ATR 1569-1795 m.

ATR 1569-1795 m.
• LDK luomų XVI-XVII a. pagrindinės teisės ir prievolės. Lietuvos statutai.
• Valakų reforma ir jos padariniai.
• Liublino unijos (1569 m.) priežastys ir esmė. LDK ir Lenkijos pozicijų skirtumai derybose dėl Liublino unijos. Žygimanto Augusto, Mykolo Radvilos Rudojo ir Jono Chodkevičiaus požiūriai į Liublino uniją.
• ATR valdymas po Liublino unijos. Stepono Batoro nuopelnai LDK.
• XVII a. vidurio karų su Rusija ir Švedija poveikis LDK valstybei ir visuomenei. Kėdainių sutarties su Švedija sudarymo aplinkybės.
• Svarbiausi demografiniai, ekonominiai LDK pokyčiai nuo XVII a. vidurio iki ATR padalinimų.
• Užsienio valstybių kišimasis į ATR vidaus politiką.
• Bajoriškoji demokratija ir LDK pilietiškumo samprata XVII a. vid. – XVIII a.
• Mėginimai reformuoti ATR XVIII a. antroje pusėje ir Ketverių metų seimo reformos. Stanislovo Augusto Poniatovskio veikla žlugimo išvakarėse. 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos nuostatos apie valstybės valdymą ir visuomenę. Targovicos konfederacijos siekiai ir veiklos rezultatai.
• Valstybės padalijimai (1772, 1793, 1795) ir jų reikšmė.
• 1794 m. sukilimo tikslai ir jo rezultatai. Tado Kosciuškos ir Jokūbo Jasinskio vaidmuo sukilime.
• Edukacinės komisijos veikla.
Liublino unija 1569 m.
• Lenkijos pozicija derybose dėl unijos – visiška LDK inkorporacija, t.y. lenkai siekė visiško Lietuvos prijungimo prie Lenkijos, kur jai tektų vienos iš provincijų vaidmuo.
• Lietuvos atstovų, vadovaujamų Mykolo Radvilos Rudojo, pozicija – lygiaverčių valstybių sąjunga, kurioje bendrai rinktas valdovas turėtų valdžią tik atskiru aktu jį paskelbus didžiuoju kunigaikščiu, kad bendri seimai pakaitomis rinktųsi Lietuvoje ir Lenkijoje, kad specifinius LDK klausimus spręstų tik atskiras LDK Seimas, kad tarnybas galėtų užimti tik LDK piliečiai.
ATR valdymas po Liublino unijos
ATR valdovui priklausė vykdomoji valdžia, buvo renkamas LDK ir Lenkijos bajorų.
Aukščiausioji įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė ATR seimui. Seimas susideda iš dviejų rūmų: Senato bei Atstovų.
Atstovų rūmus sudarė bajorų (pavietų)seimeliuose išrinkti atstovai (LDK 20-22 pavietai, po 2 atstovus).
Į Senatą įėjo LDK ir Lenkijos valstybių centriniai bei vaivadijų valdžios pareigūnai, Katalikų Bažnyčios vyskupai.
Seimai vyko kas dveji metai ir trukdavo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!