ATR politinis nuosmukis

ATR politinio nuosmukio sūkuryje XVII – XVIII a. Pamokos uždavinys – nurodyti, su kokiais politiniais sunkumais ATR susidūrė XVII a. II pus., ir išvardinti 2-3 ATR silpnėjimo priežastis. Sąvoka : Data : Tvanas 1655 m. Kokios užsienio valstybės XVII a. kėlė LDK didžiausią rūpestį? Kodėl? Rusija Švedija Jonas Kazimieras Vaza Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius (1648–1668 m.) 1654-1667 m. karas su Rusija Ukrainos kazokų etmonas, 1648–1654 m. sukilimo prieš Abiejų Tautų Respubliką vadovas. Jonušas Radvila Rusijos caras Aleksejus Michailovičius 1649 m. mūšis prie Lojovo 1654 m. Perejaslavlio sutartis  1655 m. rusai užėmė Vilnių <...>1654–1655 m. žiemą permainingos kovos vyko ties Dnepru, Berezina ir Dauguva. 1655 m. vasarą puolimą pradėjęs Aleksejus Michailovičius pagrindines jėgas sutelkė prieš LDK. Rusų sulaikyti nesugebėta, ir carui Aleksejui Michailovičiui skubiai buvo siūlomos taikos derybos. Derėtis nepavyko. 1655 m. rugpjūčio mėnesį pirmą kartą LDK istorijoje priešas paėmė jos sostinę Vilnių. Po Vilniaus sekė Kaunas ir Gardinas. Rusų kariuomenė plėšikavo miestuose ir kaimuose. Ypatingai buvo nusiaubtas Vilnius. LDK kariuomenė po silpno bandymo apginti sostinę pasitraukė toliau į vakarus. Rusų puolimas sustojo ties Breslaujos–Kauno–Gardino riba.<...> • 1657 m. Maskvos okupuotame Vilniuje prasidėjus marui, perduodant laiškus į Maskvą, tarp Vilniaus ir Smolensko dokumentai būdavo po kelis kartus perrašomi, diktuojant per laužų liepsną. Taip tikėtasi išvengti mirtino užkrato. 1655 – 1660 m. karas su Švedija Pasinaudojusi sunkia ATR padėtimi, karą su ja vėl pradėjo Švedija. Jeigu pagrindinė karo su Rusija našta gulė ant LDK pečių, tai su Švedija turėjo kovoti Lenkija. Tvanas – Abiejų Tautų Respublikos istorijos periodas tarp 1655 ir 1660 metų, kai visą šalies teritoriją, išskyrus nedidelį ruožą, buvo užėmusi Švedija ir Rusija. <...> LDK vardu Kėdainių sutarties aktą pasirašė Žemaitijos, Upytės, Ukmergės, Kauno ir Breslaujos pavietų atstovai, LDK didysis etmonas Jonušas Radvila, Žemaitijos vyskupas Petras Parčevskis, Vilniaus vyskupo įgaliotinis Jurgis Bialozaras ir dar per 1000 bajorų. Šiuo katu buvo nutraukiama LDK ir Lenkijos unija, išsižadama pavaldumo Jonui Kazimierui, skelbiama, kad sudaroma LDK ir Švedijos unija, o Karolis X Gustavas paskelbtas LDK didžiuoju kunigaikščiu. LDK turėjo reziduoti karaliaus vietininkas. Sutartimi paliekama LDK santvarka, bajorų luominės ir religinės teisės, tačiau naujojoje unijoje LDK akivaizdžiai taptų Švedijos vasalu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!