymą, priimtą dėl emisijos arba įvykio, kurį sukėlė paties subjekto veikla. Tokiais atvejais valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad sudarytų subjektui galimybę susigrąžinti patirtas išlaidas. Valstybės narės gali atleisti operatorius nuo žalos atlyginimo, jei : • žala buvo padaryta turint leidimą (mes ją pasirinkom. Taikome ne griežtąją, o tradicinę kaltės atsakomybę) arba • pagal mokslines ir technines žinias veikla nebuvo laikoma potencialiai galinčia sukelti žalą aplinkai. Valstybių narių teisės ir pareigos pagal Direktyvą: • Valstybės narės turi paskirti atsakingą instituciją, kuriai būtų pavesta įgyvendinti pareigas numatytas Direktyvoje; • Turi būti garantuota suinteresuotų fizinių ir juridinių asmenų teisė kreiptis dėl atsakingos institucijos sprendimų, veiksmų ar neveikimo įvertinimo; • Valstybės narės turi tarpusavyje bendradarbiauti siekiant įgyvendinti Direktyvos tikslus; • Valstybės narės gali įtvirtinti griežtesnes nuostatas, reguliuojančias žalos aplinkai prevenciją bei žalos atlyginimą; • Valstybės narės turi skatinti operatorius apsidrausti arba taikyti kitas finansines apsaugos priemones; • Valstybės narės turi informuoti EK apie Direktyvos įgyvendinimą. Direktyva numatė reikalavimą esant žalai aplinkai taikyti pirminį ištaisymą, t. y. siekis atkurti aplinkos būklę į priminę padėtį arba atkurti jos link. Jeigu nepavyko, tuomet turi būti taikomia papildomi ištaisymai ir papildomos ištaisymo priemonės. Jeigu nėra įmanoma pritaikyti pirminio ištaisymo ar papildomo ištaisymo, tuomet yra taikoma kompensuojamasis ištaisymas, t. y. skiriama kompensuoti atsiradusią žalą. Pabrėžiama, kas į tokį kompensavimą neįeina kompensacija visuomenės nariams arba valstybei. Direktyva yra nukreipta į ištaisymą, o ne į piniginės kompensacijos dydį. LAT praktika, byla Nr. E3K-3-89-701/2018: • Dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB taikymo nagrinėjamoje byloje 2004 m. balandžio 21 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti), kurios tikslas – sukurti atsakomybės už aplinkos apsaugą mechanizmą pagal principą „teršėjas moka“, siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (1 straipsnis). Direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje „žala aplinkai“ apibrėžiama kaip

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!